Telšių apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Arūno Gailiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 2 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 val. per mėnesį visuomenės labui, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. M. 2018 m. kovo 18 d., apie 19 val., būdamas svečiuose (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau kaip tris kartus spyrė koja į įvairias kūno vietas R. K., tuo padarydamas jam krūtinės ląstos kairės pusės sumušimą su odos nubrozdinimu, taip nukentėjusiajam R. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis P. M. apklaustas kaip įtariamasis nurodė, kad savaitgalį, tikslios datos tikrai nepamena, darbavosi miške. Po darbo, vakare namuose su savo sugyventine G. N. vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19 val. sugalvojo eiti pas toje pačioje gatvėje kaip ir jis gyvenančius V. U. darbininkus, kurių vardai D., A., A. ir R. Ėjo norėdamas pasiaiškinti dėl senų nuoskaudų, t. y. dėl galimų tų darbininkų skambučių sugyventinei G. N. Iš namų išėjo vienas, sugyventinė liko namuose. Nuėjęs pas V. U. darbininkus pirmiausia priėjo prie A. B., jam papriekaištavo dėl anksčiau buvusių skambučių sugyventinei. Priekaištavo A. B., tačiau tarp jų rimtesnis konfliktas neįsiplieskė. Gal viskas tuo būtų ir pasibaigę, bet prie stalo sėdėjęs R. K. kažką pasakė. Dėl to labai supyko ir netrukus su R. K. susikibo muštis, griuvo ant žemės ir ten pradėjo ristis. Kažkas iš V. U. darbininkų juos skyrė. Dėl girtumo neprisimena, ar sudavė vienas kitam smūgius būdami ant žemės, kada ir kiek kartų galėjo įspirti R. K., tačiau pripažįsta, kad galėjo įspirti, nes tuo metu buvo labai piktas. Mano, kad R. K. įspyrė, kai išskyrė V. U. darbininkai ir jis jau buvo atsistojęs ant kojų. Nežino kaip ir kuriuo tiksliai metu pas V. U. darbininkus namuose atsirado ir jo sugyventinė G. N. Visi garsiai šaukė vienas ant kito, G. N. taip pat garsiai šaukė, tačiau kas ką šaukė, nepamena. Matė, kaip G. N. buvo įbėgusi į vieną kambarį, po to į kitą, bet ką ji darė, nematė. Kas toliau vyko V. U. darbininkų namuose, nepamena, nes ten buvo labai didelė sumaištis, dauguma buvo girti, visi garsiai rėkė, vyko stumdymasis. Konflikte nedalyvavo tik R., jis su niekuo nesipyko, su niekuo nesimušė. Po konflikto su G. N. išėjo namo, kas toliau vyko V. U. darbininkų namuose, nežino. Dėl šio įvykio gailisi, mano, kad dėl visko kaltas alkoholis ir pavydas (b. l. 149-150, 153).

Kaltinamojo kaltė, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo R. K. apklausos protokolo matyti, kad kovo 18 d., apie 19 val. nuėjo į svečius pas buvusius bendradarbius A. B., D. ir R., kurių pavardžių nežino. Svečiuose buvo D., R. ir dar vienas naujas jų bendradarbis, kurio nepažįsta, A. tuo metu dar buvo darbe. Į svečius nuėjo šiek tiek išgėręs, ten visi dar išgėrė alaus. Po kiek laiko į namus iš darbo grįžo A. A. net nespėjus dar prisėsti prie stalo, į namus įsiveržė akivaizdžiai neblaivus P. Pastarasis iš karto priėjo prie A, papriekaištavo dėl to, kad šis neva skambinėja jo sugyventinei G. A. atsakė, kad jis G. neskambinėja. Jie apsižodžiavo, bet rimtesnio konflikto tarp jų neįsiplieskė. Netrukus P. pamatė jį ir pasakė, kad jis eitų namo. Jam į tai atsakė, kad ne pas jį namuose yra, todėl jis tegu nevadovauja. Vos tai pasakius P. iškart puolė prie jo ir jie pradėjo muštis. Nepamena, ar mušėsi stovėdami, ar ritosi gulėdami ant žemės, kaip mušėsi, bet pamena, kad buvo užsidengęs veidą, jog nebūtų suduota smūgių į veidą, todėl ar P. mušė rankomis, ar spardė kojomis, nematė. Kiek smūgių ir į kurias kūno vietas buvo suduota, nežino. Kiek pamena, visi smūgiai jam buvo suduoti į pilvą ir kairįjį šoną. Mano, kad galėjo būti koja spirta ne mažiau kaip tris kartus. Grįžęs namo pajuto, kad truputį skauda kairįjį šoną, ryte tą šoną skaudėjo labai, bet į medikus nesikreipė, manė, kad praeis. Kovo 20 d. jį namuose apklausiusiems policijos pareigūnams pasakė, kad po sekmadienio muštynių labai skauda šoną, šie iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Ligoninėje nustatė, kad yra skilęs šonkaulis, išrašė tepalo bei išleido gydytis ambulatoriškai. Kairįjį šoną skauda iki šiol. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 23-24, 26).

Teismas neturi teisinio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusiojo poziciją, jog tarp jo ir P. M. kilusio konflikto metu jis buvo sumuštas, patvirtina ir liudytojos G. N. parodymai, kad geriant su sugyventiniu P. M., šis pradėjo jai priekaištauti dėl A. B. Apie 19 val. sugyventiniui ilgai negrįžtant iš parduotuvės suprato, kad jis gali būti nuėjęs aiškintis santykius su A. B. Nuėjusi pas A. B. matė, kad vyksta konfliktas, kažkas stumdėsi, rėkė, bet dėl girtumo nesuprato, kas su kuo. Jai atrodė, kad muša jos sugyventinį, todėl pati taip pat kažkam sudavė, gynė sugyventinį (b. l. 54-55). Taip pat kaltinamojo kaltę įrodo liudytojo A. B. parodymai, kad į atėję R. K. ir P. M. ginčijosi ir mušėsi. Kiek ir kur suduota smūgių, nepamena (b. l. 35-36, 38-39). Liudytojas R. M. parodė, kad atėję R. K. ir P. M. susiginčijo ir pradėjo muštis (b. l. 40-41). Liudytojas A. B. parodė, kad įsiveržęs P. M. smurtavo, sudavė jam į veidą, todėl pats išėjo į kitą kambarį, į ginčą nesikišo (b. l. 44-45). Liudytojas D. R. parodė, kad atėjęs neblaivus P. M. iš karto puolė ant R. K., sudavė smūgius (b. l. 47-49).

Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2018 m. kovo 18 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), P. M. sudavė smūgius R. K. į įvairias kūno vietas, taip jam sukeldamas fizinį skausmą. VšĮ „Regioninė Telšių ligoninė“ R. K. diagnozuotas šonkaulio lūžis (b. l. 7-9). Apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-18). Aplinkybę, jog R. K. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata įrodo specialisto išvada Nr. G 612/2018 (03), kurioje nurodyta, kad R. K. nustatytas krūtinės ląstos kairės pusės sumušimas su odos nubrozdinimu. Sužalojimas gavosi nuo tiek tiesioginio smūgio į krūtinę metu, tiek griūnant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 67).

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad P. M. 2018 m. kovo 18 d., apie 19 val. tyčia spirdamas ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas R. K. nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamojo atlikti veiksmai atitinka LR BK 140 straipsnio 1 dalies nurodytus nusikalstamos veikos požymius. Dėl to P. M. pripažintinas kaltu padaręs jam kaltinime inkriminuojamus veiksmus ir jam skirtina bausmė.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti ne tik nusikalstamos veikos padarymo būdas, bet ir asmenį charakterizuojanti medžiaga. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis teisiamas antrą kartą dėl nusikalstamų veikų, susijusių su smurto naudojimu. Teismo įsitikinimu, bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti asmeniui skyrus viešųjų darbų bausmę

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, vidurkis (LR BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimali viešųjų darbų trukmė yra vienas mėnuo, o maksimalus - vieneri metai (LR BK 46 straipsnio 2 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos vidurkį atitinka 6,5 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Pagal LR BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė. Kaltinamojo P. M. veiksmuose nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją padaręs (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus tai, kad kaltinamasis teisiamas jau antrą kartą, darytina išvada, kad kaltinamajam turėtų būti skiriamas didesnis nei sankcijos vidurkyje numatytas bausmės dydis, t. y. 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Įvertinus tai, kad byla baigta baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (LR BK 64¹ straipsnis).

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018 m. kovo 22 d. 16.26 val. iki 2018 m. kovo 23 d. 15.40 val. (2 dienos). Vieną dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms (LR BK 66 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2018 m. kovo 23 d. nutarimu P. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 144-145) paliktinas galioti iki bausmės vykdymo pradžios (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti LR BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 6 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą dvi dienas, vieną dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2018 m. kovo 23 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti P. M., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.