- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-05-17
- Bylos Nr.
- ATP-499-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01048-2013-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Pažeidėjas
- D. Ž.
- Advokatai
- Dovilė Greblikienė
- Kategorijos
- 50.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. atstovės advokatės Dovilės Greblikienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atmestas D. Ž. atstovės advokatės Dovilės Greblikienės skundas ir paliktas nepakeistas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2013-01-04 nutarimas nubausti D. Ž. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 189⁷ str. 2 d. 2000 Lt bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau – Inspekcija) 2013-01-04 nutarimu D. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 189⁷ str. 2 d. už tai, kad jis, UAB „V“ (duomenys pakeisti) direktoriaus 2009-06-19 įsakymu Nr. 319T paskirtas atsakingu asmeniu už karšto vandens tiekėjo naudojamų apskaitos prietaisų atitikimą galiojančių teisės aktų reikalavimams, atsako už Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, jog 2012-05-17 patikrinus, kaip UAB „V“ (duomenys pakeisti), kuri yra šilumos ir karšto vandens tiekėja daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), laikosi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo reikalavimų, nustatyti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. pažeidimai, kurie pasireiškė tuo, kad patikrinus gyvenamojo namo butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių vartotojų deklaruotus duomenis naudojamus sąskaitoms padengti, t. y. atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį, nustatyta, jog minėto gyvenamojo namo butuose patikrinti 20, 23, 25, 29, 30, 36, 51 ir 56 butų karšto vandens skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančių patikrą patvirtinančių dokumentų. D. Ž., būdamas UAB „V“ (duomenys pakeisti) teisės direktoriumi, yra atsakingas už Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. reikalavimų pažeidimą.
Nesutikdama su minėtu nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. atstovė advokatė Dovilė Greblikienė padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Inspekcijos 2013-01-04 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 15 d. nutartimi skundo netenkino.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. atstovė advokatė Dovilė Greblikienė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Apeliantas su apylinkės teismo nutartimi ir joje išdėstytais argumentais nesutinka, bei mano, jog ji turėtų būti panaikinta, o D. Ž. iškelta ATP byla turėtų būti nutraukta.
Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nutartyje neteisingai nustatė ir taikė ATPK 35 str. įtvirtintą administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminą, t. y. netinkamai nustatė senaties termino pradžią. Pasak apelianto, apylinkės teismas nepagrįstai savo nutartyje nurodo, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas ne nuo tariamo pažeidimo paaiškėjimo, t. y. 2012-05-17/25 Inspekcijai patikrinus, kaip UAB „V“ (duomenys pakeisti) (toliau Bendrovė) laikosi Metrologijos įstatymo reikalavimų, o priešingai - Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus 2012-10-23 sprendimą (kuris net nėra įsiteisėjęs). Tokia apylinkės teismo išvada neparemta nei faktiniais, nei teisiniais argumentais bei prieštarauja ATPK nuostatoms. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodo, kad apie atitinkamą ATP yra sužinoma tik priėmus teismo sprendimą. Valstybės institucijos priimto akto apskundimas administracine tvarka reiškia minėto akto teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą remiantis jau išaiškėjusiomis ir žinomomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jokiu būdu negalima teigti, kad tik priėmus teismo sprendimą valstybės institucijai tampa žinoma apie ATP. Priešingai, apie ATP valstybės institucijai tampa žinoma iškart po patikrinimo procedūrų, aprašytų ATPK ir kituose teisės aktuose, atlikimo, po kurių yra surašomas patikrinimo aktas, vadovaujantis kuriuo institucija surašo ATP protokolą ir skiria atitinkamą sankciją. Atsižvelgiant į tai, administracinės nuobaudos skyrimo terminas prasidėjo tariamo pažeidimo paaiškėjimo dieną, t.y. 2012-05-17/25 Inspekcijai patikrinus, kaip Bendrovė laikosi Metrologijos įstatymo reikalavimų, o ne 2012-10-23 neįsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo dieną.
Apeliantas nurodo, kad tiek Inspekcijos 2013-01-04 nutarime, tiek ATP protokole tiek pačiame patikrinimo akte aiškiai nurodoma, kad būtent patikrinimo metu (t. y. 2012-05-17 ar bent jau 2012-05-25) buvo nustatyta eilė faktų, iš kurių dalį Inspekcija ir laiko menamais pažeidimais, t. y. kur ir kokie skaitikliai sumontuoti, kada atlikta jų patikra, kaip ir kada jie užplombuoti, kaip vykdoma apskaita ir atsiskaitymas, kas nustatyta patikrinus tiekiamo karšto vandens butams apskaitai įrengtus karšto vandens skaitiklius. Inspekcija savo atsiliepime į skundą nurodė, kad neva „pažeidimas paaiškėjo tik 2012-06-13, kai pareigūnas iš butų gyventojų gavo karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktų kopijas". Anot Inspekcijos, tik gavus šiuos dokumentus buvo galima suprasti, kad Bendrovė daro pažeidimą - su namo gyventojais atsiskaito pagal metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenis. Apeliantas pažymi, kad šiuo atveju kažkokių dokumentų, įrodymų tyrimo, liudytojų apklausos, tik po kurių išaiškėtų menamų pažeidimų faktai, Inspekcija atlikti neturėjo. Priešingai – tai, ar apskaitos prietaisai yra metrologiškai patikrinti, yra matoma iš ant jų pačių uždedamų žymų, kurias pareigūnai turėjo matyt faktiškai būdami vietoje, t. y. Inspekcija patį menamą pažeidimą nustatė (galėjo nustatyti) būtent faktinio patikrinimo metu, tiesiogiai apžiūrėdama vartotojams (ne Bendrovei) priklausančius karšto vandens apskaitos prietaisus namo butuose. Net jei Inspekcija laikytų (kas yra visiškai nepagrįsta), kad pažeidimo nustatymui neišvengiamai reikėjo įvertinti karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktų kopijas, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų / rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad tie dokumentai pareigūnams buvo parodyti ne vietoje atliekant faktinį patikrinimą, o tik vėliau, t.y. 2012-06-13. Remiantis nekaltumo prezumpcijos principu, tokie neaiškumai / nepagrįsti Inspekcijos teiginiai administracinės atsakomybės byloje neabejotinai privalo būti vertinami apelianto naudai.
Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai nutartimi patvirtino neteisėtą, ATPK ir teismų praktikai prieštaraujantį Inspekcijos administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimą. Pasak apelianto, Inspekcijos 2012-12-06 priimtas nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, reiškia, kad pratęsimas buvo atliekamas administracinės nuobaudos skyrimo terminui jau esant pasibaigusiam (Inspekcijos sprendimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą vėliausiai galėjo būti priimtas 2012-11-25). Atsižvelgiant į tai, Inspekcijos sprendimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą priimtas pažeidžiant ATPK nuostatas.
Apeliantas mano, kad apylinkės teismas nepagrįstai nurodo, jog apeliantas buvo tinkamai informuotas apie ATP protokolo surašymo datą ir vietą. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas neteisingai vertino byloje pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad apie protokolo surašymą ne Inspekcijos patalpose, į kurias apeliantas buvo kviestas atvykti, jis apskritai nebuvo informuotas. Po to, kai apeliantas 2012-12-05 pateikė užklausimą Inspekcijai atsakyti į aiškiai suformuluotus klausimus dėl patikrinimo akte pateiktų nurodymų vykdymo, Inspekcija 2012-12-06 priėmė nutarimą „Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo" bei 2012-12-10 atsiuntė šaukimą Nr. 119 nurodant atvykti būtent į Inspekciją suderintu laiku. Tačiau jokio pranešimo apie tai, kad protokolas bus rašomas 2012-12-17 darbo vietoje koridoriuje apeliantas niekada nebuvo gavęs. Tokiais Inspekcijos veiksmais protokolo surašymo metu pareigūnai neužtikrino apelianto teisės į gynybą. ATPK 272 str. 1 d. numato, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus. Tokio protokolo surašymo metu, kaip kad atliko Inspekcija, apeliantui ne tik kad nebuvo užtikrinta teisė į gynybą ir teisė susipažinti su visa medžiaga, kurios pagrindu buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, apeliantas net neturėjo jokios fizinės galimybės tokios medžiagos paprašyti.
Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas visiškai nevertino pagrindinių materialinės teisės aspektų ir neatsižvelgė į tai, kad D. Ž. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Apylinkės teismas nutartyje visiškai nevertino ir nepasisakė dėl skunde plačiai aptartų argumentų, susijusių su materialine teise bei pagrindžiančių ATP sudėties šioje byloje nebuvimą. Pasak apelianto, tokia neargumentuota ir neišsami apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Apelianto įsitikinimu, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, nes nei Inspekcija, nei apylinkės teismas neanalizavo atitinkamų būtinų ATP sudėties sąlygų - subjekto ir subjektyviosios pusės - ir jų nei įrodė, nei nustatė, teismas neįvertino, jog apelianto veikoje nėra ATP objektyviosios pusės elementų. Apeliantas nurodo, kad Bendrovė nėra atsakinga už namo butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą, nes šie prietaisai nuosavybės teise priklauso ne Bendrovei, o vartotojams, vartotojai nesutinka perduoti (parduoti) jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius tiekėjui ir nepageidauja pasinaudoti gyventojams nuosavybės teise priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros paslaugomis. Esant tokiai faktinei situacijai, pirmiausia, pažymėtina, kad Inspekcijos nutarime nurodoma Bendrovės/apelianto pareiga atlikti name įrengtų karšto vandens prietaisų metrologinę patikrą yra nepagrįsta, nes teisės aktai tokią atsakomybę numato patiems apskaitos prietaisų savininkams - namo gyventojams. Pasak apelianto, akivaizdu, kad Bendrovė/Bendrovės darbuotojai yra atsakingi tik už Bendrovei priklausančių, jos įrengtų apskaitos skaitiklių atitikimą teisės aktų reikalavimams. Svetimi (priklausantys ne Bendrovei, o kitiems savininkams) skaitikliai gali būti tikrinami (nuimami, išvežami, perduodami tretiesiems asmenims (laboratorijoms ar patikros centrams) metrologinės patikros tikslais) tiktai atlygintinių paslaugų/rangos santykių pagrindais, su tuo sutinkant patiems apskaitos prietaisų savininkams. Apeliantas mano, kad esant tokioms aplinkybėms, Bendrovės darbuotojai negali būti laikomi atsakingais už tai, kad tiek patikrinimo akto surašymo dieną, tiek šiandien dar nėra pakeisti visi vartotojams priklausantys karšto vandens skaitikliai ar kad kažkuri dalis Bendrovei nepriklausančių skaitiklių galimai nėra metrologiškai patikrinti. Apeliantas pažymi, jog akivaizdu, kad D. Ž. yra neteisėtai traukiamas administracinėn atsakomybėn už namo butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros atlikimo pažeidimus ne tik dėl to, kad šie skaitikliai priklauso ne Bendrovei, o vartotojams, bet dar ir dėl to, kad vartotojų įrengti ir jiems priklausantys apskaitos prietaisai gali būti naudojami ir metrologiškai nepatikrinti. Apelianto nuomone, Bendrovė neturi jokios pareigos (nesant tam skaitiklių savininkų sutikimo) ar galimybės atlikti jai nepriklausančių karšto vandens skaitiklių, esančių namo butuose, metrologinės patikros. Akivaizdu, kad atitinkamos pareigos neturėjimas lemia, kad asmuo už tokį pažeidimą negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Todėl, vadovaujantis ATPK 302 str. 1 d. 2 p., nutarimas yra naikintinas ir ATP byla nutrauktina ATPK 250 str. 1 d. numatytu pagrindu.
Apeliantas pažymi, kad Inspekcija neįrodė, o apylinkės teismas netyrė ir nenustatė apelianto kaltės. Pasak apelianto, tiek Bendrovė, tiek D. Ž. stengėsi, kad būtų kuo efektyviau sutvarkyta karšto vandens apskaita Vilniaus mieste, tačiau dėl objektyvių priežasčių sutvarkyti apskaitos akimirksniu jie negali, be to, karšto vandens apskaitos sutvarkymo teisinis reglamentavimas yra neaiškus. Šios dvi aplinkybės nenuneigiamai įrodo, kad Bendrovė/D. Ž. negalėjo nei laisvai rinktis, kaip jie turėtų elgtis tvarkant karšto vandens apskaitą, nei pasirinko priešingą teisei elgesio variantą. Atitinkamai, nagrinėjamoje ATP byloje nėra subjektyviosios pusės elemento, t. y. kaltės. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismo nutartyje pažymima, kad vartotojams atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai nurodo Bendrovės kaltę jau visiškai kitu aspektu, t. y. pripažinęs, kad name esantys skaitikliai nėra Bendrovės nuosavybės objektai, Bendrovei nustato teisinę pareigą įrengti savo karšto vandens skaitiklius. Tačiau apylinkės teismas, įvardindamas šią bendrovės pareigą, visiškai nevertino to fakto, kad Bendrovė šios pareigos laikosi tinkamai ir pagal jai nustatytą (Vilniaus miesto savivaldybės suderintą pagal VKEKK patvirtintą metodiką) grafiką (iki 2017 m.) nuosekliai įrengia naujus, jau karšto vandens tiekėjui priklausančius karšto vandens skaitiklius Vilniaus miesto daugiabučiuose namuose. Apeliantas akcentuoja, jog Bendrovė pakankamai rūpinasi, kad karšto vandens tiekimas būtų apskaitomas naudojant tik metrologiškai patikrintus karšto vandens skaitiklius. 2010-05-01 pradėjus vykdyti karšto vandens tiekimo veiklą, Bendrovė, suderinusi su VKEKK, vartotojų butuose pradėjo įrenginėti būtent jai priklausančius karšto vandens skaitiklius. Visi šie įrengti / įrenginėjami skaitikliai yra metrologiškai patikrinti. Pasak apelianto, nagrinėjamoje situacijoje, kai teisės aktai neįtvirtina Bendrovei pareigos atlikti vartotojams priklausančių apskaitos prietaisų metrologinę patikrą, Inspekcija visiškai nepagrįstai teisės aktus aiškina taip, lyg jie šią pareigą numatytų. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į esminius reguliavimo neaiškumus Bendrovė ir D. Ž. negali būti baudžiami už su Inspekcijos subjektyviai iš šio reguliavimo išvestas Bendrovės pareigas. Visos šios pačių valstybės institucijų pripažįstamos abejonės dėl Bendrovės pareigos ir galimybių sutvarkyti karšto vandens apskaitą turi būti vertinamos D. Ž. naudai. Esant tokiai situacijai, kai nėra jokių pagrįstų įrodymų dėl apelianto kaltės egzistavimo, o taikomas reglamentavimas yra neaiškus, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo laikyti D. Ž. kaltę įrodyta. Pasak apelianto, atitinkamai apylinkės teismo nutartis, priimta nenustačius apelianto kaltės, yra neteisėta.
Apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai analizavo ir vertino pačios Inspekcijos veiksmus priimant nutarimą, taip pažeisdamas apelianto teises bei nukrypdamas nuo įstatyminio reguliavimo. Apylinkės teismas nevertino, kad nutarimas negali būti priimtas nepateikus išaiškinimų, susijusių su jame numatytų nurodymų vykdymu, nutarimas priimtas vadovaujantis patikrinimo aktu, kurio nurodymai neatitinka Metrologijos įstatymo reikalavimų. Apeliantas pažymi, kad tiek Bendrovė, tiek D. Ž. eilėje raštų pateikė prašymą Inspekcijai iki nutarimo priėmimo atsakyti į išdėstytus klausimus ir pateikti aiškias rekomendacijas/metodologinius išaiškinimus, kaip/kokiu būdu turėtų būti suprantami ir kokiais veiksmais realiai įgyvendinami Inspekcijos formuluojami nurodymai. Be Inspekcijos paaiškinimų yra visiškai neaišku, kaip/kokiu būdu pareiškėjas turėtų suprasti Inspekcijos nurodymus ir kokiais veiksmais realiai juos įgyvendinti. Pasak apelianto, Bendrovė ir D. Ž., nesulaukę iš Inspekcijos, kaip verslą prižiūrinčios / baudžiančios institucijos, jokios metodinės informacijos, instrukcijų, kaip turėtų elgtis, įgyvendinant Akte nurodytus įpareigojimus, vadovaudamiesi VAĮ 36³ str. raštu pateikė užklausimus Inspekcijai su prašymu kuo skubiau išaiškinti, kaip, siekiant nepažeisti jokių teisės aktų bei trečiųjų asmenų interesų, turėtų elgtis karšto vandens tiekėjas, įgyvendindamas Akte (ar savo esme analogiškuose aktuose) nurodytus Inspekcijos įpareigojimus. Tačiau Inspekcija tik 2012-11-26 (2012-11-23 raštas Nr. 55SR-51) ir 2012-12-06 (2012-12-03 raštas Nr. 55SR-53), atsiuntė trumpus raštus, kuriais nepateikė jokių aiškių atsakymų ir nesuteikė jokios konsultacijos ir/ ar rekomendacijų, subjektyvių išaiškinimų ar nuomonės. Todėl tokie raštai visiškai nepagrįstai apylinkės teismo buvo laikomi suteikta konsultacija. Remiantis aukščiau nurodytu, Inspekcija privalėjo pirmiausia išaiškinti Bendrovei ir D. Ž., kokius veiksmus ji laikytų teisėtais ir kokiu būdu Bendrovė turėtų įgyvendinti Akte įtvirtintus įpareigojimus, nes be Inspekcijos paaiškinimų buvo visiškai neaišku kaip/kokiu būdu D. Ž. turėtų suprasti Inspekcijos nurodymus ir kokiais veiksmais realiai juos įgyvendinti. Vis dėlto, Inspekcija to nepadarė ir priėmė nutarimą, kuris dėl aukščiau išdėstytų argumentų laikytinas neteisėtu.
Apeliantas mano, kad skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumas aktualus ne tik apeliantui, bet ir visiems kitiems karšto vandens tiekėjams, nes dauguma jų laikosi tokios pat objektyvių aplinkybių sąlygotos praktikos keičiant karšto vandens skaitiklius, kuri skundžiama apylinkės teismo nutartimi buvo pripažinta neteisėta. Pasak apelianto, į šiuos sudėtingus ir kompleksinius klausimus teismas galėtų geriausiai įsigilinti išklausęs apelianto ir Inspekcijos atstovus, uždavęs papildomų susijusių klausimų. Todėl apeliantas prašo šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu.
Inspekcija atkreipia dėmesį, kad Inspekcijos pareigūnui nustačius pažeidimą (surašius Patikrinimo aktą), Bendrovė apskundė patikrinimo aktą teismui. Kol VAAT neišnagrinėjo administracinės bylos, kurioje buvo ginčytas pareigūno surašytas Patikrinimo aktas (tame tarpe ir nustatytas pažeidimas), pareigūnas neatliko jokių veiksmų, kad būtų taikyta administracinė atsakomybė. VAAT išnagrinėjus bylą ir konstatavus Bendrovės ginčyto Patikrinimo akto teisėtumą ir pagrįstumą, pareigūnas įsitikino, kad jo sprendimas taikyti administracinę atsakomybę taip pat turėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas bei kad nekaltas asmuo nebus patrauktas atsakomybėn. Inspekcija nurodo, kad D. Ž. buvo 5 kartus (2012-11-07, 2012-11-19, 2012-11-28, 2012-12-05 2012-12-21) kviestas atvykti į Inspekcijos Skyriaus buveinę ATP protokolo surašymui. Šaukiamam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui negalint / nenorint atvykti dėl ATP protokolo surašymo, negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, todėl pareigūnas, vadovaudamasis ATPK 35 straipsnio 3 dalies jam suteikta teise, pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą iki 2013-06-12.
Inspekcija pažymi, kad, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, administracinės nuobaudos skyrimo terminas jo pratęsimo metu dar nebuvo pasibaigęs. Kad Bendrovė daro pažeidimą (atsiskaitymams su vartotojais naudoja karšto vandens skaitiklius, neturinčius galiojančios metrologinės patikros) paaiškėjo 2012-06-13, kai pareigūnas, patikrinęs namo butuose Nr. 20, 23, 25, 29, 30, 36, 51, 56 esančius karšto vandens skaitiklius, iš šių butų gyventojų gavo karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktų kopijas ir namo buto Nr. 30 gyventojams 2012 m. vasario 29 d. išrašytą sąskaitą Nr. G202/107339. Tik susipažinęs su šių dokumentų turiniu, pareigūnas galėjo prieiti išvados, kad Bendrovė daro pažeidimą - su namo vartotojais atsiskaito pagal metrologiškai nepatikrintų karšto vandens skaitiklių rodmenis. Todėl inspekcija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad atlikus faktinį patikrinimą, Inspekcija neturėjo atlikti dokumentų, įrodymų tyrimo, liudytojų apklausos, tik po kurių išaiškėtų pažeidimo faktai. Pažeidimui paaiškėjus (2012 m. birželio 13 d.), tą pačią dieną, buvo surašytas Patikrinimo aktas. Inspekcija mano, kad 2012 m. gegužės 25 d. negali būti laikoma pažeidimo paaiškėjimo diena, nes šią dieną (faktinio patikrinimo metu) buvo nustatyta, kad namo šilumos punkte sumontuotas įvadinis šilumos skaitiklis SKS-3-U2, šilumos sistemos papildymo skaitiklis ZR Rubikon ETWM Nr. 08049890 yra metrologiškai patikrinti, o karšto vandens skaitikliai butuose dar nebuvo tikrinti, t. y. 2012-05-25 nepaaiškėjo teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimas (kad atsiskaitymui naudojami metrologiškai nepatikrinti karšto vandens skaitikliai, esantys butuose). Inspekcija pažymi, kad inspektoriui, tikrinančiam karšto vandens skaitiklius butuose nepakanka tik nustatyti, kad karšto vandens skaitiklis yra metrologiškai nepatikrintas, dar būtina nustatyti, ar šis karšto vandens skaitiklis yra naudojamas atsiskaitymams, nes, vadovaujantis Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi ir ATPK 189⁷ straipsniu, atsakomybė numatyta už metrologiškai nepatikrintų matavimo priemonių naudojimą, o ne turėjimą. Būtina įrodyti, kad karšto vandens skaitiklio rodmenys naudojami sąskaitoms išrašyti. Tai patvirtinančius (ar paneigiančius) duomenis inspektorius randa išrašytose sąskaitose ir (ar) skaitiklių patikrinimo plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktuose, kurių kopijas inspektorius gauna iš butų savininkų. Inspekcija nurodo, kad nagrinėjamu atveju patikrinimas namo šilumos punkte buvo atliktas 2012-05-25, o tai, kad daromas pažeidimas (atsiskaitymams naudojami metrologiškai nepatikrinti karšto vandens skaitikliai) paaiškėjo tik 2012-06-13, kai inspektorius iš namo butų gyventojų gavo karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktų kopijas ir namo buto Nr. 30 gyventojams išrašytą sąskaitą. Inspekcija mano, kad pažeidimas paaiškėjo 2012 m. birželio 13 d., vadinasi, skaičiuojant 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminą, laikytina, kad šis terminas turėjo baigtis 2012 m. gruodžio 13 d. Pareigūnas administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsė 2012 m. gruodžio 6 d., pratęsiamo termino eiga dar nebuvo pasibaigusi, ji buvo teisėtai pratęsta.
Inspekcija pažymi, jog apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad Bendrovė nėra atsakinga už namo butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą, nes šie prietaisai nuosavybės teise priklauso ne Bendrovei, o vartotojams, kad vartotojams priklausantys karšto vandens skaitikliai laikomi paskirstomaisiais-neatsiskaitomaisiais ir jiems teisinis metrologinis reglamentavimas netaikomas, kad Bendrovė namo butuose esančių karšto vandens skaitiklių nenaudoja, kad juos naudoja patys šių skaitiklių savininkai. Inspekcija su tuo nesutinka, nes toks aiškinimas prieštarauja Metrologijos įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254; 2007, Nr. 130-5259), Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, nuostatoms, LVAT formuojamai vienodai praktikai. Inspekcija nurodo, kad Bendrovė iki 2010-11-01 privalėjo perimti vartotojams priklausančių skaitiklių nuosavybę arba įrengti savo karšto vandens skaitiklius. Bet kokiu atveju nuo 2010-11-01 ir vartotojams nuosavybės teise priklausančius, ir savo įrengtus karšto vandens skaitiklius turi prižiūrėti Bendrovė. Tokią išvadą padarė LVAT, nagrinėdamas administracinę bylą Nr. A525-1340/2012 (2012 m. lapkričio 21 d. nutartis). Teisės aktai nenustato kitokio patikros organizavimo reglamentavimo, kai karšto vandens apskaitos prietaisai nuosavybės teise nepriklauso karšto vandens tiekėjui. Bendrovės elgesys, kuomet ji atsiskaitymams su karšto vandens vartotojais naudoja karšto vandens skaitiklių, neturinčių metrologinės patikros, rodmenis, vertintinas kaip karšto vandens vartotojų interesų pažeidimas. Pasak inspekcijos, Bendrovės vieši siūlymai visiems Vilniaus miesto karšto vandens vartotojams perduoti jiems nuosavybės teise priklausančius karšto vandens skaitiklius arba atlikti vartotojams priklausančių karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą nėra pakankamas karšto vandens tiekėjo pareigos įrengti, prižiūrėti ir laiku atlikti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą įvykdymas, nes Taisyklių 175 punktas (šiuo metu galiojančios Taisyklių redakcijos 183 punktas) nustato, kad vartotojui atsisakius perduoti (parduoti) karšto vandens skaitiklį su galiojančia metrologine patikra, karšto vandens tiekėjas privalo įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Tokie siūlymai yra tik Bendrovės bandymas įvykdyti karšto vandens tiekėjo pareigą įrengti, prižiūrėti ir laiku atlikti karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą, tačiau toks bandymas nėra šios pareigos įvykdymas.
Inspekcija pažymi, kad Bendrovės pareigą atlikti namo butuose esančių karšto vandens skaitiklių patikrą nustato Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis, Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 163 ir 173 punktai (šiuo metu galiojančios redakcijos 171 ir 181 punktai), šią Bendrovės pareigą patvirtina ir gausi LVAT praktika. Kaip minėta, teisės aktai nenustato kitokio patikros organizavimo reglamentavimo, kai karšto vandens apskaitos prietaisai nuosavybės teise nepriklauso karšto vandens tiekėjui. Pareigūnas įrodė, jog Bendrovė neatliko namo karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros. Tai užfiksuota tiek Patikrinimo akte, tiek ATP protokole ir nutarime. Pasak Inspekcijos, pagal patikrinimo metu galiojusius ir dabar galiojančius teisės aktus karšto vandens tiekėjas privalo atlikti atsiskaitymams naudojamų karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą, nepriklausomai, ar skaitikliai nuosavybės teise priklauso karšto vandens tiekėjui ar vartotojams. Pagal Bendrovės Prezidento įsakymą D. Ž. yra atsakingas už karšto vandens tiekėjo pareigų tinkamą vykdymą, taigi ir už laiku atliktą karšto vandens skaitiklių metrologinę patikrą.
Inspekcija nurodo, kad ji, patikrinusi Bendrovę ir nustačiusi teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus, surašė Patikrinimo aktą, kuriame pagrįstai konstatavo Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalies pažeidimus, nurodyta pašalinti šiuos pažeidimus (nurodant, kad atsiskaitymams su vartotojais turi būti naudojami tik metrologiškai patikrinti karšto vandens skaitikliai ir turi būti parengtas atsiskaitymams su vartotojais naudojamų karšto vandens skaitiklių sąrašas bei sudarytas skaitiklių patikros grafikas) bei nustatytu terminu informuoti Inspekciją apie nurodymų vykdymo eigą. Toks Patikrinimo akto turinys iš esmės yra rašytinis įspėjimas apie nustatytus pažeidimus, kaip tai yra reglamentuojama Metrologijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir Inspekcijos nuostatų 11.5 punkte. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad nutarimas surašytas ne dėl Patikrinimo akte išdėstytų nurodymų nevykdymo ar netinkamo vykdymo, o būtent dėl name daromo teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimo, nustatyto Patikrinimo akte. Todėl, Inspekcijos nuomone, šioje ATP byloje neturėtų būti vertinami Inspekcijos Patikrinimo akto nurodymai, tuo labiau, kad VAAT juos pripažino teisėtais ir pagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 35 straipsnyje yra numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai, šių terminų paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N16-1491/2007, N62-3503/2011 ir kt.).
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje yra numatyta bendra taisyklė, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. ATPK 250 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėta turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai. Iš minėtų ATPK nuostatų matyti, jog pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra kliūtis patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, todėl kiekvienu atveju būtina tiksliai nustatyti, kada prasidėjo šio termino eiga ir kada terminas baigiasi.
D. Ž. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 189⁷ str. 2 d., padarymą. ATPK 189⁷ str. numato atsakomybę už teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių, kurios neturi teisės aktų nustatytų liudijimų (sertifikatų), plombų, žymenų ir (arba) ženklų arba kurių žymuo, plomba pažeisti, naudojimas užtraukia juridinių asmenų arba užsienio valstybių įmonių filialų Lietuvos Respublikoje vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, baustų administracine nuobauda pagal ATPK 189⁷ str. 1 d. numatytus pažeidimus, nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių litų baudą.
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ATPK 189⁷ str. 2 d. numatytas administracinis teisės pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, jo darymas tęsiasi tam tikrą laikotarpį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas ATPK 35 str. taikymo praktiką, ne kartą nutartyse yra nurodęs, jog šio straipsnio 1 dalyje nustatytas šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai skirti taikytinas esant trunkamam teisės pažeidimui, o ne paaiškėjus buvusiam trunkamam teisės pažeidimui, nes priešingu atveju nuobauda už trunkamo administracinio teisės pažeidimo padarymą galėtų būti taikoma neribotą laikotarpį ir priklausytų tik nuo pažeidimo paaiškėjimo momento. Tai prieštarautų teisės principams, nes administracinė atsakomybė pagal senaties termino trukmę negali būti reikšmingesnė už baudžiamąją. Todėl trunkamojo teisės pažeidimo atveju šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas atsižvelgiant į tai, kada tas pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu dar daromas, tuomet šešių mėnesių terminas skaičiuojamas nuo jo paaiškėjimo dienos, tačiau jei nustatomas jau baigtas daryti trunkamasis teisės pažeidimas, - šešių mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo padarymo dienos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-317/09, Nr. N575-760/09).
Administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 26) ir Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2013-01-04 nutarime (b. l. 39) nurodyta, kad 2012-05-17 patikrinus, kaip UAB „V“ (duomenys pakeisti), kuri yra šilumos ir karšto vandens tiekėja daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), laikosi Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo reikalavimų, nustatyti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo 17 str. 2 d. pažeidimai, kurie pasireiškė tuo, kad patikrinus gyvenamojo namo butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių vartotojų deklaruotus duomenis naudojamus sąskaitoms padengti, t. y. atsiskaityti su vartotojais už sunaudotą karštą vandenį, nustatyta, jog minėto gyvenamojo namo butuose patikrinti 20, 23, 25, 29, 30, 36, 51 ir 56 butų karšto vandens skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančių patikrą patvirtinančių dokumentų. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek protokole, tiek nutarime yra klaidingai nurodyta atlikto minėto patikrinimo data, t. y. iš 2012-06-13 Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi patikrinimo akto (b. l. 5) matyti, kad patikrinimas buvo atliktas 2012-05-25. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent 2012-05-25 atlikus patikrinimą paaiškėjo trunkamasis teisės pažeidimas, kuris paaiškėjimo metu buvo dar daromas, todėl nuo 2012-05-25 turi būti skaičiuojamas ATPK 35 str. 1 d. šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai paskirti. Taigi remiantis ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda galėjo būti paskirta iki 2012-11-25. Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą nepagrįstai nurodo, kad nagrinėjamu atveju 2012-05-25 buvo atliktas patikrinimas tik namo šilumos punkte, o tai, kad daromas pažeidimas (atsiskaitymams naudojami metrologiškai nepatikrinti karšto vandens skaitikliai) paaiškėjo tik 2012-06-13, kai inspektorius iš namo butų gyventojų gavo karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktų kopijas ir namo buto Nr. 30 gyventojams išrašytą sąskaitą. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog tai, ar apskaitos prietaisai yra metrologiškai patikrinti, yra matoma iš ant apskaitos prietaisų uždedamų žymų, kurias pareigūnai turėjo matyt faktiškai būdami vietoje patikrinimo metu 2012-05-25. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, nurodančių, kad Inspekcija iš vartotojų karšto vandens skaitiklių patikrinimo, plombavimo, nuplombavimo, perplombavimo aktų kopijas, 2012-02-29 išrašytą sąskaitą gavo 2012-06-13, kaip nurodo Inspekcija, o ne 2012-05-25 patikrinimo metu. Inspekcija nepateikusi rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad minėti dokumentai Inspekcijos pareigūnams buvo parodyti ne vietoje 2012-05-25 faktinio patikrinimo metu, o tik vėliau, t. y. 2012-06-13. Apeliantas pagrįstai nurodo, kad Inspekcija nepateikė jokios konkrečios informacijos ir įrodymų apie UAB „V“ (duomenys pakeisti) atžvilgiu daryto patikrinimo ir patikrinimo akto surašymo aplinkybes, t. y. kada konkrečiai Inspekcijos pareigūnai pateko į namo butus ir kada gavo iš butų savininkų jiems pažeidimo nustatymui aktualią informaciją. 2012 m. birželio 13 d. surašytame patikrinimo akte (b.l. 5-10) pažymėta, kad patikrinimas pradėtas 2012-05-25 10 val. , baigtas – 2012-05-25 14 val., akte pažymėta, kad šio patikrinimo metu buvo pasirinktinai patikrinta namo butuose 20,23,25,29,30,36,51,56 esantys karšto vandens skaitikliai, nustatyta, kad visuose namo butuose įrengti karšto vandens skaitikliai neturi galiojančių patikros žymenų ar kitų galiojančią patikrą patvirtinančių dokumentų. Tai rodo, kad šios aplinkybės buvo nustatytos 2012-05-25, o ne vėliau, kaip aiškina institucija. Įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad D. Ž. galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 189⁷ str. 2 d., paaiškėjo 2012-05-25 ir nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ATPK 35 str. 1 d. šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai paskirti.
ATPK 35 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (LVAT 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis byloje N-556-594/2008, 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis byloje N-756-1494/2007).
Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju D. Ž. byloje Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2012-12-06 nutarimu (b. l. 24) administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2013-06-12 įskaitytinai. Kaip minėta, D. Ž. galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 189⁷ str. 2 d., paaiškėjo 2012-05-25 ir nuo šios datos turi būti skaičiuojamas ATPK 35 str. 1 d. šešių mėnesių terminas administracinei nuobaudai paskirti. Taigi remiantis ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda galėjo būti paskirta iki 2012-11-25. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas 2012-12-06, t. y. jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Todėl konstatuotina, kad administracinė nuobauda D. Ž. buvo paskirta jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pasisakęs, jog administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-866/2012, N62-2180/2011 ir kt.). Tokiu atveju nebenagrinėjama, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir kitos su administracinės atsakomybės taikymu susijusios aplinkybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-3065/2010, N62-3104/2010).
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius administracinę nuobaudą D. Ž. paskyrė pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui, Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2013-01-04 nutarimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartis yra naikintini bei administracinio teisės pažeidimo byla D. Ž. atžvilgiu dėl ATPK 189⁷ str. 2 d. numatyto pažeidimo nutrauktina pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 str. 7 p.). Nutarus administracinio teisės pažeidimo bylą D. Ž. atžvilgiu nutraukti minėtu pagrindu, nepasisakoma dėl kitų apeliacinio skundo motyvų.
Apeliantas skunde prašė nagrinėjant šį apeliacinį skundą rengti žodinį bylos nagrinėjimą. ATPK 302¹⁰ str. 2 d. numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs anksčiau minėtą pagrindą administracinio teisės pažeidimo bylą D. Ž. atžvilgiu nutraukti, sprendė, kad nėra tikslinga šios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Patenkinti D. Ž. atstovės advokatės Dovilės Greblikienės apeliacinį skundą.
Panaikinti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2013 m. sausio 4 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 15 d. nutartį bei administracinio teisės pažeidimo bylą D. Ž. atžvilgiu dėl ATPK 189⁷ str. 2 d. numatyto pažeidimo nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.