Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-04-24 · Civilinė byla Nr. 2S-276-464/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-24
Bylos Nr.
2S-276-464/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Egidijus Žironas, Dalia Kačinskienė (pran.)
Atsakovas
UAB „Artrozės medicinos klinika“
Ieškovas
UAB „Pharmanet“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S48-276/ 2008Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Egidijaus Žirono ir Danutės Kutrienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Artrozės medicinos klinika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pharmanet“ ieškinį atsakovui UAB „Artrozės medicinos klinika“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Pharmanet“ 2008-02-04 Vilniaus miesto 1-jam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Artrozės medicinos klinika“ 14 494,67 Lt skolą, 432,28 Lt netesybų su 6 % metinėmis palūkanomis bei bylinėjimosi išlaidas (b.l.1-7). Kartu prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių ir areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, o jeigu šių lėšų neužtektų, - taip pat atsakovo kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis. Prašymą motyvavo tuo, jog atsakovas yra juridinis asmuo, todėl be jokių suvaržymų gali perleisti jam priklausantį turtą, ieškinio sumos ženklumu.

Vilniaus miesto 1-sis apylinkės teismas 2008-02-15 nutartimi ieškovo prašymą patenkino atsižvelgdamas į didelę reikalavimų sumą, turtinį ginčo pobūdį ir vengimą grąžinti skolą (b.l.9).

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Artrozės medicinos klinika“ atskiruoju skundu (b.l.16-20) prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-15 nutartį; 2) aukštesnės instancijos teismui nusprendus netenkinti pirmojo prašymo – pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą ir pirmiausiai areštuoti nekilnojamąjį arba kilnojamąjį turtą, o tik jų nesant arba esant nepakankamai, areštuoti pinigines lėšas, leidžiant jas naudoti atsiskaitymams su darbuotojais bei privalomųjų mokesčių valstybei mokėjimui; 3) atmetus abu minėtus prašymus, pareikalauti iš ieškovo 23 000 Lt nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nėra jokio realaus pavojaus manyti, jog, esant ieškovui palankiam teismo sprendimui, atsakovas negalėtų jo įvykdyti. Maža to, ieškinio suma nėra didelė nei pati savaime, nei lyginant ją su atsakovo turimu turtu: prekėmis (54 530,03 Lt) ir žemės sklypu (1 050 000 Lt). Nors žemės sklypas yra įkeistas, o hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus atsakovo kreditorius, tai nereiškia, kad išieškojimui iš hipoteka užtikrinto turto įvykdyti prireiks viso hipoteka užtikrinto turto, todėl hipoteka apsunkinto turto areštas yra galimas ieškinio užtikrinimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580/ 2006). Antra, pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neįvertinęs ekonomiškumo principo (CPK 145 str. 2 d.). Piniginės lėšos ypač svarbus svertas užtikrinti kiekvienos įmonės normalią ūkinę – komercinę veiklą, jų areštas turi būti taikomas kaip kraštutinė priemonė, kai nėra galima taikyti kitų CPK 145 str. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių ar jų per maža užtikrinti sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-09-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-467/ 2006). Trečia, dėl apyvartinių lėšų stygiaus (neatsiskaitymo su trečiaisiais asmenimis, kaip antai: tiekėjais, banku, darbuotojais, VMI ir VSDFV biudžetu) atsakovas nepagrįstai gali patirti 23 000 Lt nuostolių.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Pharmenet“ atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l.33-37) skundo nepripažįsta ir prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-02-15 nutartį palikti galioti nepakeistą. Nurodė, kad rizika dėl būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo preziumuotina, kai byloje yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-140/ 2008), o beveik 15000 Lt ieškinio suma laikytina didele. Teismas, prieš taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė įvykdyti sprendimą. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-140/ 2008). Atsakovo turto įkeitimas patvirtina tokios grėsmės prielaidą. Ieškovas dėl galimybės taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą pabrėžė, kad atsakovas neįrodė, jog jis, jeigu būtų įpareigotas, nebūtų pajėgus atlyginti atsakovo nuostolių. Be to, nuostoliai CPK 147 str. prasme reiškia ne įprastines atsakovo veiklos išlaidas (mokėti darbo užmokestį, mokesčius), o tiktai tas, kurių be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovas nepatirtų (delspinigius, baudas, palūkanas).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą bei pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto motyvais, jog nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų ar egzistuoja galimybė pakeisti taikytų laikinų apsaugos priemonių eiliškumą.

Grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas, jeigu jis būtų priimtas ieškovo naudai, gali likti atsakovo neįvykdytas vertinama individuliai kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į jo turtinę būklę, finansines perspektyvas ir ieškinio sumą. Kaip skunde pripažįsta apeliantas, dėl pritaikytų piniginių lėšų arešto sutriko jo atsiskaitymai su kitais kontrahentais, kaip antai, tiekėjais, banku, bendrovės darbuotojais, VMI ir VSDFV, už biuro išlaikymą. Pažymėtina, jog apeliantas stokoja apyvartinių lėšų einamiesiems, t.y. kasmėnesiniams, iš anksto numatytiems, ūkio reikalams, pvz, nebeišgali mokėti 16 736,85 Lt palūkanų kredito įstaigai, įsigyti kuro už 600 Lt ir t.t.. Itin prastą atsakovo turtinę padėtį parodo apelianto siūlymas vietoj piniginių lėšų arešto taikyti turto areštą. Atsakovas siūlo areštuoti prekių - įvairios paskirties higienos priemonių, bet, areštavus atsakovo ūkinės - komercinės veiklos objektus, jis nustotų gavęs pelno iš savo tiesioginio pajamų šaltinio. Nors įkeistas turtas kaip toks iš principo gali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580/ 06), tačiau 1 mln. Lt vertės žemės sklypas buvo įkeistas praėjus vos 9 dienoms po pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo (b.l.21-22). Tokia faktinė padėtis leidžia daryti išvadą, kad minėtas žemės sklypas yra nupirktas visiškai ar iš dalies už skolintas lėšas. Teikdamas atskirąjį skundą apeliantas nenurodė, koks investuotų ir skolintų lėšų santykis su jo nuosavu indėliu, nuo kada ir kiek skolos grąžinta, jei hipoteka dabar viršija užtikrintų reikalavimų dalį, ir pan.. Be pastarųjų duomenų nėra įmanoma įsitikinti tuo, ar žemės sklypo areštas iš tikrųjų atliktų laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį bei pakankama apimtimi užtikrintų ieškovo turtinius interesus

Susiklosčius išvardintai situacijai, konstatuotina, jog 15 000 Lt ieškinio suma apeliantui yra ganėtinai didelė ir ženkli, tą įrodo ir jo paties skunde įvardijami argumentai apie sutrikusius atsiskaitymus, kurie dar labiau tampa apsunkinti dėl areštuotų lėšų, taigi prielaidos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui egzistavo, jos paliktinos galioti.

Pakeisti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumo apeliacinės instancijos teismas dėl nutartyje jau aptartų argumentų neturi pagrindo, juo labiau, kad išieškojimo iš skolininko (juridinio asmens) turto eiliškumą imperatyvia forma nustatė įstatymų leidėjas: iš piniginių lėšų išieškoma pirmiau negu iš kilnojamojo ar nekilnojamojo turto (CPK 665 str. 2-4 d.).

Apelianto prašymo taikyti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutą ieškovo atžvilgiu teisėjų kolegija nesvarsto. Apeliantas su minėtu prašymu pirmiausiai turėtų kreiptis į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, kur ir nagrinėtinas tokio pobūdžio prašymas pirmąja instancija. Šį klausimą iš karto išsprendus apeliacinės instancijos teisme, prieš tai neapsvarsčius jo pagrįstumo pirmosios instancijos teisme, byloje dalyvaujantiems asmenims iš esmės būtų apribota teisė į apeliaciją.

Konstatavusi, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro prielaidų panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 330 str., 338 str.), teisėjų kolegija atskirąjį skundą atmeta, o Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį palikti galioti.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Egidijus ŽironasDanutė Kutrienė