Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-04-21 · Civilinė byla Nr. e2A-231-267/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-21
Bylos Nr.
e2A-231-267/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
M. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-231-267/2021Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06279-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.8.1.; 2.6.8.10.; 2.6.10.5.1.; 2.6.29.3.; 3.3.1.20. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 21 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-13478-1031/2020 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. P. skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo M. P. 541,30 Eur negrąžinto kredito, 86,39 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos, 23,10 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo dienos, 146,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos, 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 541,30 Eur nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-04-03), 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (541,30 Eur) nuo Sutarties termino pabaigos (2022-04-03) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2019-04-03 pradinis kreditorius BnP Finance, AB ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria BnP Finance, AB suteikė atsakovui 600,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių laikotarpiui su 39,00 procentų dydžio metine palūkanų norma, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 426,72 Eur palūkanas ir 162,00 Eur administravimo mokestį Sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl vadovaujantis Sutarties 8.4. punktu pradinis kreditorius 2020-03-07 Sutartį nutraukė, ir atsakovas liko skolingas pradiniam kreditoriui 541,30 Eur. BnP Finance, AB ir UAB „Legal Balance“ 2020-03-03 pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią BnP Finance, AB perleido UAB „Legal Balance“ visas reikalavimo teises į atsakovo skolą. Ieškovė 2020-04-06 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas 541,30 Eur negrąžinto kredito, 86,39 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo, 23,10 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo nesumokėjo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 146,91 Eur negautų pajamų bei 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-04-03) bei 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

3. Atsakovui M. P. procesiniai dokumentai įteikti 2020-12-03 asmeniškai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, esant ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, teismas priėmė teismo sprendimą už akių, formaliai vertindamas byloje esančius ieškovės pateikus įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo M. P. 541,30 Eur negrąžinto kredito, 86,39 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020 m. kovo 7 d., 23,10 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2020 m. kovo 7 d., 146,91 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo 2020 m. kovo 7 d. iki 2020 m. lapkričio 17 d., 39,00 proc. negautų pajamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (541,30 Eur), skaičiuojant nuo 2020 m. lapkričio 17 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2022 m. balandžio 3 d., 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 797,70 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 139,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas vertino, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė, atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, todėl ieškovės reikalavimą dėl negrąžinto kredito dalies, mokėjimo palūkanų, administravimo mokesčio paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo teismas tenkino ir iš atsakovo ieškovei priteisė 541,30 Eur negrąžinto kredito, 86,39 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo, 23,10 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo 2020 m. kovo 7 d.

6. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 146,91 Eur negautų pajamų, paskaičiuotų nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, teismas pažymėjo, kad galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovei teismas priteisė 146,91 Eur negautų pajamų suma, ieškovės skaičiuota nuo Sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos.

7. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 541,30 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos 2022-04-03, teismas nurodė, kad atsakovui tinkamai vykdant Sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis iki 2022-04-03 kredito grąžinimo termino pabaigos gauti Sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas. Kadangi ieškovės pateikti įrodymai formalaus jų vertinimo aspektu yra pakankami konstatuoti, kad Sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal kredito sutartį būtų buvusi įvykdyta laiku (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 39,00 proc. metinės palūkanas, kaip negautas pajamas (nuostoliai), skaičiuojamas nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos 541,30 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-11-17) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos 2022-04-03.

8. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 541,30 Eur nuo Sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, teismas vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, CK 6.71 straipsniu, CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktu, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalimi, teismas sprendė, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl minėtą Sutarties sąlygą laikė nesąžininga ir negaliojanti ab initio ir šį reikalavimą atmetė.

Šalies argumentai

9. Ieškovės prašymu iš atsakovo teismas priteisė įstatymo nustatytas 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 797,70 Eur skolos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2020-11-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei teismas priteisė ir bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimo už akių dalį dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 541,30 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2022-04-03) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir priteisti apeliantei UAB Legal Balance, iš atsakovo M. P. 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 541,30 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2022-04-03) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Likusią sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą bei priteisti 15,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Šiuo atveju apeliantė neprašė priteisti kompensuojamųjų palūkanų, jos šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus Sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 str. 8 d. ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai ieškovės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimui pritaikė VKĮ 11 str. 8 d.

10.2. Apeliantei įsitikinusi, kad turi būti priteistos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo Sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.

10.3. Atsakovas iki pat visiško skolos sumokėjimo dienos iš esmės naudojasi jam suteiktais pinigais, o apeliantė, kaip ir pradinė kreditorė, būdama pelno siekiantis juridinis asmuo, negaudamas pagrįstai tikėtinų pajamų ir negalėdamas jų perskolinti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, negali gauti pelno iš savo teisėtos veiklos. Apeliantė sprendžia, jog yra didelė tikimybė, kad atsakovas ir po Sutarties termino pasibaigimo negrąžins visos jam suteiktos kredito sumos, todėl net ir po šio termino pasibaigimo apeliantė galimai patirs negautas pajamas. Apeliantės ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties termino pasibaigimo būtų pradedami skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, o negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimas būtų tęsiamas tik iki tos dienos, kol atsakovas faktiškai valdytų jam suteiktą ir jo žinioje esančią kredito sumą, kurios apeliantė negali atgauti, perskolinti bei gauti realias pajamas. Apeliantė dėl to, kad negautos pajamos (nuostoliai) kasdien kinta, neturi galimybės paskaičiuoti tikslios negautų pajamų (nuostolių) sumos kreipimosi į teismą metu, todėl du negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus formuluoja procentine išraiška.

11. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacijos objektą sudaro skundžiama sprendimo už akių dalis, kuria netenkintas ieškovės reikalavimas dėl 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 541,30 Eur, nuo Sutarties termino pabaigos (2022-04-03) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

14. Byloje nustatyta, kad 2019-04-03 pradinis kreditorius BnP Finance, AB ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria BnP Finance, AB suteikė atsakovui 600,00 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių laikotarpiui su 39,00 procentų dydžio metine palūkanų norma, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 426,72 Eur palūkanas ir 162,00 Eur administravimo mokestį Sutartyje nurodyta tvarka ir terminais. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl vadovaujantis Sutarties 8.4. punktu pradinis kreditorius 2020-03-07 Sutartį nutraukė, ir atsakovas liko skolingas pradiniam kreditoriui 541,30 Eur. BnP Finance, AB ir UAB „Legal Balance“ 2020-03-03 pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią BnP Finance, AB perleido UAB „Legal Balance“ visas reikalavimo teises į atsakovo skolą. Ieškovė 2020-04-06 pranešimu informavo atsakovą apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau atsakovas 541,30 Eur negrąžinto kredito, 86,39 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo, 23,10 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki Sutarties nutraukimo nesumokėjo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ir 146,91 Eur negautų pajamų bei 39,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-04-03) bei 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos.

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto sąlyga, kuria šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl minėtą Sutarties sąlygą laikė nesąžininga ir negaliojanti ab initio ir šį reikalavimą atmetė.

16. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo pabaiga turėjo būti siejama ne su sutarties termino pabaiga, tačiau su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, jeigu atsakovas iki sutarties termino pasibaigimo negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, ieškovė ir toliau patirtų nuostolius negautų pajamų forma. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės skundo argumentais nesutinka.

17. Kasacinis teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo teisės aiškinimo taisyklę – kad, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

18. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

19. Nagrinėjamu atveju sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020 m. kovo 7 d., todėl, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus, turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

20. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos. Kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Nagrinėjamu atveju pradinės kreditorės UAB „BnP Finance“ su atsakovu sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamas sutarties administravimo mokestis bei specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (39,00 procentų). Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog VKĮ 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

22. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, o taip pat kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

23. Taigi, remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės reikalavimas priteisti 39,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo Sutarties termino pabaigos (2022-04-03) iki visiško kredito grąžinimo dienos, kaip minėta, savo esme laikytinas reikalavimu priteisti kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas, kurios, vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, negali būti priteisiamos.

24. Apeliantės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis (39,00 procentų) viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas, yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos), t. y. neatitinka įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų).

25. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, pagrįstai tikėjosi gauti 39,00 procentų dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors apeliantė savo ieškinio reikalavimą vertina kaip reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau toks reikalavimas negalėtų būti tenkinamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinimas, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Šiuo atveju, nei pradinė kreditorė, sudarydama sutartį su atsakovu, nei reikalavimo teisę perėmusi ieškovė negalėjo iš anksto numatyti, kad atsakovas tinkamai nevykdys sutarties ir jam toliau, net ir po termino grąžinti paskolos sumą, bus skaičiuojamos (mokėjimo) pelno palūkanos, todėl negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių dėl šių sumų gavimo iš atsakovo.

26. Papildomai atkreiptinas apeliantės dėmesys į VKĮ nuostatas, garantuojančias vartotojui teisę į palūkanų perskaičiavimą sėkmės atveju, t. y. grąžinus kreditą iki sutartyje numatyto termino (VKĮ 17 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nutraukus sutartį ir ieškovui nepateikus jokių leistinų įrodymų dėl prašomų priteisti negautų pajamų dydžio, apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis) ir kaip neatitinkantys VKĮ 17 straipsnio bei CK 1.5 straipsnio nuostatų.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog atsakovui nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties Sutartį nutraukus prieš terminą, teismas įvertinęs ieškovės teisėtą lūkestį pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovo negautas pajamas iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai 6.1. Sutarties sąlygą laikė nesąžininga ir negaliojančia ab initio ir netenkino ieškinio reikalavimo dėl 39,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2022-04-03) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė teismų praktiką bei procesines ir materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Byloje pateikti duomenys dėl apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų – sumokėto žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą atmetus patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalimi).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Danutė Burbulienė