Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant prokurorui Arminui Elijošiui,

kaltinamajam L. V.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V. a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas 2008 07 11 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 54 paros arešto, 2009 03 24 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 290 str. 5 mėn. laisvės atėmimo, 2009 04 24 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 284 str. 1 d. 1m.6 mėn. laisvės atėmimu, 2009 09 16 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. 1 d., 22 str. 1 d., 180 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimo, 2009 11 04 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. 2 m.4 mėn. laisvės atėmimo, 2010 02 26 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. 2 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, 2010 04 20 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 178 str. 1 d. 3 m. laisvės atėmimo, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 04 01 nutartimi paleistas 2011 04 07 lygtinai neatlikus 7 mėn. 20 d. laisvės atėmimo bausmės, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. V. 2011 m. lapkričio mėn. 21 d., laikotarpyje nuo 07.00 iki 17.30 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, iš V. S. priklausančio privataus gyvenamojo namo kiemo, slapta pagrobė V. S. priklausantį automobilį VW Passat, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) 1500,00 litų vertės, padarydamas nukentėjusiajam V. S. tokio dydžio turtinę žalą.

Apklaustas kaltinamuoju L. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 21 d. jis atvyko su reikalais į (duomenys neskelbtini). Paskambino A. S.. A. atsiliepė ir pasakė, kad yra mokykloje. Jie susitarė susitikti mieste. Parduotuvėje IKI jis nupirko du butelius sidro ir su A. sprendė kur galėtų jį išgerti. A. pasakė, kad eiti pas jį į namus negalima, nes tuoj grįš mama. A. pasiūlė nueiti pas tėvą ir sidrą išgerti ten. Nuėjus pas A. tėvą, namus rado užrakintus. Tada A. pasiūlė gerti tėvo automobilyje. A. atsisėdo vairuotojo vietoje, o jis keleivio vietoje ir kartu gėrė sidrą. Išgertuvių metu jis A. paklausė kam priklauso automobilis. A. jam pasakė, kad automobilis yra tėvo. Tada jis paklausė, gal tėvas tą automobilį parduoda. A. pasakė, kad nežino. Tada jis pasakė, kad automobilį perka ir davė A. 100,00 litų. Dokumentų jis nematė, kieno vardu registruotas automobilis, nežinojo. Tokiu būdu jis suprato, kad iš A. nupirko automobilį, todėl paskambino A. K., kad automobilį partemptų į (duomenys neskelbtini). A. surado pompą, padėjo pripūsti nuleistą padangą. Jis nuo automobilio galo nuėmė numerius, A. nuėmė numerius nuo priekio. Atvažiavus į kiemą A. K., automobilį ištempė iš kiemo ir nutempė į (duomenys neskelbtini). Po to automobilį už 600,00 litų pardavė. Kai automobilis buvo sulaikytas, jis ėjo pas A. tėvą aiškintis dėl dokumentų. Jaučiasi kaltas, kad pirko automobilį, bet jo nevogė.

Nukentėjęs V. S. parodė, kad 2011 m. rudenį grįžo į namus iš darbo ir kieme nerado automobilio. Dėl automobilio vagystės kreipėsi į policijos komisariatą. Kai automobilis buvo surastas, jam paaiškėjo automobilio pavogimo aplinkybės. Apie jas papasakojo sūnus A.. Sūnui nebuvo leidęs automobilį parduoti, pats ketino automobilį remontuoti ir atlikti tech.apžiūrą. Jam automobilis sugrąžintas nesugadintas, todėl jokių pretenzijų niekam neturi.

Liudytojas A. S. parodė, kad 2011 m. rudenį jam paskambino L. V. ir pakvietė susitikti. Tuo metu jis buvo mokykloje. Pasibaigus pamokoms su L. V. susitiko prie autobusų stoties. L. V. nupirko sidro ir jie ketino jį kartu išgerti. Į namus jo parsivesti negalėjo, nes netrukus turėjo grįžti mama. Jis pasiūlė L. eiti išgerti pas tėvą. Namai buvo užrakinti, todėl nusprendė gerti automobilyje. Į automobilį jis pateko per neužrakintą bagažinę, rakteliai buvo automobilio viduje. Išgertuvių metu L. pradėjo klausinėti apie automobilį. Jis L. V. pasakė, kad automobilis priklauso tėvui. Nuo išgerto sidro jis apsvaigo. L. V. pasakė, kad perka automobilį ir padėjo šimtą litų. Dėl girtumo jis paėmė 100,00 litų. Kai išsipagiriojo, suprato ką pridarė. Leidimo parduoti automobilį jis neturėjo. Apie tai bijojo pasakyti tėvams, o praėjus savaitei prisipažino ką padarė.

Liudytojas J. Š. parodė, kad labai seniai jis turėjo automobilį Moskvič. Automobilį pardavė į metalo laužą, bet valstybinio numerio ženklų nenusiėmė. Nežino kaip jo automobilio numeris buvo surastas ant kito automobilio.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2011 metų rudenį, dienos tiksliai neprisiminė, jam paskambino L. V. ir pasakė, kad nusipirko automobilį. L. V. paprašė jo, kad atvažiuotų automobilį partempti, nes automobilis nevažiuojantis. Jis atvažiavo nurodytu adresu. Kieme matė L. V. ir „pacaniuką“. Automobilis stovėjo priekiu į važiuojamąją dalį, jie prikabino prie jo automobilio nupirktą automobilį ir jis išvažiavo. Kas automobilio savininkas jis nežinojo. L. V. pasakė, jei sustabdys policija, tai jis viską sutvarkys. Partempęs automobilį į savo namus, jį apžiūrėjo ir sutvarkė. Automobilis užsivedė ir juo buvo galima važiuoti.

Liudytojas D. K. parodė, kad jis kartu su tėvu buvo atvažiavęs partempti automobilį. Matė kieme vaikiną ir L. V.. Jie abu buvo neblaivūs, tai jis suprato iš veido ir jų elgsenos. Jis dar padėjo pripūsti padangą ir išvažiavo.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nusikalstama veika įvykdyta (duomenys neskelbtini) (b.l.5-7).

Iš automobilio VW Passat apžiūros protokolo matyti, kad buvo pavogtas V. S. priklausantis automobilis ir uždėtas kito automobilio valstybinis ženklas(b.l.14-18).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus daro sekančias išvadas. L. V. kaltu neprisipažino. Jis teigė, kad automobilį už 100,00 litų nusipirko iš A. S.. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybine taktika, siekimu išvengti bausmės. Nukentėjęs V. S. automobilį laikė kieme užrakintą, jo neketino parduoti, nepilnamečiui sūnui tokių įgaliojimų nebuvo suteikęs. L. V. žinojo, kad A. S. yra nepilnametis, nes skambino jam į mokyklą. Nors A. S. pagal amžių pakankamai aukštas, bet fizinė branda leidžia suprasti, kad jis dar nepilnametis. Geriant sidrą, A. S. L. V. aiškiai pasakė, kad automobilis VW Passat priklauso jo tėvui. A. S. pasakė, kad nežino ar tėvas parduoda šį automobilį. Asmeniui, ketinančiam pirkti automobilį, suteikta pilna informacija – automobilis tėvo, automobilio techninis pasas pas tėvą namuose. Tokiu būdu negalėjo vykti joks sandoris ir automobilis negalėjo būti paimtas iš kiemo. L. V., pasinaudodamas nepilnamečio girtumu, padavė jam vieną šimtą litų ir pasirūpino, kad automobilis būtų skubiai ištemptas iš kiemo. Apie tai, kad kieme buvę asmenys buvo neblaivūs, patvirtino ir byloje apklaustas liudytojas D. K.. Kieme buvusį vaikiną A. K. pavadino „pacaniuku“, nes atvažiavęs su tokio pat amžiaus sūnumi tikrai turėjo galimybę suprasti, kad jaunuolis nepilnametis. L. V. neteisėtai pasisavino nukentėjusiajam V. S. priklausantį automobilį. Nepilnametis A. S. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir negalėjo teisingai suvokti įvykio aplinkybių ir pasekmių. A. S. neiniciavo ir nekurstė L. V. pagrobti automobilį. A. S. nereikėjo atlikti jokių veiksmų, kad L. V. atsirastų galimybė pasisavinti nukentėjusiojo automobilį. Automobilis tuoj pat buvo sutaisytas ir juo buvo galima važinėti. L. V. automobilį netrukus pardavė ir už jį gavo 600,00 litų. Surinktų įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį pripažinti kaltu dėl padaryto nusikaltimo.

Kaltinamojo L. V. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2d. kvalifikuota teisingai, nes pavogė svetimą turtą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir į bylos aplinkybes.

L. V. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių, administracine tvarka baustas, teisiamas devintą kartą, nusikaltimą padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, teistumas neišnykęs. L. V. nedirba, padarytos žalos neatlygino. Teismui yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę. L. V. nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu, 2012 05 09 Raseinių rajono apylinkės teismo nuteistas pagal LR BK 281 str. 4 d., nuosprendis neįsiteisėjęs. Dėl šių priežasčių nėra galimybės nuosprendžio bendrinti su kitais nuosprendžiais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-308 str. teismas

Nusprendė:

L. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia 2012 06 07.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.