Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 6 d. nutarties, kuria buvo atmestas D. S. prašymas peržiūrėti ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį dėl Pernu apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir jo vykdymo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. S. Estijos Respublikos Pernu apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-16-599 buvo nuteistas pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus, 22 straipsnio 2 ir 3 dalis, 256 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta subendrinta 6 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Kauno apylinkės teisme 2016 m. balandžio 20 d. gautas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laivės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, pagrindu persiųstas Estijos Respublikos teisingumo ministerijos prašymas dėl Estijos Pernu apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžio pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

4. 2021 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas D. S. prašymas peržiūrėti ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį. Nuteistasis nurodė, jog šia nutartimi apylinkės teismas netinkamai suderino Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 256 straipsnio 1 dalį su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 3 dalimi, dėl ko buvo nepagrįstai pasunkinta jo teisinė padėtis. Grįsdamas tokį argumentą, nuteistasis pateikė nuorašą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria buvo išspręstas Estijos Respublikos Pernu apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, priimto nuteistojo A. S. atžvilgiu, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje klausimas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nuteistajam A. S. pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 256 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktus, 22 straipsnio 2, 3 dalimis paskirta subendrinta bausmė buvo suderinta tik su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5, 6 dalimis ir 182 straipsnio 2 dalimi. D. S. nuomone, Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 256 straipsnio 1 dalies nuostata apibrėžia dalyvavimą organizuotoje grupėje ir atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl jam negalėjo būti pritaikyta BK 249 straipsnio 3 dalis (nusikalstamo susivienijimo organizavimas ar vadovavimas jam), kuri reikšmingai apsunkino jo padėtį.

6. Nuteistasis D. S. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 6 d. nutartį, prašo ją panaikinti, grąžinti bylą nagrinėti apylinkės teisme ir įpareigoti teismą teisingai suderinti Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies, 256 straipsnio 1 dalies nuostatas su jas atitinkančiomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatomis. Skunde nurodo, jog jis nesiekia pakeisti paskelbtą nuosprendį, kaip nurodė apylinkės teismas, bet prašo tinkamai, vadovaujantis vienoda praktika, taikyti Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį bei 256 straipsnio 1 dalį. Jis kartu su prašymu apylinkės teismui pridėjo Panevėžio apylinkės teismo nutartį, iš kurios matyti, kad teismas, derindamas Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį, 256 straipsnio 1 dalį su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu, taikė kitą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį - ne 249 straipsnio 3 dalį, o 25 straipsnio 3 dalį. Taigi, nacionaliniai teismai skirtingai vertino Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas, pritaikė skirtingą kvalifikaciją. Teismų sprendimai negali vienas kitam prieštarauti. Taip pat nuteistasis pažymi, jog apie skirtingus nacionalinių teismų sprendimus tuo pačiu klausimu sužinojo tik 2020 m. rugsėjo mėn.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. S. skundas atmestinas.

7. Išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, taip pat susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei ginčijamos nutarties argumentais ir motyvais, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistojo D. S. skundo argumentai apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nesudaro. Apylinkės teismo nutartis yra išsamiai motyvuota, joje įvertintos visos nuteistojo prašymui dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo ir pakeitimo teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės ir padaryta visiškai pagrįsta išvada, jog tenkinti nuteistojo prašymo teismas neturi jokio teisinio pagrindo.

8. Kaip teisingai nustatė žemesnės instancijos teismas, 2021 m. sausio 4 d. Kauno apylinkės teisme gautame D. S. prašyme buvo prašoma peržiūrėti ir pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį. Šia nutartimi, vadovaudamasis BPK 364, 365 ir 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo, taip pat 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinis sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, apylinkės teismas išsprendė klausimą dėl vienoje iš Europos Sąjungos valstybių narių teismo baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio, kuriuo D. S. buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje. Teismas nutarė pripažinti Estijos Respublikos Pernu apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ir Estijos Respublikos Pernu apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu D. S. pagal Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 209 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktus, 22 straipsnio 2 ir 3 dalis ir 256 straipsnio 1 dalį paskirtą 6 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 5 dalimi, 182 straipsnio 2 dalimi, 249 straipsnio 3 dalimi, ir nustatė 6 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, paskiriant ją atlikti Lietuvos Respublikos pataisos namuose. Įstatyme įtvirtinta teise apskųsti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį nuteistasis D. S. nepasinaudojo, nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 22 d.

9. Iš apylinkės teisme gauto D. S. prašymo turinio, taip pat ir Kauno apygardos teismui pateikto skundo dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 6 d. nutarties matyti, kad nuteistasis siekia pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartį, kadangi nesutinka su veikų, už kurias jis buvo nuteistas Estijos Respublikos Pernu apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, suderinimu su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatomis. Nuteistasis teigia, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartimi Estijos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 2, 3 dalys bei 256 straipsnio 1 dalis negalėjo būti suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 3 dalimi, kadangi veiksmai, už kuriuos jis buvo nuteistas Estijos Respublikoje priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, neatitinka BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių.

10. Taigi, skundo autorius kvestionuoja jau įsiteisėjusios Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarties dalį, kuria, bendrindamas užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų reikalavimais, apylinkės teismas parinko Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį ir jo punktą (konkrečiai BK 249 straipsnio 3 dalį), kaip atitinkančius Estijos Respublikoje jam pritaikytą baudžiamąjį įstatymą ir nustatančius atsakomybę už D. S. veiką, už kurią jis buvo nuteistas Estijos Respublikos Pernu apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nuosprendžiu. Jo manymu, teismas netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, nevertindamas Estijos Respublikos bei Lietuvos Respublikos baudžiamųjų įstatymų normų turinio skirtumų, ignoruodamas tai, kad pagal nuosprendyje pateiktą jam inkriminuotų nusikaltimų požymių apibūdinimą D. S. veika neatitinka BK 249 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties.

11. Pagal BPK 345 straipsnio 1 dalį, kuria, atmesdamas nuteistojo prašymą, pagrįstai vadovavosi ir žemesnės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėja ir yra vykdoma pasibaigus jos apskundimo terminui. Jeigu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties buvo paduotas skundas, bet nutartis nepanaikinama, ji įsiteisėja, kai apeliacinės instancijos arba kitoks teismas įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėja skundą. Tuo tarpu BPK 346 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomi vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutarčiai įsiteisėjus 2016 m. birželio 22 d., ji kitaip, nei įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka, negali būti peržiūrima ir keičiama, negali būti abejojama jos teisingumu jokiais aspektais, tame tarpe patikrinant ir tai, ar apylinkės teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, suderindamas užsienio valstybės – Estijos Respublikos nuosprendžiu paskirtą bausmę su vykdančiosios valstybės – Lietuvos Respublikos – įstatymais.

12. Nuteistajam išaiškintina, kad šiuo metu jau įsiteisėjęs ir vykdomas teismo procesinis sprendimas – Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 10 d. nutartis, galėtų būti panaikintas tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 451straipsnis). Kitokios galimybės atnaujinti baudžiamąją bylą ir peržiūrėti bei pakeisti D. S. atžvilgiu priimtą jau įsiteisėjusią teismo nutartį, įstatymas nenumato. Taigi, šiuo atveju manydamas, jog yra pagrindo atnaujinti bylą dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, skundo autorius turi teisę paduoti pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (BPK 452 straipsnis), kurio trijų teisėjų kolegija, nustačiusi/nenustačiusi pagrindo pradėti procesą dėl aiškiai netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, priimtų vienokį ar kitokį sprendimą.

13. Remdamasis išdėstytu, apygardos teismas konstatuoja, kad išnagrinėjęs nuteistojo prašymą, apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą – jį atmetė, kadangi jis nėra tas subjektas, kuriam baudžiamojo proceso įstatymas ar koks nors kitas teisės aktas suteikia teisę revizuoti įsiteisėjusį ir vykdomą teismo sprendimą. Todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 6 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.