Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., (asm. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini),įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 145 str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. baugino ir terorizavo nukentėjusiąsias, o būtent: kaltinamasis 2013-10-23 apie 2 val. 30 min., M. A. priklausančiuose namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), vartodamas necenzūrinius žodžius savo motinos M. A. atžvilgiu, užkūręs krosnį tyčia leido į namus dūmus, grasindamas jai, kad sudegins namus kartu su juose esančia M. A. ir jos seserimi M. B., tokiu būdu baugino ir terorizavo nukentėjusiąsias naudodamas psichologinę prievartą,

Taip pat V. A., tęsdamas savo nusikalstamą veiką baugino ir terorizavo nukentėjusiąsias, o būtent: kaltinamasis 2013-10-24 apie 23 val. 11 min., M. A. priklausančiuose namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini),vartodamas necenzūrinius žodžius savo motinos M. A. atžvilgiu, grasino susidorojimu, sakydamas „eik, nes kaip duosiu per galvą“, po to atjungęs vietinio – laidinio telefono anteną, kad M. A. negalėtų niekam prisiskambinti, išsukęs elektros lemputę kambaryje ir lauke, kad nebūtų galima įsijungti šviesos, išėjo iš namų M. A. ir M. B. užrakinęs namo viduje, jog jos negalėtų niekur išeiti, tokiu būdu baugino ir terorizavo nukentėjusiąsias.

Taip pat V. A., tęsdamas savo nusikalstamą veiką baugino ir terorizavo nukentėjusiąją, naudodamas fizinę prievartą, o būtent: kaltinamasis 2013-11-06 apie 8 val., M. A. priklausančiuose namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), vartodamas necenzūrinius žodžius savo motinos M. A. atžvilgiu, M. A. stovint kambaryje prie spintos, be jokios priežasties, tyčia metė duonos kepaliuku jai į galvą, sakydamas, kad tą duoną pati ir surytų, po to vieną kartą ranka M. A. trenkė į dešinį petį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, tuomet M. A. nuėjus ir atsistojus kambaryje prie pečiaus jis priėjęs grasino M. A. sukišti į besikūrenantį pečių ir vieną kartą iš kojos spyrė jai į dešinės pusės šoną, tokiu būdu naudodamas fizinę prievartą, baugino ir terorizavo nukentėjusiąją M. A..

Šiais savo veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2 d.

Kaltinamasis V. A., apklaustas teisiamojo posėdžio, savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino pilnai ir parodė, kad jis viską suprato. 2013 m. spalio 23d. jis užkūrė krosnį ir neatidarė sklendės. Gal ir sakė, kad sudegins namus. 2013 m. lapkričio 6d. jis mamos nemušė, gal tik pastūmė, bet jeigu mama sako, tai reiškia taip ir buvo viskas. Parodė, kad tai, ką pagarsino teisėja, jis viską pripažįsta ir nurodo, kad atliko tuos veiksmus. Parodė, kad nori taikytis su mama. Nurodė, kad serga šizofrenija nuo 2013 metų, tačiau gydosi, lankosi gydymo įstaigose. Dėl padaryto labai gailisi, atsiprašo mamos, prižada, kad toliau bus viskas gerai.

Be kaltinamojo V. A. visiško prisipažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo kaltė įrodinėjama tokiais įrodymais:

Nukentėjusioji M. A. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu parodė, kad M. B. yra jos sesuo, ji nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš tris metus Monikai buvo insultas ir nuo to laiko ji guli lovoje, nesiorientuoja aplinkoje, nekalba, nuolat miega. Jau tris metus gyvena pas ją, ją prižiūri, nes sesuo pati tvarkytis negali. V. A. yra jos sūnus, kuris paskutiniu metu gyveno pas sugyventinę Vilniuje, Fabijoniškių mikrorajone. Sūnus maždaug prieš penkiolika metų yra gydęsis N. Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, yra nenuspėjamo būdo, be jokios priežasties pradeda tai šokti, tai dainuoti, be reikalo išmėto visus daiktus, yra nenuspėjamas ir agresyvus. 2013-10-23 buvo Vilniuje, kai paskambino sūnus V., paklausė, kur ji yra. Ji kartu su sūnumi V. A. į namus Grendavėje grįžo apie 16 val. Šis namas, kuriame gyvena jos sesuo, o jau tris metus ir ji pati, nuosavybės teise priklauso jai. 2013-10-23 apie 17 val. nuėjo miegoti. Apie 22 val. sūnus pasikėlė ir pradėjo vaikščioti po namus, elgėsi agresyviai jos atžvilgiu, keikėsi necenzūriniais žodžiais. 2013-10-23 apie 2.30 val. pabudo pajutusi dūmų kvapą. Atsikėlusi pamatė, kad namai pilni dūmų, o sūnus sėdėjo prie pečiaus. Jis buvo užkūręs pečių. Kai paklausė, kam jis kūrena krosnį ir kodėl į kambarį prileido dūmų, sūnus elgėsi agresyviai, sakė, kad tuoj duos jai per galvą, grasino, kad tuoj jos su seserimi sudegs, tuoj užsidegs kaminas. Fizinės jėgos prieš ją nenaudojo, tik grasino, kad sudegins namus ir kartu ją bei seserį. Bijodama sūnaus nenuspėjamo elgesio, paskambino į Vilnių savo dukrai R., kuri iškvietė policijos pareigūnus. Kai sūnų išsivežė policijos pareigūnai, rado sandėliuke, esančiame namo kitame gale, atsuktą kanistrą su benzinu ir į kanistro angą įstatytą popierių. Kadangi sūnus yra gydęsis psichiatrijos ligoninėje ir jo elgesys yra nenuspėjamas, todėl mano, kad jo grasinimai sudeginti namus ir su jomis susidoroti yra realūs, ir tikrai savo grasinimus gali įvykdyti. Bijo dėl savo ir sesers gyvybės. Civilinio ieškinio nereikš, kadangi materialinė žala nepadaryta. (b.l. 22-23)

Nukentėjusioji M. A. ikiteisminio tyrimo metu papildomų apklausų metu parodė, kad sūnus V. A. paskutiniu metu gyveno pas savo sugyventinę V. M., pas kurią gyveno 18 metų. Kavoliuko g. pas ją sūnus V. gyveno gal metus laiko, kai tik susituokė. Valentinas maždaug prieš 18 metų išsituokė su pirma žmona ir pradėjo gyventi su sugyventine V.. Prieš 15 metų sūnus V. buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje, nes kalbėjosi su savimi, buvo agresyvus, ją sumušė. Po gydymo jis buvo išleistas į namus. Kiek žino daugiau psichiatrijos ligoninėje gydytas nebuvo. Sugyventinė yra minėjusi, kad ji buvo gavusi kažkokių tablečių V., kurias gerdavo, kad jis būtų ramesnis. V. pablogėjo sveikata, t.y. jis pasidarė nestabilios psichikos maždaug nuo 2013 m. liepos mėn. taip sakė jo sugyventinė. 2013 m. spalio mėn. viduryje sugyventinė jį nuvežė į psichiatrijos ligoninę, kad jį apgydytų, bet sūnaus V. į ligoninę nepaguldė. Sugyventinė jį palikusi prie ligoninės išvažiavo. Nuo tada sugyventinė V. į namus, esančius S. N. g., kur jie kartu gyveno neįsileido. V., neturėdamas, kur eiti, sekmadienį atvažiavo pas ją į Grendavę, kur ji prižiūri savo sesę M. Sūnus V. yra nestabilios psichikos, pradeda garsiai be jokios priežasties rėkti, kalbasi su savimi. Nuo to laiko, kai 2013-10-23 naktį V. užkūrė krosnį, ir tyčia į kambarį prileido dūmų, sakydamas, kad jas su seserimi M. sudegins, ji jo bijo, negali ramiai būti namuose, bijo, kad jis neįvykdytų savo grasinimų, todėl ir paskambino dukrai Ritai, kurios paprašė, kad ji iškviestų policijos pareigūnus. Jei jis girdėtų, kad skambina policijai pabėgtų į mišką. Kai atvažiavo pas juos policijos pareigūnai, V. užrakino duris ir pasiėmė raktą, policijos pareigūnų neįleido į namų vidų. Ji be rakto negalėjo įleisti pareigūnų. Tada ji pasiėmė atsarginį raktą ir padavė pro langą policijos pareigūnui, kuris atsirakino duris ir įėjo į vidų. Kai policijos pareigūnai išvedinėjo sūnų V. į tarnybinį automobilį V., išeidinėdamas stvėrė kirvį, kuris stovėjo verandoje prie dujinės prie lauko išėjimo durų. Policijos pareigūnai greitai sureagavo ir kirvį iš V. atėmė bei padavė jai. Ką V. norėjo padaryti su tuo kirviu, nežino. Policijos pareigūnai Valentiną išvežė į Trakus. Kitą dieną V. grįžo vėl atgal pas ją į Grendavę. Jo neįsileisti bijo, nes jis tada grasina išdaužyti langus, grasina padegti, todėl ji sūnų vėl įsileido į namus. 2013-10-24 apie 23.11 val. V. vėl pradėjo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais vadinti, garsiai ant jos rėkė, ir vėl grasino susidorojimu, vėl jai sakė „eik ba duosiu per galvą“. Tada V. atjungė vietinio telefono anteną, kad telefonas neveiktų ir ji negalėtų niekam prisiskambinti. Taip pat jis išsuko 1 elektros lemputę kambaryje, išsuko elektros lemputę lauke, kad negalėtų įsijungti šviesos ir išėjęs į lauką, jas su M. užrakino namo viduje, kad jos negalėtų išeiti iš namų, taip pat, kad policija negalėtų įeiti į vidų. Tada ji vėl iškvietė policiją, kai ji atvažiavo V. pabėgo į mišką. Pareigūnai V. nerado. Šį vakarą prieš ją V. fizinio smurto nenaudojo. Kai policija išvažiavo, V. namo grįžo po pusvalandžio, bet kadangi jis jau nekonfliktavo, ji policijai daugiau neskambino, nuėjo miegoti. Ir iki šios dienos V. būna pas ją Grendavėje, jis nesilaiko policijos pareigūnų paskirtos kardomosios priemonės nesiartinti. Jis nuolat ant jos šaukia, vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasina susidoroti, reikalauja iš jos pinigų, valgyti. Neleidžia jai ir neįgaliai sesei ilsėtis. Ji bijo būti namuose, miega su rūbais, nes nežino, kada V. gali įvykdyti savo ketinimus ir grasinimus. Jos su Monika yra nuolatinėje įtampoje, baimėje, bijo dėl savo gyvybių. V. jas terorizuoja, baugina. V. neša įvairius gelžgalius, akmenis ant kelio, kad niekas negalėtų atvažiuoti į jų sodybą. Jis ūmus, konfliktiškas. Su juo susikalbėti nebeįmanoma. Jis iš karto pradeda rėkti, pradeda kalbėti nesąmones. Sūnaus V. sugyventinė visus rūbus ir jo asmeninius daiktus atvežė į Grendavę į jų sodybą ir paliko, jo atgal priimti nežada. V. šiuo metu niekur nedirba, stovi darbo biržoje. Jai žala padaryta nebuvo, civilinio ieškinio byloje neteiks, ji tik nori, kad V. ją paliktų ramybėje ir prie jos nesikabinėtų, duotų jai ramybę. (b.l 25-26)

2013-11-06 apie 8 val. (duomenys neskelbtini), jai stovint kambaryje prie spintos sūnus V. išvadindamas ją necenzūriniais žodžiais, be jokios priežasties, duonos kepaliuką metė į galvą, bei ranka vieną kartą jai trenkė į dešinį petį, sakydamas, kad tą duoną pati ir surytų. Tada, kai ji nuėjo prie pečiaus, kuris yra atitvertas sienele tame pačiame kambaryje, V., priėjęs prie jos, vieną kartą spyrė iš kojos į dešinės pusės šoną ir šaukdamas grasino ją sukišti į degantį pečių, nes tuo metu kūrenosi pečius. Tada jis išėjo į lauką pavaikščiojo ir vėl parėjo į namus, liepė duoti valgyti. Dėl V. suduotų smūgių sveikata sutrikdyta nebuvo, ji patyrė tik fizinį skausmą, todėl į medicinos įstaigas nesikreipė. Dėl šio incidento ji policijos pareigūnų nekvietė, nes vėliau sūnus apsiramino. V. kiekvieną dieną ją keikia įvairiais necenzūriniais žodžiais, nuolat grasina neduodamas ramybės. Jis yra nestabilios psichikos, laksto po namus agresyvus, nuolat šaukia ant jos, kad ji yra durna, debilė. Nuolat jai sako, kad nebus jos tai nebus ir problemų. Ji gyvena nuolatinėje baimėje, bijo būti savo namuose, bijo dėl savo sesers M. ir savo sveikatos ir gyvybių. Negali užmigti naktį, nakčiai gula su rūbais, bijodama, kad V., ko nors jai nepadarytų ir spėtų išbėgti jau apsirengusi į lauką. Su V. susikalbėti nebeįmanoma, jis neklauso kas jam yra sakoma, visus vadina „durniais“, jis vienas protingas. Jis nuolat sako, kadangi jį užaugino, jį turi išlaikyti, maitinti ir duoti jam pinigų. Jos sūnų V. žino dauguma Grendavės k. gyventojų ir aplinkinių kaimų gyventojai, kadangi jis tamposi po visus aplinkinius kaimus, prašinėja cigarečių, ant kelių deda įvairius daiktus. 2013-11-15 apie 10 val. ji nuėjo į Grendavės paštą paimti sesers M. pensijos, t.y. pinigų, Valentinas atėjo paskui ją į paštą. Ji bijodama, kad jis iš jos neatimtų pinigų iškvietė policijos pareigūnus. V. V. taip pat buvo atėjęs pas į namus ir iš jo reikalavo pinigų. Nenori, kad jis pas ją lankytųsi, nes namuose nėra ramybės. Prašo imtis priemonių dėl sūnaus Valentino veiksmų prieš ją, nes jai dėl nervų šlubuoja sveikata, turi problemų su širdimi, kai susinervuoja pakyla spaudimas. (b.l 27)

Sūnus V. A. po gydymo Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ir Utenos skyriuje yra aprimęs, jis yra apgydytas. V. jos atžvilgiu yra geranoriškas, su ja bendrauja gražiai. Vos tik grįžęs iš Utenos psichiatrijos skyriaus po ekspertizės atlikimo V. jos atsiprašė, kad ją išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, kad jai grasino susidorojimu, kad prieš ją naudojo fizinį smurtą, atsiprašė dėl savo elgesio. Šiuo metu jis gyvena su ja (duomenys neskelbtini). Dėl V. A. padarytos nusikalstamos veikos jai žala padaryta nebuvo, todėl civilinio ieškinio byloje neteiks, ji Valentinui jokių pretenzijų neturi, jam atleido, jie susitaikė. Ji nori, kad V. ir toliau gydytųsi pas psichiatrą ir nuolat vartotų vaistus, kadangi jam gydymas ženkliai padėjo. Bijo dėl to, jog jei jis nesigydys liga vėl gali progresuoti ir gali pasikartoti jo agresyvus elgesys prieš ją. (b.l. 28)

Motyvuojamoji dalis

Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad nukentėjusioji M. A. teisiamojo posėdžio, įvykusio 2014-11-06, metu atsisakė duoti parodymus, tačiau nurodė, jog ji savo sūnui atleidžia. Nurodė, kad dabar jos sūnus jaučiasi geriau, geria vaistus, o visos problemos prasidėjo 2013 metų spalio mėnesį.

Teisiamojo posėdžio metu M. A. išreiškė norą taikytis su sūnumi, jam atleido, nurodydama, kad su juo susitaikė ir tegul sūnus gyvena pas ją.

Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad nukentėjusioj M. B. 2014 m. rugsėjo 15d. mirė, o jos palikimą priėmė sesuo M. A..

Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad liudytoja R. A. apklausta teisiamojo posėdžio, įvykusio 2014-11-06, metu parodė, kad V. A. yra jos brolis. Nurodė, kad jos brolis visada buvo agresyvus, be to, ne vieną kartą pats yra patyręs smurtą, jam yra ne kartą sumušta galva, 2013 metų vasarą buvo sumuštas, dėl ko jam ir prasiėjo sveikatos problemos. Iš mamos pasakojimų žino, jog jis skriaudžia mamą M. A., reikalauja pas ją pinigų. Parodė, kad jai žinoma apie tai, kad vieną kartą jis buvo name prileidęs dūmų, jai skambino mama, po to buvo iškviesta policija, tačiau jos brolis uždarė duris ir nieko neįleido. Kitą dieną vėl užrakino duris, grasino, tačiau atvykus policijai, pabėgo į mišką. Parodė, kad 2013 m. lapkričio 6d. vėl buvo kviečiama policija, vėl buvo kilusios problemos, spyrė mamai į šoną. Parodė, kad jos brolis iki šių įvykių ligoninėje nesigydė, pas gydytojus nesilankė. Brolienė pasakojo, kad jos brolis paskutiniu metu naktimis nemiegodavo. Nurodė, kad jos broliui buvo visiškai blogai 2013 metų gruodžio 1d., jis pats išsikvietė greitąją pagalbą, po ko jį išvežė į ligoninę. Naujosios Vilnios ligoninėje jis gulėjo apie du mėnesius, po to buvo išvežtas į Utenos ligoninę, ten prabuvo 1 mėnesį. Iš ligoninės sugrįžo ramesnis, atsiprašė mamos. Žino, kad jis dabar vartoja vaistus, jaučiasi geriau, agresyvumo jau neliko, galėtų gydytis ambulatoriškai. Nurodė, kad jo broliui davė grupę, turės gauti invalidumo pašalpą.

Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad liudytojas V. B. apklaustas teisiamojo posėdžio, įvykusio 2014-11-06, metu parodė, kad dirba Trakų rajono policijos komisariate vyriausiuoju patruliu, laikotarpio nelabai prisimena, tačiau žino, kad buvo iškvietimas į Grendavės kaimą. Buvo kilusios problemos dėl sūnaus, namo durys buvo užrakintos, motina pro langą padavė raktus, o kuomet policijos pareigūnai užėjo į namo vidų, pajuto dūmų kvapą. Parodė, kad kaltinamąjį nuvežė į Trakų ligoninę, tikėdamiesi, kad iš Trakų ligoninės jis bus nuvežtas į kitą gydymo įstaigą, tačiau jis iš ten buvo paleistas. Tuo metu, kuomet buvo nuvykę pagal iškvietimą, kaltinamojo motina papasakojo, kad sūnus jai grasino.

2013-10-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra M. A. priklausantis vieno aukšto gyvenamasis namas su mansarda, esantis (duomenys neskelbtini). Važiuojant pagrindiniu keliu nuo Aukštadvario k., kairėje kelio pusėje 50 m. atstumu nuo pagrindinio kelio (Liepų gatvės). Iki namo veda lauko keliukas. Įėjimas į namą iš vakarinės pusės. Lauko durys medinės apkaltos lentelėmis, pro jas patenkama į priemenę 9 m² ploto. Įėjus į priemenę priešais žalios medinių lentų durys į sandėliuką, kuriame prie sienos lentynos prikrautos įvairių buitinių daiktų, ant žemės plastikinis bakelis su benzinu. Priemenės dešinėje pusėje baltos spalvos filinginės durys pro kurias patenkama į kambarį 12 m². Kambario dešinėje ir priešpriešinėje sienoje po 1 langą. Dešinėje pusėje prie sienos yra sofa lova ir TV staliukas. Kairėje pusėje prie sienos dvivietis fotelis už kurio anga t.y. praėjimas į kitą kambarį, už jo 3 durų spinta. Praėjus pro angą kairėje kambario pusėje 8 m² ploto patalpa. Priešais lovą, kėdė. Lovos dešinėje, sienoje yra plastikinis langas. Kambario dešinėje pusėje yra lova. Grindys kambariuose betoninės išklotos rudos spalvos linoleumu (b.l. 17-21).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-14/2014 nurodyta, kad ekspertizė buvo atliekama nuo 2014-01-31 iki 2014-02-26, nurodyta, kad objektyvių duomenų, kad nusikaltimų padarymo metu V. A. sirgtų psichikos liga, nėra. Psichiatro nekonsultuotas. Po nusikaltimų padarymo 2013-12-01 iki 2014-01-31 gydytas RVPL, kur diagnozuota – nediferencijuota šizofrenija. Išsakė santykio nesistematizuotus susidorojimo kliedesius, stebėti mastymo sutrikimai pagal formą, kliedesiais situacijos vertinimas, agresyvus elgesys artimųjų atžvilgiu. Konsultuotas prof. A. Ž. – nustatyta nediferencijuota šizofrenija. Gydant būklė pagerėjo, dezaktualizavosi kliedesiai, elgesys tapo ramesnis. Tačiau išliko mąstymo nenuoseklumai, emocijų neadekvatumas, kritikos nebuvimas situacijai ir savo būklei, negatyvūs simptomai. Kas stebima ir šio tyrimo metu, ką patvirtina ir psichologinis tyrimas. Todėl nustatoma diagnozė: NEDIFERENCIJUOTA ŠIZOFRENIJA. Nusikaltimų padarymo metu 2013-10-23, 2013-10-24, 2013-11-06 objektyvių duomenų apie V. A. psichozinę būseną nenustatyta, psichiatrų nekonsultuotas. 1998 metais jam nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Nusikaltimų padarymo metu V. A. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu V. A. nustatoma Nediferencijuota šizofrenija, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, su juo negalima atlikti tyrimo veiksmų, jis negali stoti prieš teismą. V. A. rekomenduojamas priverstinis ambulatorinis gydymas pas apylinkės psichiatrą pagal gyvenamąją vietą (b.l. 95-98).

Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad teismo posėdžio, įvykusio 2014-11-06 metu apklaustas ekspertas A. G. patvirtino išvadas ir paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. A. buvo galimai pakaltinamas, jam dabar yra diagnozuota nediferincijuota šizofrenija (stebimos haliucinacijos, kliedesys), tyrimo metu buvo pastebėta, jog jis fantazuoja, jo elgesys yra agresyvus, pastebimi mąstymo sutrikimai, yra nenuoseklus, jam reikalingas nuolatinis gydymas ir nuolatinis stebėjimas, turi vartoti vaistus.

Trakų rajono apylinkės teismo 2014-11-17 nutartimi, įvertinus aukščiau išdėstytus įrodymus, kaltinamasis V. A. buvo pripažintas asmeniu, padariusiu baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir jo atžvilgiu buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, o bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas.

Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-09 nutartimi V. A. buvo panaikinta Trakų rajono apylinkės teismo 2014-11-17 nutartimi paskirta priverčiamoji medicinos priemonė ir byla perduota teismui.

Trakų rajono apylinkės teismo 2016-06-06 nutartimi minėtos bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.

Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, įrodymų tyrimo teisme metu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. A. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokiais savo veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 str. 2d. Šios nusikalstamos veikos padarymą patvirtino ne tik pats kaltinamasis, bet ir nukentėjusioji savo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, taip pat padaryta nusikalstama veika pasitvirtino ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Todėl V. A. padarytą tęstinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 2d.

Pagal LR BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų ar nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju ar juridinio asmens atstovu, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikaltimų. Veika, kurios padarymu yra kaltinamas V. A. yra priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, visumoje V. A. prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, nukentėjusioji prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes su juo susitaikė, jam atleidžia, pateikė susitaikymo protokolą. Be to, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis V. A. nedarys naujų nusikaltimų, nes teisiamas pirmą kartą, duomenų, įgalinančių teigti, kad V. A. turi polinkį nusikalsti, byloje taip pat nėra. Todėl esant LR BK 38 str. numatytiems pagrindams, kaltinamasis V. A. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu yra nutrauktina, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 145 str. 2d., kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja.

Patvirtinti kaltinamojo V. A., gyv. Liepų g. 2, Grendavė, Trakų r. ir nukentėjusiosios M. A., gyv. (duomenys neskelbtini) susitaikymo protokolą, kuriame šalys nurodė, kad kaltinamasis atsiprašė M. A. už jos atžvilgiu padarytas nusikalstamas veikas, numatytas, LR BK 145 str. 2d., įvykdytas 2013-10-23, 2013-10-24, 2013-11-06, o nukentėjusioji M. A. atleidžia sūnui, su juo susitaiko ir prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Baudžiamąją bylą, kurioje V. A. kaltinamas pagal LR BK 145 str. 2d., nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.