- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-17
- Bylos Nr.
- 2K-369/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Benediktas Stakauskas (pirm.), Josifas Tomaševičius, Albinas Sirvydis (pran.)
- Nuteistasis
- P. S.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios P. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo P. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį dėl 2009 m. liepos 28 d. nusikalstamos veikos laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl 2009 m. rugsėjo 7 d. nusikalstamos veikos laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 63 straipsnį šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, P. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 28 d. nutartis, kuria nuteistosios P. S. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. S. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 0,040 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė su savimi iki 2009 m. liepos 28 d., apie 11.22 val., kai (duomenys neskelbtini), ją už 20 Lt pardavė nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas.
P. S. nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir už tai, kad neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 0,115 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią laikė su savimi prie namo, (duomenys neskelbtini), iki 2009 m. rugsėjo 7 d., 12.30 val., kai buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie prie šio namo tvoros, žemėje, rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu P. S. prašo bylą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį jai nutraukti, o nustačius, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl 2009 m. rugsėjo 7 d. nusikalstamos veikos yra pagrįstas, šią veiką kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Kasatorė, savaip interpretuodama bylos aplinkybes, teigia, kad byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir padaryti BPK pažeidimai. Ji nepagrįstai nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, nes jai inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė. Ją nuteisdami teismai netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus, kaltę grindė neobjektyviai ištirtais liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, vaizdo įrašo, kurio turinys ir kokybė kelia abejonių, medžiaga, netinkamai įvertintais policijos pareigūnų parodymais, todėl dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo padarė prielaidomis pagrįstas išvadas. Kasatorės nuomone, jos kaltė padarius 2009 m. liepos 28 d. veiką buvo įrodinėjama tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, taip pažeidžiant BPK 301 straipsnio nuostatas, o 2009 m. rugsėjo 7 d. policijos pareigūnai jos kieme surado narkotikus atlikdami kratą, tačiau šis procesinis veiksmas nebuvo įformintas BPK 145 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kasatorė taip pat teigia, kad, net ir pripažinus ją kalta dėl 2009 m. rugsėjo 7 d. veikos, ši veika galėtų būti kvalifikuota tik pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nes neįrodytas tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotikus, ir dėl to turėtų būti sumažinta nuosprendžiu paskirta bausmė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras S. Bekiš prašo nuteistosios P. S. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo argumentai nepagrįsti, nes byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių kasatorės kaltę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir taikyti jos veikai BK 259 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo. Minėti įrodymai buvo įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, o kasatorės teiginiai dėl BK 301 straipsnio pažeidimo atmestini, nes jos kaltė padarius 2009 m. liepos 28 d. nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, bet ir kitais įrodymais. Atmestini ir kasatorės teiginiai dėl BPK 145 straipsnio pažeidimo, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. jos namuose ar kieme buvo atliekama krata. Tenkinti P. S. kasacinį skundą kitais jos nurodomais argumentais, prokuroro nuomone, taip pat nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl P. S. veikos
P. S. teiginius, kad ji nepagrįstai nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kolegija atmeta, nes šiuos teiginius paneigia teismų sprendimuose aptarti įrodymai.
Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų – specialistų išvadų, liudytojų parodymų, kitų duomenų matyti, kad 2009 m. liepos 28 d. P. S. pardavė neteisėtai įgytą ir laikytą narkotinę medžiagą – 0,040 g heroino – liudytojui, kuriam taikomas anonimiškumas, o 2009 m. rugsėjo 7 d. pas P. S. buvo rasta 0,115 g tos pačios narkotinės medžiagos – heroino. Tinkamai įvertinę šių įrodymų visumą teismai padarė pagrįstas išvadas, kad P. S. neteisėtai disponavo heroinu turėdama tikslą jį platinti. Tai, kad P. S. turėjo tikslą platinti heroiną, patvirtina ir teismų nustatyti P. S. veiksmai – 2009 m. liepos 28 d. ji pardavė heroiną kitam asmeniui, o 2009 m. rugsėjo 7 d. buvo aptikta įvykio vietoje kapstanti žemę, kurioje pareigūnai rado maišelį su 0,015 g heroino, t. y. heroino kiekį, skirtą ne vienai dozei. Kasatorės versiją dėl šių veikų teismai įvertino tinkamai, pirmiau nurodytų įrodymų tarpusavio ryšį apeliacinės instancijos teismas patikrino nepažeisdamas BPK reikalavimų. P. S. kasacinio skundo teiginiai dėl netinkamo BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo iš esmės yra susiję su nauju bylos aplinkybių ir įrodymų – liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų, vaizdo įrašo, policijos pareigūnų parodymų – vertinimu. Dėl bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje svarstant analogiškus P. S. gynėjo apeliacinio skundo teiginius. Bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė ir už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir už jų pardavimą ar kitokį platinimą. Tai alternatyvios veikos, todėl nusikaltimas laikomas baigtu padarius bent vieną iš šių veikų. Kolegija laiko, kad P. S., nuteistai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už skundžiamas veikas, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, todėl nėra pagrindo kvalifikuoti jos 2009 m. rugsėjo 7 d. nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir dėl to keisti paskirtą bausmę. Konkrečių motyvų, susijusių su jai pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta bausme, kasatorė nenurodo. Iš teismų sprendimų matyti, kad bausmė P. S. paskirta laikantis BK 54 straipsnio reikalavimų ir atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kasatorės prašymas sumažinti jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę skunde siejamas su 2009 m. rugsėjo 7 d. veikos perkvalifikavimu iš BK 260 straipsnio 1 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir, nustačius, kad ši veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, atmetamas.
Dėl kitų kasacinio skundo motyvų
Kasatorės motyvai, kad teismai jos kaltę grindė prielaidomis bei nepatikimais duomenimis, atmestini, nes teismų sprendimai yra pagrįsti įrodymais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Apkaltinamojo nuosprendžio išvados pagrįstos įrodymų visuma, įrodymų vertinimą apkaltinamajame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas patikrino laikydamasis BPK reikalavimų. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai pažeidė šias BPK nuostatas, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas P. S. kaltę dėl 2009 m. liepos 28 d. nusikalstamos veikos grindė ne tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, bet ir kitais įrodymais – specialisto išvada, pareigūnų parodymais, kitais duomenimis. Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad byloje buvo pažeistos BPK 301 straipsnio nuostatos.
Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus kasaciniame skunde paminėtą vaizdo įrašą jokių prašymų, pastabų ar klausimų dėl šio įrašo nebuvo išsakyta. To nepadaryta ir apeliacinės instancijos teisme atlikto įrodymų tyrimo metu. Iš bylos taip pat matyti, kad teisė teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui, nei kasatorei, nei jos gynėjui nebuvo suvaržyta.
Byloje nėra duomenų, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. 0,115 g heroino rasta atliekant pas P. S. kratą. Iš bylos matyti, kad pareigūnai, atlikdami prevencinį darbą (duomenys neskelbtini), pastebėjo nuteistąją, namo kieme kapstančią žemę, ir ten aptiko maišelį su heroinu. Maišelis buvo paimtas ir užantspauduotas atlikus įvykio vietos apžiūrą nepažeidžiant BPK reikalavimų. Esant tokioms aplinkybėms svarstyti, ar buvo pažeistos kratą reglamentuojančios BPK 145 straipsnio nuostatos, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistosios P. S. kasacinį skundą atmesti.