Telšių apylinkės teismo įsakymas

2023-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. e1-266-1139/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-05-09
Bylos Nr.
e1-266-1139/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11539-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Rimkuvienė
Kaltinamasis
J. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-266-1139/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11539-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.4; 1.1.8.12; 1.2.14.10.3; 1.2.23.1.2; 2.12.1.4 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 9 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Ilona Rimkuvienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Mažeikiai) prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. kaltinamas tuo, kad 2023 m. vasario 28 d. apie 17.30 val., Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), prekybos centro ,, (duomenys neskelbtini)“ autobusų stotyje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nemažiau 0,700 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai prie savęs kelnių dešinės pusės priekinėje kišenėje laikė vieną folijos paketą iki kol 2023 m. kovo 1 d. 16.00 val. (duomenys neskelbtini), asmens dalinės apžiūros metu, surado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnai. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat, J. J. 2022 m. kovo 31 d. apie 01.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia metė akmenį ir išdaužė R. G. priklausančio buto lango stiklo paketą 690x1610, 126,00 eurų vertės ir sugadino „roletą“, 110,00 eurų vertės, ir tokiais tyčiniais veiksmais sugadino nedidelės vertės svetimą turtą ir padarė R. G. 236,00 eurų turtinę žalą. Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje.

J. J. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 10 d. apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. kovo mėnesį, tikslios datos jau nepamena, nes tai buvo seniai, dienos metu apie 15.00 val. kartu su savo broliu E. J., bei pusbroliais A. ir D. B., nuvyko į svečius, pas tetą G. M., adresu, (duomenys neskelbtini), tačiau nei namo numerio nei buto numerio nepamena, bet žino, kaip ten nuvykti. Pas tetą G. vyko dėl to, kad jos namuose vyko šventė, tiksliai kokia šventė jis jau nepamena. Jiems visiems kartu, visą vakarą vartojant alkoholį, įvyko žodinis konfliktas, tiksliai tarp ko ir dėl kokių priežasčių nepamena, pamena, kad lyg tarp pusbrolio D. ir dar kažkokio vyriškio, kuris buvo šventėje, tačiau jo nepažįsta. Tai pamačiusi teta G., jį, jo brolį E., bei pusbrolius A. ir D. išvarė iš savo buto. Alkoholio tą dieną išgėrė tikrai daug, todėl kai kurių detalių jau nepamena. Pamena, kad visi išėjo iš namo laiptinės. Lauke jau buvo tamsus paros metas, galėjo būti apie 01.00 val. nakties. Būnant lauke prie tetos G. namų, jis supyko, kad ši juos išvarė iš namų, jam sukilo neigiamos emocijos, todėl pasiėmė parkelyje prie autobusų stoties rastą ant grindinio akmenį ir metė bandydamas pataikyti į tetos G. buto langą, tačiau akmuo pataikė į aukštu žemiau esantį langą. Pasigirdo stiklo dūžiai, iš to suprato, kad išdaužė žemiau esančių kaimynų lango stiklą. Po to jie visi kartu nuo tetos G. namų pasišalino ir nuėjo pas A. mamą į namus. Jis tyčia išdaužti kaimynės lango stiklo tikrai nenorėjo. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi. Padarytą žalą kaimynei nori atlyginti, tačiau yra nedirbantis, gauna pajamas dėl invalidumo. Norėtų atsiprašyti kaimynės už tokį savo poelgį bei su ja susitikti ir su ja susitaikyti. Daugiau paaiškinti neturi ką (tomas Nr. I, b. l. 109-112).

J. J. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 2 d. apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. vasario 28 d. apie 17.30 val., buvo Šiaulių mieste, autobusų stotyje, kuri yra prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro. Stotyje buvo vienas, laukė autobuso, kai prie jo priėjo apie 27 metų vyriškis, smulkaus kūno sudėjimo, apie 182 cm ūgio, šviesių trumpai kirptų plaukų, didelėmis akimis, vilkėjo tamsios spalvos rūbus t. y. treningus ir striukę, daugiau jokių požymių neturi nurodyti, nes daugiau nieko nepamena. Jo vardo, pavardės nežino, vyriškį matė pirmą kartą. Jis jam pasiūlė ,,žolės“, jis sutiko ir pasakė, kad nori 1 g žolės. Jis 1 g žolės ištraukė iš savo ,,klyno“. Žolė buvo folijos paketėlyje. Jis jam padavė folijos paketėlį, jis jam padavė už tai 10 eurų. Vyriškis nuo jo nuėjo, po to karto jis daugiau jo sutikęs nebuvo. Žolę, kuri buvo folijos paketėlyje, įsidėjo į savo džinsinių kelnių priekinę dešinės pusės kišenę ir taip iš Šiaulių į Akmenės miestą autobusu ją parsivežė. Žolės nei kiek nesurūkė, taip ir liko kelnių priekinėje kišenėje. 2023 m. kovo 1 d. apie 16.00 val., jis buvo su draugais (duomenys neskelbtini) namo kieme, kai prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai atliko asmens apžiūrą. Pas jį priekinėje kelnių dešinėje kišenėje rado folijos paketėlį, kurį buvo pamiršęs, kad turi. Jo draugai nežinojo, kad jis turi „žolės“. Dėl to, kad turėjo narkotinės medžiagos, laba gailisi. Ją įsigijo sau, tikrai neplatinimui. Kur yra deklaruotas ten ir gyvena t. y. (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko pasakyti neturi (tomas Nr. II, b. l. 1-2).

J. J. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 18 d. papildomai apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, įtarimo esmę suprato, dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai. Laikosi anksčiau duotų parodymų, jų nekeičia, ir papildomai nieko pasakyti neturi (tomas Nr. II, b. l. 55).

Kaltinamojo kaltė be jo paties asmeniško prisipažinimo, padarius nusikalstamas veikas, grindžiama ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais:

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos 259 straipsnio 2 dalyje:

2023 m. kovo 1 d. įvykio vietos apžiūros ir daiktų protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kiemas, kuriame stovi keli automobiliai. Netoli automobilio stovi asmuo. Atlikus asmeniui dalinę apžiūrą jo dešinės pusės džinsinių kelnių kišenėje rastas folijos paketėlis, kurio viduje galimai augalinės kilmės narkotinė medžiaga. Iš asmens juodos spalvos striukės, dešinės kišenės, paimtas juodos spalvos mobilus telefonas „Samsung“. Apžiūros metu paimtas folijos paketėlis su viduje esančia galimai narkotine medžiaga ir mobilaus ryšio telefonas ,,Samsung“, kurio suskilęs ekranas ir telefono nugarėlė (tomas Nr. I, b. l. 155-165).

2023 m. kovo 20 d. specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš folijos paketėlio, rasto 2023 m. kovo 1 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, piliečio J. J., dalinės apžiūros metu, kelnių kišenėje, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,700 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 12,0 procentų (tomas Nr. II, b. l. 30-33).

2023 m. kovo 20 d. nutarimu perduoti daiktus saugoti, kuriame užfiksuota, kad vokas su tyrimo tuščiomis pakuotėmis atiduotas saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, perduodant Aptarnavimo skyriaus vyresniajai specialistei (tomas Nr. II, b. l. 34-35).

2023 m. kovo 17 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad peržiūrėjus J. J. mobiliojo telefono turinį rasti susirašinėjimai „Messenger“ programėle romų kalba. Bendrai peržiūrinėjus susirašinėjimus, tyrimui reikšmingos informacijos nerasta. Peržiūrėjus trumpųjų SMS žinučių išsiuntimo-gavimo pranešimus, tyrimui reikšmingos informacijos nerasta. Peržiūrėjus nuotraukų galeriją tyrimui reikšmingos informacijos nerasta (tomas Nr. II, b. l. 37-46).

2023 m. kovo 21 d. nutarimu grąžinti daiktus, kuriame užfiksuota, kad nutarta J. J. grąžinti mobilųjį telefoną ,,Samsung“. J. J. mobilaus ryšio telefoną gavo, pretenzijų neturėjo (tomas Nr. II, b. l. 47-49).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos 187 straipsnio 3 dalyje:

2022 m. kovo 31 d. pareiškimu dėl sugadinto lango bei „roleto“, kuriame užfiksuota, kad R. G. pranešė, jog 2022 m. kovo 31 d. apie 12.30 val. atvykusi į savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), rado išdaužtą plastikinį dvigubo lango paketą bei „roletą“. Kas apgadino langą bei „roletą“ pasakyti negali (tomas Nr. I, b. l. 10).

2022 m. kovo 31 d. liudytojos R. G. parodymais, kuri parodė, kad ji turi butą (duomenys neskelbtini), tačiau pati gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). Šiandien apie 11.00 val., jai paskambino kaimynai ir pranešė apie tai, kad buto, kuriame ji negyvena, išdaužtas langas. Nuvykus apžiūrėti buto pastebėjo, kad nuo pagrindinės gatvės pusės yra išdaužtas vieno plastikinio lango stiklo paketas. Apžiūrėjus butą iš vidaus taip pat pastebėta, kad sugadintas ant lango buvęs „roletas“. Kambaryje buvo rastas ant grindų akmuo su kuriuo jai galimai ir buvo sugadintas langas bei „roletas“. Kas sugadino jai priklausantį turtą ji nežino ir nurodyti negali. Jos bute nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų ar signalizacijų, jis yra draustas „Lietuvos draudime“. Jai padarytą žalą vertina 500 eurų (tomas Nr. I, b. l. 19-22).

2022 m. balandžio 5 d. liudytojos R. G. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kuri parodė, kad laikosi savo pirminių parodymų, tik papildomai parodo, kad dėl jai sugadinto turto, žalos nustatymo ji kreipėsi į D. G. individualią įmonę (toliau – IĮ) „Raiduva“, kuri jai pateikė pasiūlymą, kuriame nurodoma, jog išdaužto vieno lango stiklo paketo ir nepataisomai sugadinto lango „roleto“ pakeitimas kainuos 195 eurus be PVM. D. G. IĮ „Raiduva“ pasiūlymą ji pateiks po apklausos. Taip pat dar kartą parodo, kad ji neturi jokių įtariamųjų kas galėjo sugadinti jos turtą. Taip pat kokių konfliktinių situacijų ar nesusipratimų iki įvykio neturėjo. Daugiau parodyti nieko negali (tomas Nr. I, b. l. 23-25).

2022 m. birželio 10 d. liudytojos R. G. papildomos apklausos metu duotais parodymais, kuri parodė, kad dėl išdaužto lango stiklo paketo, bei sugadinto „roleto“, adresu, (duomenys neskelbtini), jai žalą su darbais 336,00 eurus, atlygino visiškai. Pretenzijų niekam neturi, civilinio ieškinio nebereikš, jos atsiprašė bei labai gailėjosi, kad taip atsitiko, prašo tyrimą nutraukti. Sutinka įstatymiškai susitaikyti. Daugiau paaiškinti neturi ką (tomas Nr. I, b. l. 41-43).

2022 m. balandžio 5 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad R. G. pateikė D. G. IĮ „Raiduva“ pasiūlymą, kuriame nurodyta, kad R. G., dėl išdaužto stiklo paketo 690x1610, 1 vnt. ir sugadinto „roleto“ su montavimo darbais, padaryta 336,00 eurų žala (tomas Nr. I, b. l. 31-33).

2022 m. balandžio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), namas mūrinis dviejų aukštų, vienos laiptinės, stovi galais į šiaurės ir pietų pusės. Į namą įėjimas iš vakarų pusės. Įėjus į laiptinė laiptais lipama į pirmą aukštą, buto durys šiaurinėje sienoje. Atidarius duris yra koridorius, juo pasukama į rytų pusę, ten yra kambarys. Kambaryje palei šiaurinę sieną, ant grindų, stovi baldo dalis ant kurio sudėtos pagalvės, palei vakarinę sieną stovi sustatytos dvi lovos, palei pietinę sieną stovi radiatorius, keturios kartoninės dėžės, viena plastmasinė dėžė, trys plastikiniai maišeliai kuriuose sudėti įvairūs daiktai. Apžiūrint šio kambario langą, stiklo rėmas plastikinis, perskirtas į dvi dalis. Apžiūrint langą viena jo dalis, stiklo paketas yra dvigubas, išdaužtas, jame matosi skylė (stiklo paketas 1 60 mm x 0.65 mm). Ant palangės, bei kambaryje ant grindų matosi stiklo šukės. Kambario viduryje ant grindų matosi akmuo. Apžiūrint ant lango pakabintą šviesą nepralaidų „roletą“ matosi, kad jis yra apgadintas. Apžiūros metu paimtas akmuo (tomas Nr. I, b. l. 46-56).

2022 m. gegužės 9 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrimas įvykio vietoje paimtas akmuo. Apžiūrimas akmuo 19 cm ilgio 9 cm pločio, pilkos spalvos (nuotr. Nr. 1, Nr. 2). Ant akmens vienoje iš pusių matomi baltos spalvos paviršiniai akmens pažeidimai, galimai kontaktuojant su išdaužtu langu ar kitais objektais (nuotr. Nr. 3) (tomas Nr. I, b. l. 61-65).

2022 m. gegužės 9 d. nutarimu dėl daiktų perdavimo saugojimui, kuriame užfiksuota, kad akmuo supakuotas į paketą Nr. 512974, perduotas saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpas (tomas Nr. I, b. l. 66).

2022 m. balandžio 7 d. liudytojos S. A. parodymais, kuri parodė, kad 2022 m. kovo 30 d., ji kartu su savo vyru D. šventė giminaičių vestuves, adresu (duomenys neskelbtini), pas G. ir A. B.. Vartojo alkoholinius gėrimus, ir tarp jos vyro ir ten esančio D. B. kilo žodinis konfliktas, taip pat ten kartu buvo E. ir J. J.. Kadangi kilo konfliktas, nusprendė eiti namo, adresu (duomenys neskelbtini), kai į namus pas juos agresyviai nusiteikę atėjo D. B., E. ir J. J., A. B., kažkuris iš jų išdaužė langą su plyta. Buvo atvykusi policija, kurią iškvietė, tačiau pretenzijų neturėjo ir jie išvažiavo. Šie asmenys, kurie išdaužė jai langą, jau buvo pasišalinę į miesto pusę iki atvykstant policijai. Pretenzijų nei ji nei jos vyras neturi. Akivaizdu, jog po to jie vėl norėjo grįžti švęsti vestuvių pas A. ir G., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau kiek žino buvo nepageidaujami ir vėl ten jiems buvo kviesta policija, dėl ko, mano, jie tame name ir išdaužė langą. Apie išdaužtą langą, adresu (duomenys neskelbtini), ji kažkokios tikslios informacijos pateikti negali, tačiau mano, kad tai padarė tie patys asmenys, E., J., A., D., kurie išdaužė jai langą. Kiek žino J., E. ir D. gyvena (duomenys neskelbtini), o A. kartais būna (duomenys neskelbtini) pas mamą. Jos žiniomis visi jie žino, kad apie šiuos įvykius yra pranešta policijai (jie patys pranešė jų tėvams), dėl ko šie į (duomenys neskelbtini) miestą nebe atvyksta, o būna (duomenys neskelbtini). Daugiau nieko pasakyti neturi (tomas Nr. I, b. l. 72-76).

2022 m. balandžio 8 d. liudytojos G. M. parodymais, kuri parodė, kad 2022 m. kovo 30 d., pas ją namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vyko jos dukros sužadėtuvių šventė, kurios metu buvo jos pusės giminaičių ir nekviesti atvažiavo broliai E. ir J. J., D. B., A. B.. Šventės metu pabuvus kilo žodinis konfliktas tarp pas ją esančio svečio D. ir D., po ko likę trys prisidėjo prie konflikto. Ji liepė jiems išeiti, juos išvarė apie 23.00 val. Tada nuėjo miegoti, kažkur apie puse 00.30 val. nakties, galbūt prieš 01.00 val. nakties kažkas pasibeldė į duris, ji jas atidarė. J. J. paklausė ar šis bute nepaliko telefono. Ji šiam pasakė, kad jis nepaliko ir nurodė, kad matė kaip jo telefoną paėmė brolis Ž., kuris taip pat buvo šventėje, tačiau jo jau nebebuvo jis buvo išėjęs pas savo tėvus. Tada E. ir D. norėjo eiti link jos buto durų ir norėjo užeiti, tada J. juos stumtelėjo nuo jos durų ir ji užsirakino. Užsirakinus duris, jas jie pradėjo daužyti, kelti triukšmą, rėkti. Per raktų skylutę matė, kad labiausiai jos duris daužė E. J. ir D. B.. Ji labai išsigando, kad jie nepatektų į namus ir iškvietė policijos pareigūnus, jie per medines duris girdėjo, jog ji iškvietė policijos pareigūnus, todėl laiptais nusileido bėgti iš namo. Kelių minučių bėgyje, gal net greičiau, išgirdo lango dūžį, jos nepilnametis sūnus S. M., kuris tuo metu buvo prie lango matė, kaip buvo metamas akmuo į jų namą, po kurio išdužo langas. Sūnus minėjo, kad gerai iki galo neatpažino, kuris metė akmenį, tačiau tiek kiek jam pavyko atpažinti, šis nurodė kad tai E. J. arba D. B.. Kuria kryptimi šie nubėgo ji pasakyti negali, nes savo vaiko nepaklausė. Vaikas nurodė, kad jie norėjo mesti akmenį būtent į jų langą. Pati prie lango prieiti bijojo, kad nebūtų paleistas dar koks akmuo. Šis akmuo buvo skirtas ne kaimynų langui, esančiame pirmame aukšte, o jos langui, kuris yra toje pačioje vietoje tik antrame aukšte. Akivaizdžiai matėsi, kad jie buvo gerokai girti, elgėsi neadekvačiai dėl ko šie akmens iki antro aukšto „nedametė“, dėl to ir buvo sugadintas kaimynų langas. Mano, kad akmuo buvo paleistas, nes ji jų neįsileido į namus. Kiek žino, minėtų 4 asmenų (duomenys neskelbtini) nėra, jų nebesimato ir jie slapstosi (duomenys neskelbtini), kadangi žino apie pranešimą policijai. Daugiau nieko pasakyti neturi (tomas Nr. I, b. l. 79-83).

2022 m. gegužės 2 d. liudytojo E. J. parodymais, kuris parodė, kad šių metų balandžio, o gal kovo mėnesį, tiksliai laiko nepamena, jis kartu su savo pusbroliu D. B., broliu J. J. ir dar keliais giminaičiais buvo pas savo giminaičius, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu šventė vienos savo giminaitės sužadėtuves. Švenčiant tarp jo giminaičių įvyko žodinis konfliktas, dėl kurio jį ir jo giminaičius iš šventės išvarė. Kai juos išvarė, jie išėjo pas kitus giminaičius, gyvenančius taip pat (duomenys neskelbtini) mieste. Tačiau pas giminaičius ilgai neužsibuvo ir sugalvojo grįžti atgal pas G. M., kuri gyvena, kaip ir minėjo (duomenys neskelbtini), pabaigti aiškintis santykius su jos sugyventiniu. Parėjus minėtu adresu, niekas jų į butą neįsileido, todėl supykę išėjo į lauką. Jo brolis J. J. paėmė akmenį iš šalia esančios automobilio aikštelės ar grindinio ir metė akmenį į langą, norėdamas pataikyti į G. M. langą. Tačiau, kadangi G. M. langai yra antrame namo lange (aukšte), todėl jo brolis pataikė į kaimynų langą, esantį pirmame namo aukšte. Po metimo iš karto pasigirdo stiklo dūžiai ir tada jie visi kartu išėjo į namus. Parodo, kad jo brolis J. J. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) pas savo draugę, pavarde (duomenys neskelbtini). Parodo, kad jis tikrai neišdaužė lango. Lango stiklą išdaužė jo brolis J. J.. Su broliu bendrauja tik per socialinio tinklapio programėlę „Messenger“. Daugiau parodyti nieko negali (tomas Nr. I, b. l. 84-87).

2022 m. gegužės 13 d. liudytojo D. B. parodymais, kuris parodė, kad 2022 metų kovo mėnesį, tikslios datos jau nepamena, nes tai buvo seniai, dienos metu, apie 15.00-16.00 val. kartu su savo pusbroliais A. B., E. J. ir J. J., nuvyko į svečius, pas G. M., adresu, (duomenys neskelbtini), tačiau nei namo numerio nei buto numerio nepamena, bet žino, kaip ten nuvykti. Pas G. vyko dėl to, kad jos namuose vyko vestuvių šventė. Jiems visiems kartu, visą vakarą vartojant alkoholį, tarp jo ir svečio pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kurio nei vardo nei pavardės nežino, įvyko žodinis konfliktas, tiksliai dėl kokių priežasčių nepamena, kadangi tuo metu buvo labai girtas. Tai pamačiusi G. jį, E., A. ir J. išvarė iš savo buto. Alkoholio tą dieną išgėrė tikrai daug, kadangi ir prieš vestuvių šventę būdamas namuose taip pat gėrė alkoholio, todėl kai kurių detalių jau nepamena. Pamena, kad visi išėjo iš namo laiptinės. Lauke jau buvo tamsus paros metas, galėjo būti apie 01.00 val. nakties. Būnant jiems visiems lauke prie G. namų nieko nematė, tik išgirdo stiklo dūžio garsą ir pradėjo bėgti. Suprato iš stiklo dūžio garso, kad kažkuris iš su juo esančių asmenų išdaužė lango stiklą. Kas tiksliai išdaužė negali pasakyti, nes nematė. Jis lango stiklo nedaužė. Daugiau paaiškinti neturi ką (tomas Nr. I, b. l. 90-93).

Motyvuojamoji dalis

BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios nusikalstamos veikos dalykas – bet koks svetimas kilnojamasis ar nekilnojamasis turtas. Teismų praktikoje pažymėta, kad šiame baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis nedidelės vertės turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiek veikimu, tiek neveikimu. Aktyvūs veiksmai gali pasireikšti mechaniniu, fiziniu ar kitokiu poveikiu daiktui. Turto sugadinimo būdų gali būti įvairių (sulaužymas, sudaužymas, apipylimas įvairiais skysčiais, dažais ir pan.). Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai nedidelės vertės turtas faktiškai nustoja būti ekonomine ūkine vertybe arba jis sugadinamas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 3 dalis). Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turtas yra nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, t. y. jis laikomas baigtu nuo bet kurio iš minėtų alternatyvių veiksmų padarymo. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo bent bendrais bruožais turi suvokti, kad medžiagos, kuriomis jis disponuoja, yra narkotinės ar psichotropinės ir jų kiekį. BK 259 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dispozicija yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus, konkrečiai – į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo patvirtintas rekomendacijas. Minėtų rekomendacijų 19 punkte numatyta, jog kanapių (antžeminių dalių) nedidelis kiekis (ne daugiau kaip) yra 5 g.

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 187 straipsnio 3 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje buvimą kaltinamojo J. J. veikoje, kadangi bylos duomenimis, nustatyta, jog kaltinamasis 2022 m. kovo 31 d. tyčia metė akmenį ir išdaužė R. G. priklausančio buto lango stiklo paketą 690x1610, 126,00 eurų vertės ir sugadino ritinines užuolaidas („roletą“), 110,00 eurų vertės, t. y. sunaikino ir sugadino turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Taip pat, kaltinamasis 2023 m. vasario 28 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau 0,700 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurią neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė prie savęs kelnių dešinės pusės priekinėje kišenėje.

Kaltinamasis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs baudžiamuosius nusižengimus ir nurodė jų padarymo aplinkybes. Jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu atlikti procesiniai veiksmai, todėl dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtus baudžiamuosius nusižengimą nekyla abejonių.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (baudžiamieji nusižengimai), kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, neteistas, baustas administracine tvarka, nesantis psichiatrinio gydymo įskaitoje, nedirbantis, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamuosius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje, padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad padaryti baudžiamieji nusižengimai, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo numatytas ir prokuroro siūlomas BK 187 straipsnio 3 dalies ir BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – viešuosius darbus, t. y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje skiriant viešuosius darbus 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje skiriant viešuosius darbus 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant ir skiriant subendrintą viešųjų darbų bausmę 9 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto b papunkčiu, kaltinamajam į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas išbūtas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2023 m. kovo 1 d. 16.10 val. iki 2023 m. kovo 2 d. 14.17 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms, t. y. įskaitytinos 6 viešųjų darbų valandos (tomas Nr. I, b. l. 189-193; tomas Nr. II, b. l. 5-7).

Kardomoji priemonė paskirta J. J. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikintina (tomas Nr. II, b. l. 8-11).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su tyrimo tuščiomis pakuotėmis, atiduotą saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, perduodant Aptarnavimo skyriaus vyresniajai specialistei, kvito Nr. 0004987, sunaikinti (tomas Nr. II, b. l. 34-35; 36).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 187 straipsnio 3 dalimi, 259 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam viešųjų darbų bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti J. J. subendrintą viešųjų darbų bausmę 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. J. paskirti galutinę sumažintą bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu ir 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 punkto b papunkčiu, J. J. į paskirtą bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme ir laikyti, kad J. J. yra atlikęs 6 (šešias) viešųjų darbų valandas.

J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su tyrimo tuščiomis pakuotėmis, atiduotą saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo kambarį, perduodant Aptarnavimo skyriaus vyresniajai specialistei, kvito Nr. 0004987, sunaikinti.

Išaiškinti J. J., jog teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, pradedamas vykdyti nuo jo nuorašo gavimo Lietuvos probacijos tarnyboje dienos. Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą. Nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti J. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti baudžiamąjį įsakymą priėmusiam teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei nepasinaudojama teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ilona Rimkuvienė