Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

nagrinėdamas V. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme 2012-02-29 gautas V. A. skundas, kuriame prašoma patraukti E. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str.

Lietuvos Respublikos BPK 412 str. 2 d. išvardyti reikalavimai, kurie keliami nukentėjusiojo privataus kaltinimo tvarka paduodamam skundui. Minėtame straipsnyje nurodyta, jog nukentėjusiojo ar jo teisėto atstovo paduodamame pareiškime turi būti nurodytas teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo.

Pareiškėjo teismui pateiktas pareiškimas neatitinka pagrindinių Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnyje numatytų reikalavimų: pareiškime nenurodyta, pagal kurią Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio dalį kvalifikuojama E. B. galimai padaryta nusikalstama veika. Be to, nėra pateiktas skundo nuorašas.

Privataus kaltinimo bylų procesas – tai toks procesas, kai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų asmenį kaltina ne valstybinė institucija, o pats nukentėjusysis (ar jo atstovas). Privataus kaltinimo tvarka teismui raštu paduoto skundo paskirtis ir funkcija – ne tik pranešimas apie nusikalstamą veiką, bet ir asmens apkaltinimas: tokiu skundu asmeniui yra pareiškiamas kaltinimas, todėl tokio pobūdžio skunduose turi būti tiksliai ir aiškiai suformuluotos kaltinimo ribos, kadangi teismas nutartimi turi perduoti nukentėjusiojo skundą ar teisėto atstovo pareiškimą nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal šių proceso dalyvių suformuluotą kaltinimą. Tačiau V. A. pateiktame skunde nėra konkretaus kaltinimo, kadangi nenurodyta, pagal kokią Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio dalį kvalifikuojama E. B. galimai padaryta nusikalstama veika, o tai trukdytų teismui nagrinėti bylą, nes neaiškios nagrinėjimo teisme ribos (Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnio 1 dalis). Be to, dėl to būtų pažeista E. B. teisė į gynybą, nes pastarasis nesuprastų, kuo jis yra kaltinamas.

Lietuvos Respublikos BPK 413 str. 1 d. nurodyta, kad kai teisme privataus kaltinimo tvarka gautas nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, nukentėjusysis ir (ar) jo teisėtas atstovas, ir nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo šaukiami pas teisėją sutaikyti. Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui kartu su šaukimu išsiunčiamas ir skundo nuorašas. Jis privalo žinoti, dėl ko konkrečiai prašoma jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir už tai nubausti.

Kviečiamiems proceso dalyviams nesutikus taikytis, teisėjas nutartimi perduoda gautą privataus kaltinimo skundą teisiamajam posėdžiui (Lietuvos Respublikos BPK 413 straipsnio 5 dalis). Šioje nutartyje teisėjas privalo nurodyti asmens, kurį prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn, galimai atliktus veiksmus, kuriuos asmuo, prašantis nubausti, vertina kaip nusikalstamus. Šioje nutartyje skundą padavęs asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, o asmuo, prieš kurį prašoma iškelti baudžiamąją bylą, kaltinamuoju su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis. Šioje nutartyje teismas, faktiškai vadovaudamasis skundu asmens, pripažinto nukentėjusiuoju, suformuluoja kaltinamajam konkretų kaltinimą. Pateiktame skunde prašoma patraukti baudžiamojon atsakomybėn E. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnį. Iš pateikto skundo nėra aišku, pagal kurią BK 187 straipsnio dalį prašoma patraukti E. B. baudžiamojon atsakomybėn, o prielaidomis ar spėlionėmis vadovaujantis negalima pradėti ir vesti baudžiamojo proceso, kaip minėta, kaltinimas turi būti aiškus, tikslus ir konkretus, kad niekam nekiltų abejonių. Skunde turi būti aiškiai nurodoma, pagal kokius straipsnius ir jų dalis prašoma traukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, kad ir pačiam asmeniui, kuriam būtų siunčiama skundo kopija, tai būtų suprantama ir būtų nepažeista Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostata – teisė asmeniui žinoti, kuo yra kaltinamas.

Kaip minėta, skundą priėmus, jo nuorašą pagal baudžiamojo proceso įstatymą būtina išsiųsti nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui, tačiau V. A. nepateikė skundo nuorašo, kas taip pat neatitinka skundui keliamų reikalavimų.

Įstatymas nenumato tokio pobūdžio skundo ar pareiškimo trūkumų šalinimo galimybės.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog V. A. skundas paduotas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 2 dalyje keliamų reikalavimų, dėl ko skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 412 straipsnio 3 dalimi, teismas, -

nutaria:

atsisakyti priimti V. A. privataus kaltinimo bylų proceso tvarka paduotą skundą. Skundą grąžinti pareiškėjui.

Nutartis per 7 dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.