Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos, Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaidai Satkevičiutei, Zitai Lenkienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui P. U. ir išvadą teikiančiai institucijai Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo ir taip pat atsakovo priešieškinį ieškovei dėl vaiko tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos teikiančios išvadą atstovai teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kurioje palaikė ieškinį ir nesutinka su prišieškiniu. Teigia, kad šeima yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą yra socialiai remtina, vaikai gauna nemokamą maitinimą. Šeima sunkiai verčiasi. Vaikai nelanko papildomo ugdymo, burelių ne todėl, kad nenori, o todėl kad šeima neturi tam pinigų. Pripažįstant tėvystę atsakovui socialiniai darbuotojai buvo išaiškinę pripažinimo pasekmes, taip pat ir notaras išaiškino. Vaikas P. M. yra 17 m. amžiaus. Atstovė bendravusi su vaiku, perdavė vaiko nuomonę, jog jis pripažįsta atsakovą kaip tėvą. Vaikas per vasarą dirbo, užsidirbo 300 Eur. Kuriuos išleido būtiniems poreikiams, o ne pramogoms. Prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo abiems vaikams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą nustatytos sekančios teisiškai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės. Iš vaikų gimimo liudijimų nustatyta, kad P. M., gimė (duomenys neskelbtini) , jo gimimo liudijime tėvu įrašytas P. U., o motina J. M. (b.l. 5). M. U., gimė (duomenys neskelbtini) , jos gimimo liudijime tėvu įrašytas P. U., o motina J. M. (b.l. 6). Ieškovės šeimoje yra deklaruoti du nepilnamečiai vaikai (b.l. 3, 4). Ieškovės šeima yra socialiai remtina, gauna socialinę pašalpą 103,55 Eur/mėn. (b.l. 8). Atsakovas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b.l. 31). Abi šalys bylos nagrinėjimo metu buvo pateikusios duomenis, kad yra registruoti darbo biržoje. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė įsidarbino, jos teigimu 0,25 etato, gauna atlyginimą 100 Eur/mėn. Atsakovas išvyko dirbti į Švediją, dirba ūkyje pagalbinių darbininku, duomenų apie jo pajamas nėra. Byloje pateiktas 2012-03-12 atsakovo prašymas-sutikimas, patvirtintas notaro, kuriuo jis pripažino save P. M. tėvu ir prašė įrašyti vaiko gimimo liudijime duomenis apie tėvą, paliekant vaikui M. pavardę. J. M. ir vaikas taip pat sutiko su tėvystės pripažinimu (b.l. 56, 57). Atsakovo vardu transporto priemonės neregistruotos (b.l. 58). Atsakovui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas su priklausiniais (duomenys neskelbtini) Turtas nedidelės vertės, apsunkintas areštu ir hipoteka (b.l. 59-61). Šalys santuokos nebuvo sudariusios, nuo 2000 m. iki 2015 m. sausio mėn. gyveno faktiniuose santykiuose. Ieškovė pripažįsta, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas, todėl DNR ekspertizė nebuvo skirta.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Lietuvos Respublikos CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Atsakovas nurodo, kad apie tai, jog jis nėra vaiko tėvas jis žinojo nuo pat faktinių santykių pradžios su ieškove ir žinojo rašydamas pareiškimą-sutikimą 2012-03-12 dėl tėvystės pripažinimo. Ieškinio senaties terminas taikomas tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (LR CK 1.126 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovė bei vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė reikalauja taikyti ieškinio senatį. Kadangi nustatyta, jog yra suėjęs LR CK 1.125 str. 2 d., 5.152 str. 1 d. nustatytas ieškinio senaties terminas, nesant priežasčių galinčių įtakotį termino atnaujinimą, teismas konstatuoja, kad praleista ieškinio senatis ir šiuo pagrindu ieškinys atmestinas (LR CK 1.131 str. 1 d.)

Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

Tokiu atveju, kai asmens, pripažinto vaiko tėvu, ir paties vaiko požiūriai į jų santykius skiriasi, būtina įvertinti tai, kad dėl psichologinių priežasčių vaikas tėvu ar motina gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas ar motina, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko motina ar tėvu, nei kraujo ryšys. Taigi vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-304/2010)

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad atsakovas augino vaiką P. M., nuo 2000 iki 2015 m. Per penkiolikos metų laikotarpį susiformavo glaudūs atsakovo ir vaiko santykiai, pats vaikas žino apie tai, jog kasatorius nėra jo biologinis tėvas, tačiau pripažįsta atsakovą savo tėvu. Paties atsakovo iniciatyva vaikas pradėjo vadinti atsakovą tėvu. Vaikas jokio kito asmens kaip tėvo nepažinojo. Atsakovas dalyvavo jo auklėjime, atstovavo jo interesus švietimo ir medcinos įstaigiose. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad atsakovas iš užsienio skambina vaikui, o ne atsakovei, tai taip pat parodo jų socialinį ryšį. Be to atsakovas priešieškinyje vaiką vadina sūnumi. Todėl teismo vertinimu negalima sutikti su atsakovo pocicija, kad esą tėvystę jis pripažino tik iš materialinių sumetimu. Teismo vertinimu tarp atsakovo ir vaiko (P. M.) yr susiformavęs socialinis tėvo ir sūnaus ryšys. Atsakovas 2012 m. pripažino savo tėvystę, jam buvo išaikškiontos tėvustės pripažinimo pasekmės. Todėl atsakovo pozicija siekiant nuginčyti tėvystę ir paremta tik finansiniai sumetimais, siekinat, kad nebūtų priteistas išlaikymas. Be to teismas pažymi, kad nėra žinomas biologinis vaiko tėvas, todėl, nuginčijus atsakovo tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo. Neabejotinai vaikui tai sukeltų didelę traumą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad atsakovas, pripažindamas savo tėvystę vaikui, kartu prisiėmė su tuo susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Teismas sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas pažeistų vaiko interesus, todėl priešieškinys atmestinas. Teisę sužinoti savo kilmę vaikas galės įgyvendinti sulaukęs pilnametystę jei jam tai bus aktualu, juo labiau, kad iki vaiko pilnametystės jau netoli.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo

LR CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abiejų tėvų turtinę padėtį.

Šioje byloje nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos yra labai mažos. Viso trijų asmenų šeimą pragyvena iš 250 Eur/mėn. Atėmus mokesčiu šeimai lieka apie 180 Eur/mėn, t.y. asmeniui vos po 60 Eur. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra, tačiau atsakovo atstovas patvirtino, kad atsakovas šiuo metu dirba Švedijoje, ūkyje darbininku. Prašoma priteisti suma po 75 Eur/mėn kiekvienam vaikui laikytina minimalia suma vaiko interesų patenkinimui. Todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais ieškinys dėl vaikų išlaikymo tenkintinas visiškai (LR CK 3.196 str. 1 d. 1 p.). Išlaikymas pradedamas skaičiuoti nuo mėnesio pradžios kada priimtas teismo sprendimas nuo 2015-09-01 iki vaikų pilnametystės. Ši suma yra mažesnė nei teismų praktikoje minima minimali vaikų išlaikymui skiriama suma. Pažymėtina, jog, iš esmės pasikeitus šalių materialinei padėčiai arba padidėjus vaiko poreikiams, išlaikymo dydis ir forma gali būti peržiūrimi CK 3.201 str. nustatytais pagrindais.

Sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, prašomas priteisti įsiskolinimo laikotarpis yra nuo 2015-01-10 iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi paskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas yra už 8 mėnesious ir 20 dienų, kas sudaro 1300 Eur (75 Eur/mėn x 2 x 8 mėn 20 d.). Ieškovė pripažino, kad per šį laikotarpį atsakovas yra davęs 35 Eur, 100 Eur M. U. akiniams, ir 300 Eur pervedė vaikų paruošimui mokyklai. Šios lėšos įskaitytinos į išlaikymo įsiskolinimą. Todėl išlaikymo įsiskolinimas yra 865 Eur.

Nepilnamečiai vaikai iki šiol gyvena kartu su motina, su tėvu nuolat nepalaiko socialinius ryšių, atsižvelgus į vaikų teisių apsaugos institucijos išvadą geriausiai vaiko interesus atitinka gyvenimas su motina, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. M.. (LR CK 3.174 str.)

Motina, su kuria lieka gyventi vaikai, skirtina vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja (LR CK 3.157 str., 3.190 str.), nes nutraukus santuoką išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas. Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (LR CK 3.203 str.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą. Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl materialinio išlaikymo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Abiems šalims buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc., jie atleidžiami nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl išlaidos už suteiktą teisinę pagalbą tenka valstybei.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Nustatyti nepilnamečių vaikų: P. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. U., gim. (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą kartu su motina J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo P. U., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. M., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. U., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį, skaičiuojant nuo 2015-10-01 iki vaikų pilnametystės. Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo P. U., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams P. M., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. U., gim. (duomenys neskelbtini) , a.k. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2015-01-10 iki 2015-10-01, viso - 865 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt penkis eurus).

Skirti J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų: P. M., gim. 1998-02-12, ir M. U., gim. 2004-08-13 išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja, kuri priteistas lėšas tvarko uzufrukto teise.

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai. Apskundimas vykdymo nesustabdo.

Bylinėjimosi išlaidos už šalims suteiktą antrinę teisinę pagalbą tenka valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.