Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1 A-146-366/2011

Teisėjas Gražina Kazilionienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.7; 2.4.9;

2011 m. balandžio 20 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Sigitas Bagdonavičius (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Arnoldas Šukaitis ir Tomas Zdanavičius,

nuteistajam V. Š..

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-12-20 nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 219 str. 1 d., ir nubaustas vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant iki 2010-07-01 atlyginti nusikaltimu padarytą 9194.41 Lt turtinę žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Priteista iš V. Š. 9194.41 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

V. Š. nuteistas už tai, kad jis būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini) “, kodas (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini) , Panevėžyje, direktoriumi, ir pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo 2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį turėdamas pareigą pateikti mokesčių deklaracijas ir mokėti mokesčius, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui 2009-01-12 pateikus Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų biudžetų lėšų finansinę ataskaitą Nr. 48, kurioje nurodyta, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ turi sumokėti 8561,09 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus, tačiau jis nesumokėjo 8466,45 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus, po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2009-03-17 raštu Nr. (4.60)3-5596 priminė apie pareigą sumokėti šiuos mokesčius per 10 dienų.

V. Š. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį prašo jį panaikinti ir jį išteisinti.

Nurodo, kad kaltės nepripažino, kadangi reikalaujami mokesčiai nebuvo laiku sumokėti dėl susiklosčiusių objektyvių priežasčių, o ne dėl jo tyčios ar neveiklumo, nesąžiningumo.

VŠĮ „(duomenys neskelbtini) " direktoriumi tapo 2009-02-24. Iki to, įmonė 2009-01-12 iš VSDFV Panevėžio skyriaus gavo finansinę ataskaitą Nr. 48 , kurioje buvo raginama sumokėti 8561,09 Lt. už samdomus darbuotojus. Minimų pinigų, įmonė nebuvo sumokėjusi dėl blogos įmonės finansinės padėties. 2006-03-17 įmonėje buvo gautas priminimas sumokėti mokesčius, po ko, dalis mokesčių - 1600 Lt, jau buvo sumokėta, o likusi dalis nesumokėta dėl lėšų stokos. Tai apelianto teigimu rodo, kad jis mokesčių mokėti nevengė.

Po 2009-03-17 priminimo apie būtinumą sumokėti mokesčius ne kartą žodžiu kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių, prašydamas mokesčių sumokėjimą atidėti nors 10 dienų. Tuo metu iki mėnesio pabaigos tikėjosi gauti 300 000 Lt paramą iš Norvegijos įmonės „N. S.. Tačiau minima parama įmonei, inicijavus bankroto procedūrą, nebebuvo gauta.

Raštiško prašymo VSDFV Panevėžio skyriui dėl skolos mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo nebuvo parašęs, nors VSDFV darbuotojai apie jo prašymą žinojo, raštu to padaryti nesiūlė. Nežiūrint į tai, įmonei buvo iškelta bankroto byla, planuota parama negauta, įmonė buvo sužlugdyta.

Nurodo, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini) " pagal savo įstatus ir VšĮ įstatymą yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo ir už savo prievoles atsako tik įmonės turtu. Tokiu būdu, teismas nepagrįstai iš jo kaip fizinio asmens VSDFV Panevėžio skyriui priteisė 9194,41 Lt.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir apeliantas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo išvados pagrindžiant V. Š. kaltę padarytos remiantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais, kurių visetu pagrįstos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Visa tai leidžia teigti, kad teismas bylą ištyrė nepažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo V. Š. veiką pagal LR BK 219 str. 1 d. ir, laikantis bendrų bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.), teisingai paskyrė bausmę.

Pirmosios instancijos teismo ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad V. Š., būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, 2009-01-12 pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui nustatytos formos finansinę ataskaitą, laiku nesumokėjo pagal ją apskaičiuotų 8466,45 Lt mokesčių – socialinio draudimo įmokų už samdomus darbuotojus po to, kai valstybės įgaliota institucija – VSDFV Panevėžio skyrius – 2009-03-17 raštu Nr. (4.60)3-5596 priminė apie pareigą sumokėti mokesčius per 10 dienų.

Nurodytą priminimą V. Š. gavo, tačiau per nurodytą laikotarpį nesumokėjo deklaruotų mokesčių.

Šių aplinkybių apeliantas neneigia, tačiau nurodo, kad mokesčių nesumokėjo dėl įmonės sunkios finansinės padėties, todėl jo veikoje nėra tyčios.

Lietuvos Respublikos BK 219 str. reglamentuota baudžiamoji atsakomybė už mokesčių nesumokėjimą. Šio BK straipsnio dispozicijoje numatyta, jog tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą arba kitą dokumentą nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 219 str. yra būtinos trys objektyviosios sąlygos: pateikta deklaracija arba nustatyta patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; po įteikto priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Nusikaltimo, numatyto BK 219 str., objektyvioji pusė pasireiškia mokesčių nesumokėjimu laikotarpiu po priminimo, padaryto valstybės įgaliotos institucijos.

Be to, būtina nustatyti, ar iki nusikalstamos veikos padarymo mokesčių mokėtojas buvo mokus ir turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius.

Įmonės nemokumas yra apibrėžtas 2001-03-20 LR Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 2 str. 8 d., kur nurodyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, kad bendrovės mokumas ar nemokumas nustatomas konkrečiai datai, konkrečiam momentui.

Nuosprendį priėmęs teismas nustatė, kad įmonė iki nusikalstamos veikos padarymo ir atsakomybės atsiradimo pagrindo buvo moki ir turėjo realią galimybę mokesčius sumokėti laiku. Teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi apelianto, specialisčių R. P., D. K. parodymais, specialistų išvadomis, finansinėmis ataskaitomis.

Specialistė R. P., išanalizavusi ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą medžiagą, patvirtino, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ direktorius V. Š. turėjo realią finansinę galimybę sumokėti privalomus mokesčius po priminimo gavimo, nes pinigų kasoje buvo.

Atlikus VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ ūkinės finansinės veiklos tyrimą laikotarpyje nuo 2008-01-01 iki 2009-04-15 ir nuo 2009-03-01 iki 2009-03-31 buvo nustatyta, kad minimu laikotarpiu įmonė buvo moki, turėjo turto, piniginių lėšų, kurios galėjo būti panaudotos, sumokant įmokų bei mokesčių nepriemokas biudžetams bei pinigų fondams, tačiau įmonė mokėjimus dėl atsiradusių piniginių įsipareigojimų vykdė nesilaikydama atitinkamų įstatymų (LR 1999-12-02 laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. VIII-1463 3 str. „Mokėjimo eilės tvarka“ 1 d. nuostatų), pirmenybę teikė ne mokesčiams ir privalomiems mokėjimams, o atsiskaitė su prekių ir paslaugų tiekėjais, pervedė pinigus paskolos grąžinimui. Todėl nepagrįstas apelianto aiškinimas, kad mokesčiai buvo nesumokėti dėl sunkios įmonės finansinės padėties.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 2009-10-21 Nr. 5-5/64 matyti, kad įmonės finansinė padėtis jau 2008 metais buvo sunki, įmonei trūko apyvartinių lėšų, buvo įsiskolinimų, atsiskaitymai su VMĮ ir VSDFV biudžetais nuolat vėluodavo, tačiau nežiūrint į tai, į VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ sekretorės referentės pareigas buvo priimta V. Š., kuriai nustatytas 5000 Lt mėnesinis darbo užmokestis, kuris buvo keleriopai didesnis nei tų pačių pareigų darbo užmokestis, bei kitiems įstaigos darbuotojams ir generaliniam direktoriui apskaičiuotas ir mokėtas atlyginimas, be to, jos darbo užmokestis nebuvo adekvatus užimamoms pareigoms bei faktiškam darbui. Sudarius darbo sutartį su V. Š., nebuvo atsižvelgta į įmonės finansines galimybes ir tai turėjo įtakos įmonės finansinei padėčiai. Specialisto išvadoje akcentuojama, kad dėl V. Š. priėmimo į darbą išaugo darbuotojų išlaikymo sąnaudos, bei nepriemokos VSDFV biudžetui. Priimant V. Š. dirbti sekretore referente, bei įsipareigojant jai mokėti 5000 Lt dydžio atlyginimą, V. Š. neturėjo būti kliūtimi išspręsti ir įmonės mokestinius įsipareigojimus, tačiau jis to nepadarė tyčia ir taip laiku nesumokėjo mokesčių Sodrai dėl priežasčių, nesusijusių su įmonės nemokumu.

V. Š. vadovaudamas VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ susidariusio įsiskolinimo VSDFV per nurodytą terminą nelikvidavo bei nepateikė Panevėžio VSDFV skyriui bei VMĮ duomenų apie tai, kad įmonė yra nemoki ir įsiskolinimo padengti negali. Jo aiškinimai, kad jis nekartą žodžiu kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių, prašydamas mokesčių sumokėjimą atidėti, tačiau VSDFV darbuotojai raštu to padaryti nesiūlė- deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti duomenys. Teisme apklausta civilinio ieškovo - Panevėžio VSDFV skyriaus atstovė A.S. S. parodė, kad VSDFV specialistai visada pasiūlo rašyti prašymą atidėti mokėjimus ar išdėstyti mokėjimų išdėstymą, tačiau šiuo atveju nebuvo gautas joks V. Š. prašymas.

Apeliantas teigia, kad iki 2009 m. kovo mėnesio pabaigos tikėjosi gauti 300 000 Lt paramą iš Norvegijos įmonės „N. S.“ ir tokiu būdu būtų atsiskaitęs su Sodra, tačiau minima parama įmonei, inicijavus bankroto procedūrą, nebebuvo gauta. Tačiau iš byloje esančios „Integrity PR“ pažymos kopijos matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ su „N. S.“ nepasirašė jokių sutarčių, neatliko jokių finansinių operacijų. Įmonė tik 2009 m. birželio mėnesį (jau po ikiteisminio tyrimo pradėjimo) buvo kreipusis į tarptautinį konsorciumą „N. S.“ dėl paramos, organizuojant tarptautinę konferenciją Baltijos jūros apsaugos klausimais, tačiau „Integrity PR“ įvertinusi VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ pateiktą informaciją apie ruošiamą konferenciją, rekomendavo savo kliento - „N. S.“ atstovams neremti VŠĮ „(duomenys neskelbtini) “ (T.5 b.l. 7). Iš šių duomenų matyti, kad apelianto vadovaujama įstaiga paramos iš „N. S.“ jo nurodytu laikotarpiu, t.y. iki 2009 m. kovo mėnesio pabaigos neturėjo ir negalėjo gauti, kadangi dar net nebuvo pradėtos derybos, nebuvo jokių sutarčių. Tačiau net ir tai, jei tokią paramą įmonė apelianto minimu laiku – kovo mėnesio pabaigoje būtų gavusi, neatleidžia apelianto kaip atsakingo asmens nuo pareigos mokėti privalomus mokesčius laiku.

Apelianto skunde ginčijamą jo veikos subjektyviąją pusę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje aptarti bylos įrodymai, todėl jo skundo argumentai dėl tyčios nebuvimo jo veiksmuose atmestini. BK 219 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir laikoma baigta nuo mokesčių nesumokėjimo iki priminime nurodyto termino, todėl ta aplinkybė, kad apeliantas atitinkamu laikotarpiu tikėjosi gauti paramą ir atsiskaityti su Sodra, jo kaltės nepašalina.

Tokiu būdu darytina išvada, kad V. Š., būdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi, žinodamas apie būtinybę sumokėti nustatytus mokesčius, per nustatytą terminą tyčia jų nesumokėjo, nors įmonė buvo moki ir turėjo realią galimybę sumokėti mokesčius, todėl jis pagal LR BK 219 str. 2 d. nuteistas pagrįstai.

Iš bylos duomenų matyti, kad už finansinių ataskaitų bei deklaracijų pateikimą ir mokesčių į valstybės biudžetą sumokėjimą VšĮ „(duomenys neskelbtini) “ buvo atsakingas šios įmonės vadovas V. Š.. Šias pareigas V. Š. pradėjo eiti 2009-02-24. Priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius jam buvo įteiktas 2009-03-17, t.y. tuo metu, kai jis buvo įmonės direktoriumi ir buvo atsakingas už mokesčių sumokėjimą į valstybės biudžetą. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas nesumokėjo priminime nurodytų mokesčių ir nesiėmė jokių veiksmų, kad šie mokesčiai būtų sumokėti vėliau. Tuo metu galiojusio LR mokesčių administravimo įstatymo Nr. I-974 50 str. 3 d. numatė, kad už piktybinius mokesčių įstatymo pažeidimus, kuriuos padarė ūkio subjektas, baudžiamojon atsakomybėn traukiami to subjekto darbuotojai ar savininkai, atsakingi už teisingą mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą į valstybės biudžetą. Todėl nusikaltimo, už kurį nuteistas, subjektu jis pripažintas pagrįstai.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai iš jo VSDFV Panevėžio skyriui priteisė 9194,41 Lt turtinei žalai atlyginti, nes VšĮ „(duomenys neskelbtini) " pagal savo įstatus ir VšĮ įstatymą yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo ir už savo prievoles atsako tik įmonės turtu.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2005-12-29 nutarime Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ yra nurodyta, kad jei turtinė žala valstybei padaryta BK 219 – 223 str. nustatytomis nusikalstamomis veikomis nesumokėjus mokesčių, tai žalos atlyginimas sprendžiamas ne ginčo tvarka, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, tai valstybei atstovaujanti institucija turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti ieškinį.

Šiuo atveju VšĮ „(duomenys neskelbtini) " neturi pakankamai turto ar piniginių lėšų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymu. Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo 2009-12-16 nutartimi įmonei iškelta bankroto byla.

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje VSDFV Panevėžio skyrius 2010-10-18 pateikė patikslintą civilinį ieškinį 9194,41 Lt, kuriuo prašo jį priteisti iš kaltų asmenų.

Ieškinys skundžiamu nuosprendžiu tenkintas pagrįstai, priteisiant jį iš V. Š.. Teismui nustačius V. Š. kaltę, padarant nusikalstamą veiką, t.y., kad būtent dėl jo veiksmų nebuvo tinkamai mokami mokesčiai valstybei ir dėl to nebuvo atsiskaityta su valstybe, o ši žala negali būti išieškoma Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, padarė pagrįstą išvadą, kad būtent jis atsakingas už 9194,41 Lt žalą. Ši suma yra skola VSDFV Panevėžio skyriui, kuris turi į ją reikalavimo teisę (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.