- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-17
- Bylos Nr.
- e2A-789-565/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21846-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Atsakovas
- A. D.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. D. 23,12 Eur skolos, 5 Eur išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidų, 3,94 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog tarp pradinės kreditorės UAB ,,Cgates“ ir atsakovo buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, pagal kurią UAB ,,Cgates“ įsipareigojo teikti atsakovui interneto ir televizijos paslaugas. Atsakovas tinkamai įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, todėl 2018 m. gruodžio 30 d. UAB ,,Cgates“ iniciatyva sutartis buvo vienašališkai nutraukta. 2019 m. rugpjūčio 23 d. tarp UAB ,,Cgates“ ir ieškovės buvo sudaryta skolų portfelio pirkimo ir pardavimo sutartis, pagal kurią UAB ,,Cgates“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovą. 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo teisių į jo skolą perleidimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. D. su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovas nurodė, kad 2013 m. lapkričio mėn. jis sudarė sutartį su UAB ,,Transteleservis“ dėl interneto paslaugų teikimo ir iki 2017 m. rugsėjo mėn. sąžiningai vykdė sutartį – mokėjo už paslaugas. UAB ,,Transteleservis“ taip pat tinkamai vykdė jai priklausančius įsipareigojimus. 2017 m. spalio 5 d. pas atsakovą dingo internetas. Nepavykus susisiekti su UAB ,,Transteleservis“, atsakovas išsiaiškino, kad įmonę UAB ,,Transteleservis“ nupirko UAB „Cgates“. Tuomet atsakovas kreipėsi į UAB ,,Cgates“, tačiau interneto paslauga jam nebuvo atkurta. Atsižvelgiant į tai, atsakovas sudarė sutartį su UAB ,,Mezon“ ir iki šiol naudojasi šio paslaugų teikėjo paslaugomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo A. D. ieškovei UAB „Legal Balance“ 23,12 Eur skolos, 3,94 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (27,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. rugpjūčio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 114,24 Eur bylinėjimosi išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų), kitą ieškinio dalį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
5.1. iš 2013 m. lapkričio 29 d. interneto prieigos paslaugų teikimo sutarties matyti, kad tarp atsakovo ir UAB ,,Cgates“ (perėmusios teises ir pareigas iš UAB ,,Transteleservis“) susiklostė atlygintinių paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai, ir atsakovui kilo pareiga mokėti už suteiktas paslaugas. Ieškovės teigimu, atsakovas neatsiskaitė su UAB ,,Cgates“ pagal 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. sausio 31 d. išrašytas sąskaitas, kurių bendra suma yra 23,12 Eur. Atsakovas neginčija, jog minėtų sąskaitų nėra apmokėjęs;
Atsiliepimas
5.2. atsakovas nurodė, kad nuo 2017 m. spalio 16 d. naudojasi kito paslaugų teikėjo paslaugomis, ką patvirtina jo pateikta 2017 m. spalio 16 d. paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su UAB ,,Mezon“, tačiau byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų kreipęsis į UAB ,,Cgates“ su prašymu nutraukti 2013 m. lapkričio 29 d. paslaugų teikimo sutartį. Kaip matyti iš atsakovo susirašinėjimo su UAB ,,Cgates“, jam ne kartą buvo išaiškinta sutarties nutraukimo tvarka, t. y., kad atsakovas turi pateikti rašytinį (pasirašytą) prašymą nutraukti sutartį (UAB ,,Cgates“ 2017 m. spalio 19 d., 2017 m. spalio 23 d., 2017 m. lapkričio 30 d. el. laiškai), tačiau tokio prašymo dėl sutarties nutraukimo atsakovas neteikė. Aplinkybė, kad atsakovas sudarė sutartį su kitu paslaugų teikėju, savaime nereiškia, kad UAB ,,Cgates“ neteikė paslaugų pagal 2013 m. lapkričio 29 d. sutartį;
5.3. kadangi atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovo 3,94 Eur kompensuojamųjų palūkanų nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2021 m. liepos 28 d.;
Šalies argumentai
5.4. ieškovės prašomos priteisti 5 Eur skolos išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka išlaidos negali būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme, šių išlaidų negalima susieti su ieškovės veikla atsakovo atžvilgiu. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų, jog tokios išlaidos būtų patirtos;
5.5. pagal ieškovės ieškinį patenkinti 84 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos pagal šią proporciją. Ieškovė byloje patyrė 136 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 114,24 Eur (136 Eur x 84 proc.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovas A. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. UAB „Cgates“, perėmus įsipareigojimus iš UAB „Transteleservis“, su kuria atsakovas buvo sudaręs sutartį dėl interneto paslaugų teikimo 2013 metais, atsakovui ir visiems atsakovo kaimynams atjungė internetą. Iki 2017 m. spalio 16 d. interneto teikimo paslaugos nebuvo atnaujintos, ir atsakovas buvo priverstas pasirinkti kitą operatorių. Atsakovas prašė pirmosios instancijos teismo iškviesti liudytojus A. T. ir T. A. (atsakovo kaimynus), kurie sutiko liudyti teisme dėl interneto paslaugų atjungimo, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė šiuos liudytojus išklausyti;
6.2. atsakovas nepažeidė nei vieno sutarties, 2013 metais pasirašytos su UAB „Transteleservis“, punkto, tuo tarpu UAB „Cgates“ pažeidė visus savo sutartinius įsipareigojimus. Atsakovas 2017 m. spalio 16 d. el. paštu buvo pranešęs UAB „Cgates“ apie paslaugų nevykdymą, taip pat, kad atsakovas atsisako su jais bendrauti ir pereina pas kitą operatorių. UAB „Cgates“ iš pradžių reikalavo, kad atsakovas asmeniškai atvyktų pas juos ir parašytų prašymą, vėliau sutiko dėl prašymo su atsakovo nuskanuotu parašu. Tokius reikalavimus atsakovas laiko nepagrįstais, nes UAB „Cgates“ jau buvo identifikavę atsakovą pagal susirašinėjimus el. paštu bei iš telefoninių skambučių.
7. Ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. aplinkybė, kad apeliantas pradėjo naudotis kito paslaugų teikėjo paslaugomis, savaime nereiškia, kad UAB ,,Cgates“ neteikė apeliantui paslaugų pagal 2013 m. lapkričio 29 d. sutartį, o pati sutartis su UAB ,,Cgates“ savaime nutrūko;
7.2. apeliantas nepateikė prašymo dėl sutarties nutraukimo, todėl paslaugos jam buvo teikiamos ir toliau, iki pat sutarties nutraukimo 2018 m. gruodžio 30 d. Atsižvelgiant į tai, apeliantas liko skolingas pradinei kreditorei, kurios reikalavimo teisę perėmė ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
10. Paslaugų teikėja UAB ,,Transteleservis“ (po reorganizacijos – UAB ,,Cgates“) ir paslaugų gavėjas A. D. (atsakovas) 2013 m. lapkričio 29 d. sudarė interneto prieigos paslaugų teikimo sutartį Nr. 02685 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB ,,Transteleservis“ įsipareigojo teikti atsakovui interneto prieigos paslaugas, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai atsiskaityti už jam teikiamas paslaugas.
11. Ieškovė nurodė, jog atsakovas tinkamai įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė, tai yra, neatsiskaitė pagal jam teikiamas sąskaitas, todėl UAB „Cgates“ 2018 m. gruodžio 30 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. 2019 m. rugpjūčio 23 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Cgates“ ir ieškovės buvo sudaryta skolų portfelio pirkimo ir pardavimo sutartis Nr. RP2019-08/01, pagal kurią UAB „Cgates“ perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą. 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovė informavo atsakovą apie reikalavimo teisių į jo skolą perleidimą.
12. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas.
13. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas paslaugų sutarčių ypatumų yra tas, jog paslaugos teikėjo ir kliento santykiai grindžiami pasitikėjimu. Tokia išvada kyla iš to, kad paslaugos teikėjas paprastai yra profesionalas, veikiantis srityje, kurią gerai išmano ir kurios klientas negali visiškai kontroliuoti. Toks santykių pobūdis lemia paslaugos teikėjo pareigą veikti kliento interesais. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas jis privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas kliento interesų prioriteto principas. Paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių ir patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada turi teikti pirmumą kliento interesams, veikti jo naudai. Į šiuos paslaugų sutarties ypatumus būtina atsižvelgti sprendžiant dėl paslaugų sutarties nutraukimo sąlygų ir jų vykdymo. Be to, taip pat būtina vadovautis bendrosiomis prievolių ir sutarčių teisės nuostatomis, įpareigojančiomis sutartinių teisinių santykių dalyvius elgtis sąžiningai, vykdant prievoles bendradarbiauti ir kooperuotis su kita šalimi (CK 6.38, 6.158, 6.200 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).
14. Ieškovė nurodo, jog atsakovas neatsiskaitė pagal UAB ,,Cgates“ 2017 m. lapkričio 30 d., 2017 m. gruodžio 31 d. ir 2018 m. sausio 31 d. išrašytas sąskaitas, kurių bendra suma – 23,12 Eur, todėl UAB „Cgates“ 2018 m. gruodžio 30 d. vienašališkai Sutartį nutraukė. Atsakovas neginčijo, jog ieškovės nurodytų sąskaitų nėra apmokėjęs, tačiau su ieškovės reikalavimais dėl skolos priteisimo nesutiko, teigdamas, kad UAB ,,Cgates“, perėmusi teises ir pareigas iš UAB ,,Transteleservis“, nekokybiškai teikė paslaugas, atsakovui buvo nutrūkęs interneto ryšys, bendradarbiavimas su UAB ,,Cgates“ nevyko, todėl nuo 2017 m. spalio 16 d. sudarė sutartį su kita paslaugų teikėja UAB ,,Mezon“.
15. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimus tenkino iš dalies, tai yra priteisė iš atsakovo skolą, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia esminiu argumentu, tai yra, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes bei neįvertino pateiktų įrodymų – atsakovas atsisakė paslaugų teikėjos paslaugų, tuo tarpu paslaugų teikėja ir toliau nepagrįstai jam siuntė sąskaitas už paslaugas.
16. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyta kliento teisė vienašališkai nutraukti paslaugų sutartį, nepaisant to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekiant sutartį nutraukti šiuo pagrindu klientui nebūtina remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant sutartį ar jos nevykdant, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Toks paslaugų sutarčių vienašališko nutraukimo ypatumas skiriasi nuo sutarčių vienašališko nutraukimo bendrųjų taisyklių, pagal kurias sutartį vienašališkai nutraukti galima, pirma, joje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys) ir, trečia, kitais pagrindais teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas gali pats nuspręsti, kada atsisakyti jam teikiamų paslaugų ir nutraukti sutartį. Ši paslaugų gavėjo teisė yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, ar paslaugos gavėjas yra fizinis, ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-378/2015 ir joje nurodyta praktika).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų kreipęsis į UAB ,,Cgates“ su prašymu nutraukti 2013 m. lapkričio 29 d. paslaugų teikimo sutartį. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka.
18. 2013 m. lapkričio 29 d. paslaugų teikėjos ir atsakovo sudarytos Sutarties 6 punkte nurodyta, jog Sutartis gali būti nutraukta ar pasibaigia, kai dėl to šalys susitaria raštu (6.1 punktas) arba kai abonentas atsisako visų pagal šią Sutartį bei atskirai pateiktus užsakymus teikiamų paslaugų (6.2 punktas).
19. Pagal kasacinio teismo praktiką, sutarties nuostata, įpareigojanti apie sutarties nutraukimą pranešti raštu, negali būti suabsoliutinta, nes, atsižvelgiant į paslaugų teikimo sutarčių ypatumus ir kliento interesų prioriteto bei šalių bendradarbiavimo ir sąžiningo elgesio principus, turi būti įvertintos visos nagrinėjamo konkretaus atvejo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).
20. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, taip pat sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama; įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007).
21. Iš byloje esančių įrodymų (atsakovo paslaugų teikėjai teiktų skundų bei atsakovo ir paslaugų teikėjos atstovų susirašinėjimo el. paštu) matyti, jog atsakovas 2017 m. spalio 9 d. skundu kreipėsi į paslaugų teikėją, nurodydamas, jog 2017 m. spalio 5 d. pas jį dingo internetas, taip pat, jog po specialisto atvykimo ir remonto darbų paslaugos tiekimas tinkamai nebuvo atkurtas. 2017 m. spalio 19 d. atsakovas el. laišku paslaugų teikėjai nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad jam teikiamų paslaugų kokybė buvo pabloginta, jis pereina pas kitą operatorių. Iš vėlesnio šalių susirašinėjimo el. paštu matyti, jog atsakovas paslaugų teikėjai nurodė, jog ir toliau gauna laiškus ir sms pranešimus apmokėti už paslaugas, kurių negavo, taip pat, kad atsakovas nesutinka mokėti už šias paslaugas, nes yra atsisakęs nekokybiškai jam teiktų paslaugų (2017 m. lapkričio 27 d., 2017 m. gruodžio 28 d. el. laiškai). Taigi, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju Sutartį atsakovas nutraukė, atsisakydamas visų pagal Sutartį jam teikiamų paslaugų ir apie tai informavo paslaugų teikėją elektroniniais laiškais.
22. Pažymėtina, jog CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kliento teisė vienašališkai nutraukti sutartį gali būti siejama su kliento interesų pasikeitimu po paslaugų sutarties sudarymo, kai klientui neišlieka intereso tęsti sutartį ir gauti paslaugas, tuo remdamasis jis pagrįstai turi teisę nutraukti sutartį. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).
23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad kliento teisė vienašališkai nutraukti Sutartį nebuvo ribojama kokiais nors pagrindais ir šalių sudarytoje Sutartyje. Paslaugų teikėjos reikalavimas Sutartį nutraukti vieninteliu būdu – pateikiant pasirašytą prašymą, konkrečiu atveju prieštarauja atsakovo, kaip vartotojo interesams bei aukščiau šioje nutartyje nurodytiems kasacinio teismo išaiškinimams. Juolab, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai (paslaugų teikėjos ir atsakovo susirašinėjimai) patvirtina, jog paslaugų teikėja buvo identifikavusi atsakovą.
24. Pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį klientas (paslaugų gavėjas), pasinaudojęs savo teise vienašališkai nutraukti sutartį, privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.
25. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog 2017 m. spalio 16 d. atsakovas sudarė interneto MEZON paslaugų sutartį Nr. VLN017720 su kita paslaugų teikėja, tai yra AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“. Taigi, nuo šios datos atsakovas nebesinaudojo paslaugų teikėjos, kurios reikalavimą perėmė ieškovė, teikiamomis paslaugomis.
26. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, jog Sutartį su atsakovu paslaugų teikėja nutraukė 2018 m. gruodžio 30 d., tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai nepatvirtina fakto, jog Sutartis buvo nutraukta būtent 2018 m. gruodžio 30 d. Ieškovė į bylą pateikė tik du paslaugų teikėjos pranešimus dėl skolos, skirtus atsakovui, tai yra: 2018 m. rugpjūčio 7 d. pranešimas, kuriuo atsakovas raginamas apmokėti skolą iki 2018 m. rugpjūčio 16 d., ir 2019 m. sausio 30 d. pranešimas, kuriame nurodyta, jog Sutartis su atsakovu nutraukta (nenurodant datos), atsakovo skola – 23,13 Eur, kurią nurodyta sumokėti iki 2019 m. kovo 1 d.
27. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą priteisti skolą grindė PVM sąskaitomis faktūromis, kurios buvo išrašytos po to, kai atsakovas informavo paslaugų teikėją, jog atsisako jos teikiamų paslaugų ir pereina pas kitą paslaugų teikėją: 1) 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00358977, išrašyta už 2017 m. lapkričio 1 d. – 2017 m. lapkričio 30 d. suteiktas interneto paslaugas; 2017 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00533924, išrašyta už 2017 m. gruodžio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. suteiktas interneto paslaugas; 2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00708040, išrašyta už 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. sausio 31 d. suteiktas interneto paslaugas. Pažymėtina, jog šis įsiskolinimas negali būti laikomas kainos dalimi, kurią klientas, pasinaudojęs savo teise vienašališkai nutraukti sutartį, pagal CK 6.721 straipsnio 1 dalį privalėtų sumokėti paslaugų teikėjui kaip kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, nes akivaizdu, jog šis įsiskolinimas susidarė jau po to, kai atsakovas el. laišku atsisakė paslaugų teikėjos, kurios reikalavimą perėmė ieškovė, paslaugų.
28. Byloje nepaneigti duomenys apie tai, kad atsakovas informavo paslaugų teikėją, kurios reikalavimą perėmė ieškovė, jog jos paslaugomis nesinaudoja, taip pat, kad atsakovas naudoja kitos tiekėjos MEZON internetą. Nors interneto ryšio paslauga yra specifinė paslauga, tačiau ji negali būti teikiama per prievartą, formaliai prieš jos gavėjo valią. Pažymėtina ir tai, jog ši paslauga susijusi su jos naudojimu perduodant duomenis, o nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad nuo 2017 m. spalio 16 d., kuomet atsakovas sudarė sutartį su kita paslaugų teikėja, paslaugų teikėja, kurios reikalavimą perėmė ieškovė, jokių duomenų atsakovui negalėjo perduoti, nes atsakovas jau naudojosi kitu interneto ryšiu. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų ieškovė į bylą nepateikė. Vien tik PVM sąskaitų faktūrų išrašymas nėra pakankamas įrodymas pagrįsti, kokios konkrečios paslaugos atsakovui, kaip klientui, nuo 2017 m. spalio 16 d. (kai atsakovas sudarė naują sutartį su nauja paslaugų teikėja) iki 2018 m. sausio 1 d. (2018 m. sausio 31 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 00708040 nurodyto laikotarpio) atsakovui buvo suteiktos. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, jog interneto paslaugų teikėjas yra verslininkas ir veikia savo rizika, jis negali savo veiklos rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas iš kliento atlyginti už nesuteiktas paslaugas ir / ar atlyginti pajamas, kurias jis tikėjosi gauti.
29. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
30. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atlygintinių paslaugų teikimo sutarties nutraukimą, kas sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
32. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas naikinamas ir ieškovės reikalavimai atmetami, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme. Duomenų apie atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.
33. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 17 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie kitas apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas, jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo atmesti.
Priteisti atsakovui A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) 17 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.