Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Conama“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Karoliniškių Martonas“ ieškinį atsakovui UAB „Conama“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (LR CPK 320 str. 1 d. ir 2 d.). Apeliantas UAB „Conama“ ginčija prekių/paslaugų gavimo iš ieškovo UAB „Karoliniškių Martonas“ faktą, o taip pat faktą, jog tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl delspinigių mokėjimo, bei priteistų delspinigių dydį. Apeliantas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą taip pat grindžia LR CPK 163 str. 3 p. įtvirtintos procesinės teisės normos pažeidimu.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Karoliniškių Martonas“, pareiškęs reikalavimą iš atsakovo UAB „Conama“ priteisti pinigus už jam pateiktas prekes, teismui pateikė PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis įrodinėjo atsakovui perduotų prekių kiekius bei kainą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus apie prekių gavimą, atsikaitymo už jas tvarką, sprendė, jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo-pardavimo sutartis.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad UAB „Martono automobilių prekyba“ išrašytose ir UAB „Conama“ direktoriaus P. Kairio pasirašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekės nebuvo perduotos UAB „Conama“. Pagal LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 str. 29 d. PVM sąskaita–faktūra yra dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas ir kuris atitinka visus šiame įstatyme tokiam dokumentui nustatyti privalomus reikalavimus. Šis dokumentas priskiriamas apskaitos dokumentams, kurie patvirtina ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turi rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad PVM sąskaita-faktūra atlieka dvi funkcijas – patvirtina prekių ar paslaugų pardavimo faktą ir pateikia apmokėjimo už jas sąskaitą. Šia prasme PVM sąskaita-faktūra laikoma sandorio tarp šalių dėl prekių tiekimo/paslaugų suteikimo sudarymą patvirtinančiu dokumentu. Kadangi PVM sąskaitos faktūros pasirašymas ir priėmimas sukelia teisines pasekmes, tai UAB „Conama“ direktoriaus P. Kairio pasirašyta UAB „Martono automobilių prekyba“ išrašyta 2005-02-02 PVM sąskaita-faktūra (serija KAP502 Nr. 0004) ir 2005-09-06 PVM sąskaita-faktūra (serija KAP509 Nr. 0012) patvirtina, kad atsakovui UAB „Conama“ buvo parduotos ir perduotos PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekės, už kurias atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti 2676,24 Lt (b.l. 4-5). PVM sąskaitos-faktūros, kurių neapmokėjimu ieškovas UAB „Karoliniškių Martonas“ grindžia savo reikalavimus, nėra pripažintos negaliojančiomis įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apeliantas neįrodė, jog jis negavo PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų prekių, nes jos buvo išrašytos tik dėl to, kad tokiu būdu buvo mokamos draudiminės įmokos už automobilį AUDI A4, kurį atsakovas iš ieškovo įsigijo lizingo būdu. Todėl pripažintina, jog atsakovas UAB „Conama“ neįrodė savo prievolės atsiskaityti su ieškovu UAB „Karoliniškių Martonas“ pagal PVM sąskaitas-faktūras, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimus, nebuvimo.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą dėl netinkamo LR CPK 163 str. 3 p. taikymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006) LR CPK 163 str. 3 p. pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Būtinumą sustabdyti bylą, kol teisme bus išnagrinėta kita byla, lemia tiek faktų prejudicinė reikšmė ir įsiteisėjusių teismo sprendimų privalomumas, tiek kiti įsiteisėjusių teismo sprendimų res judicata galios apsektai. Ikiteisminiame tyrime atliekami veiksmai nelaikomi baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o LR BPK numatytų ikiteisminio tyrimo pareigūnai, teisėjai bei prokuroras. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas jau būtų baigtas ir baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui, todėl LR CPK 163 str. 3 p. negalėjo būti taikomas. Tokiu atveju, teismui konstatavus svarbias aplinkybes, teismas turi diskrecijos teisę sustabdyti bylą (LR CPK 164 str. 4 p.), bet ne pareigą, įtvirtintą LR CPK 163 str. 3 p. Esant galiojančioms PVM sąskaitoms-faktūroms, patvirtinančioms tarp šalių buvus sudarytam sandoriui dėl prekių tiekimo/paslaugų suteikimo, pripažintina, jog atsakovas neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo, kuris atliekamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 1 d. („sukčiavimas“), baudžiamojo proceso priemonėmis galėtų būti nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės bei įrodomieji faktai, turintys įtakos teisingam šios bylos išsprendimui.

Vertinant apelianto UAB „Conama“ apeliacinio skundo argumentą, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo priteisti netesybų, pagrįstumą, pažymėtina, jog netesybos (bauda, delspinigiai) yra vienas iš prievolių užtikrinimo būdų (LR CK 6.70 str.). Šis prievolių užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas. Jis taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Pagal LR CK 6.71 straipsnį netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. LR CK 6.72 straipsnis nustato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Įstatymų reikalaujamos formos nesilaikymas šio sandorio nedaro negaliojančio, atsižvelgiant į tai, kad toks negaliojimas įsakmiai nenurodytas įstatymuose, bet atima iš šalių teisę kilus ginčui dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais įrodinėjant šį faktą (LR CK 1.93 str. ).

Sprendžiant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas prilygino PVM sąskaitas-faktūras rašytinės formos susitarimui, kuriame įtraukta sąlyga dėl delspinigių mokėjimo neatsiskaičius nustatytu terminu, būtina išsiaiškinti PVM sąskaitos-faktūros kaip specialaus apskaitos dokumento paskirtį bei esmę, o taip pat sandorio šalių valios susitariant dėl delspinigių mokėjimo buvimą. Kaip jau minėta, PVM sąskaita-faktūra laikoma sandorio tarp šalių dėl prekių tiekimo/paslaugų suteikimo sudarymą patvirtinančiu dokumentu. Tačiau tai nėra dokumentas, kuris pagal savo formą galėtų būti prilyginamas rašytinės sutarties sudarymui. Todėl tarp UAB „Karoliniškių Martonas“ ir UAB „Conama“ susiklosčius pirkimo - pardavimo santykiams, siekiant nustatyti delspinigių mokėjimo tvarką, neužteko jų mokėjimo numatyti PVM sąskaitose-faktūrose. Kadangi rašytinės formos reikalavimo susitarimui dėl netesybų mokėjimo nesilaikymas nedaro jo negaliojančiu, ieškovas turėjo įrodyti tarp šalių buvus susitarimą dėl delspinigių mokėjimo. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos sąlygos dėl delspinigių mokėjimo buvo iš tikrųjų akceptuotos atsakovo ir ar tai atspindėjo jo kaip juridinio asmens valią dėl prievolės mokėti delspinigius prisiėmimo.

Vadovaujantis LR CK 1.70 str., juridinių asmenų vardu sandorius sudaro jų steigimo dokumentuose numatyti organai arba atstovai. Kadangi UAB „Conama“ vardu PVM sąskaitas-faktūras pasirašė direktorius P. Kairys, kuris kaip vienasmenis valdymo organas turėjo teisę vienvaldiškai veikti bendrovės vardu bendrovės santykiuose su kitais asmenimis, sudaryti sandorius (LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 6 d., 37 str. 8 d.), teisėjų kolegija daro išvadą, jog PVM sąskaitas-faktūras pasirašęs UAB „Conama“ vadovas turėjo įgaliojimus veikti juridinio asmens vardu, išreiškiant jo valią dėl delspinigių mokėjimo pareigos prisiėmimo ir tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pripažįsta tarp šalių buvus susitarimui dėl 0,2 proc. delspinigių mokėjimo UAB „Karoliniškių Martonas“ naudai už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, atsakovui laiku neįvykdžius savo piniginės prievolės sumokėti ieškovui PVM sąskaitose-faktūrose numatytą pinigų sumą už perduotas prekes.

Apeliaciniame skunde atsakovas UAB „Conama“ nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną, netinkamai taikė LR CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. nuostatas. Šis apeliacinio skundo argumentas pripažintinas pagrįstu. Pagal LR CK 6.256 str. 2 d. nuostatą, asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš šioje byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad šalys PVM sąskaitose-faktūrose susitarė dėl delspinigių, įskaitomų į nuostolius, dydžio, t.y. dėl įskaitinių netesybų. Įskaitinės netesybos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, yra orientuotos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą. LR CK 6.73 str. 2 d. numatyta, kad tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. LR CK 6.258 str. 3 d. pakartota iš esmės ta pati nuostata. Šiomis nuostatomis teismui suteikiama diskrecinė teisė sumažinti šalių susitartas netesybas, jeigu konstatuojama, kad netesybos yra neprotingai didelės. Sąvoka „aiškiai per didelės netesybos“ yra vertinamoji, jos turinio atskleidimas yra teismų praktikos dalykas. Tai reiškia, kad netesybų dydžio klausimą sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad komercinėje praktikoje paplitę 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudaro 73 proc. per metus, yra per didelės netesybos LR CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-721/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1070/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2005 ir kt.). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas per plačiai aiškino LR CK 6.189 str. nuostatą, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Tokiomis aplinkybėmis pripažintina, kad atsakovo argumentas dėl delspinigių sumažinimo iki teismų praktikoje panašiais atvejais taikomo 0,02 proc. dydžio (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų) yra pagrįstas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.) ir skundžiamu sprendimu priteisti delspinigiai mažinami iki 0,02 proc. nuo atsakovo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną už paskutinius šešis mėnesius, kas sudaro 97,95 Lt (2676,24 Lt x 0,02% x 183 dienos) delspinigių (LR CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Pagal byloje esančius ieškovo pateiktus duomenis jis neįrodė, jog būtų patyręs daugiau nei 97,95 Lt nuostolių. Kolegijos nuomone, sumažinta delspinigių sumą pilnai kompensuoja ieškovui nuostolius ir neproporcingai, neprotingai nepažeidžia šalių interesų labiau, nei jos galėjo numatyti, sudarydamos žodinę pirkimo-pardavimo sutartį, atitinka suformuotą teismų praktiką panašiose bylose.

Pakeitus Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-06-11 sprendimą ir sumažinus ieškovo UAB „Karoliniškių Martonas“ prašomų priteisti delspinigių dydį, proporcingai ieškovo atmestų ieškinio reikalavimų daliai, pakeičiamos skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo UAB „Conama“ ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos – iš atsakovo UAB „Conama“ ieškovo UAB „Karoliniškių Martonas“ naudai priteistina 83,23 Lt žyminio mokesčio ir 610 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (LR CPK 93 str. 2 d., 4 d.). Iš dalies patenkinus atsakovo UAB „Conama“ apeliacinį skundą, iš ieškovo UAB „Karoliniškių Martonas“ atsakovo UAB „Conama“ naudai priteistina paduodant apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalis, proporcinga tenkinto apeliacinio skundo daliai, lygi 26,44 Lt (LR CPK 93 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. birželio 11d. sprendimą dalyje dėl delspinigių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti.

Priteisti iš UAB „Conama“ (įmonės kodas 300006807) UAB „Karoliniškių Martonas“ (įmonės kodas 125700495) naudai 97,95 Lt (devyniasdešimt septynis litus devyniasdešimt penkis centus) delspinigių, 83,23 Lt (aštuoniasdešimt tris litus ir dvidešimt tris centus) žyminio mokesčio ir 610 Lt (šešis šimtus dešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Karoliniškių Martonas“ (įmonės kodas 125700495) UAB „Conama“ (įmonės kodas 300006807) naudai 26,44 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą.