Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-11 · Byla Nr. 2SA-7-553/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-11-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. 2SA-7-553/2013Nutartis · 2013-01-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-11
Bylos Nr.
2SA-7-553/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-14341-2011-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Pareiškėjas
A. J.
Ieškovas
UAB „Sostinės kreditai“
Atsakovas
A. J.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-7-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-14341-2011-3Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4; 124.2.2; 124.2.9; 124.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-16 nutarties dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo. Pareiškime nurodyta, kad A. J. 2012 m. birželio mėn. gavo antstolio jam adresuotus procesinius dokumentus. Kreipęsis į antstolį pareiškėjas išsiaiškino, kad vykdomieji dokumentai išduoti pagal įsiteisėjusi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-11-29 sprendimą už akių, kuriuo tenkintas ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinys ir iš atsakovo A. J. ieškovo naudai priteista 5 684,24 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos ir 171 Lt bylinėjimosi išlaidos. Pareiškėjas nurodė, kad iš UAB „Sostinės kreditai“ niekada nesiskolino jokių pinigų, todėl kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas paaiškino, kad 2011-03-26 jis pastebėjo, jog dingę jo asmens dokumentai su banko kortelėmis, kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo dėl vagystės pradėjimo bei užblokavo savo banko korteles. 2011-04-18 nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl vagystės, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2011 m. balandžio mėnesį informavo atsakovą telefonu, kad sulaikytas asmuo, kuris pasinaudojęs atsakovo asmens dokumentais, pastarojo vardu atidarė banke sąskaitą ir prisiėmė įsipareigojimų iš įvairių kredito įstaigų. Apie minėtą aplinkybę UAB „Sostinės kreditai“ buvo informuota, tačiau vis tiek kreipėsi į teismą su ieškiniu. Pareiškėjas pažymėjo, kad 2011-10-03 per darbovietę UAB (duomenys neskelbtini) jis gavo teismo dokumentus (T. 1, b. l. 20), kuriuos, vykdydamas ikiteisminio turimo tyrėjos nurodymus, pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. pirmąjį policijos komisariatą. 2011-10-11 raštu Nr. 10-12-S-31860 komisariatas dar kartą informavo UAB „Sostinės kreditai“ apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punkto pagrindais. Nurodė, kad pareiškėjui pinigines pretenzijas buvo pareiškę ir kiti asmenys, tačiau visais atvejais ikiteisminio tyrimo pareigūnas juos informavo apie pareiškėjo dokumentų pagrobimą bei neteisėtą pasinaudojimą jais, todėl išieškojimo ar teisminiai procesai pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukti arba sustabdyti iki paaiškės tikrasis skolininkas. Pareiškėjas tikėjosi, kad UAB „Sostinės kreditai“, žinodami apie pareiškėjo asmens dokumentų pagrobimą, sąžiningai naudosis savo procesinėmis teisėmis ir pateiks teismui turimus įrodymus, kuriais vadovaudamasis teismas negalės tenkinti ieškinio. Tačiau ieškovas teismui informacijos nepateikė, todėl teismas priėmė neteisingą sprendimą. Pagal CK 6.870 straipsnio 2 dalį paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo, tačiau pareiškėjas UAB „Sostinės kreditai“ niekada nebuvo perdavęs jokių pinigų, todėl paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, pareiškėjas sužinojo tik gavęs 2012-06-17 antstolio lydraštį, tuo tarpu UAB „Sostinės kreditai“ byloje buvo nurodžiusi neteisingą atsakovo adresą, o UAB (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nebedirba nuo 2011-11-16, todėl negavo teismo sprendimo už akių. Anot atsakovo, procesas atnaujintinas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinomos, bei dėl neteisingai pritaikytos teisės normos (T. 2, b. l.1-3).

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Sostinė kreditai“ pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo. Bendrovė nurodė, kad atsakovui A. J. procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, apie vykstantį teismo procesą atsakovas žinojo, tačiau jis atsiliepimo į bylą nepateikė ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas proceso atnaujinimui šiuo atveju nėra tinkamas. Ieškovas pažymėjo, kad patikrino viešus atsakovo duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą), kurie yra skelbiami Gyventojų registro tarnybos registre. Ieškovas neneigia, kad buvo informuotas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnų 2012-10-11 raštu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal A. J. prašymą, tačiau tai buvo bendro pobūdžio prašymas su prašymu pateikti papildomą informaciją. Ieškovui 2011-11-23 susisiekus su minėtu Nusikaltimų tyrimo skyriumi ir pateikus užklausa dėl ikiteisminio tyrimo eigos, paaiškėjo, kad tyrimas tęsiamas, buvo nurodyta, kad nėra žinoma, ar buvo pasinaudota atsakovo duomenimis. Ieškovas nurodo, kad iš ikiteisminio turimo pareigūnų yra gavęs tik 2011-10-11 raštą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Ieškovas prašė teismo proceso atnaujinimo klausimą spręsti tik išsamiai įvertinus ikiteisminio tyrimo ir kitus byloje esančius duomenis, kad būtų užtikrinta UAB „Sostinės kreditai“, kaip kreditoriaus, teisių ir teisėtų interesų apsauga tuo atveju, jei ikiteisminio tyrimo baigtis būtų nepalanki atsakovui (T. 2, b. l. 34-36).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-16 (nutartyje padaryta aiški rašymo apsirikimo klaida nurodant datą (vietoj 2012-08-16 nurodyta 2011-08-16), kurią apeliacinės instancijos teismas ištaiso (CPK 276, 302, 338 straipsniai)) priėmė nutartį netenkinti atsakovo A. J. prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Atsižvelgiant į termino paskirtį, jis laikytinas senaties terminu. Sutinkamai su Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 1 dalimi, senaties termino pabaiga yra pagrindas atmesti suinteresuoto asmens reikalavimą, tačiau senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju ieškovas nereikalavo taikyti senaties termino praleidimo pasekmių instituto, todėl atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo senaties termino pabaigos pagrindu negali būti atmestas. Teismas nustatė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie jam pareikštą ieškinį, be to, bylos nagrinėjimo metu jam buvo žinoma aplinkybė, kad ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl piniginės prievolės, kurios šalis galimai nėra atsakovas, vykdymo. Todėl atsakovas negali remtis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma, kadangi civilinės bylos iškėlimo ir atsakovo vardu galimai neteisėtų sandorių sudarymo faktas nelaikytinas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Šiuo atveju ieškovas kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo pagal vartojimo kredito sutartį priteisimo. Reikalavimai buvo grindžiami elektroninės formos kredito sutartimi bei į atsakovo banko sąskaitą atliktu mokėjimu – kredito suteikimu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad teismas, spręsdamas ginčą, turėjo taikyti CK XLIII skyriaus antrojo skirsnio, reglamentuojančio kreditavimo teisinius santykius, normas. Susipažinus su 2011-11-29 teismo sprendimo už akių turiniu, matyti, kad teismas būtent ir taikė minėtas teisės normas. Kadangi šiai dienai nėra priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo, neteisėtai pasinaudojant atsakovo asmens dokumentais, fakto, laikytina, kad atsakovas civilinėje byloje dėl skolos priteisimo buvo pagrįstai laikomas tinkama kreditavimo santykių šalimi (kredito paraiška užpildyta atsakovo vardu, o piniginės lėšos pervestos į atsakovo vardu atidarytą sąskaitą). Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas, spręsdamas kilusį ginčą, nepadarė teisės normos taikymo klaidos. Teismui nenustačius, kad atsakovui būtų paaiškėjusios esminės aplinkybės, kurios bylos nagrinėjimo metu negalėjo būti žinomos, taip pat, nenustačius teisės normos taikymo klaidos, pripažintina, kad nėra proceso atnaujinimo pagrindų, todėl atsakovo prašymas atmestinas (T.2, b. l. 39-40).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-16 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-17714-600/2011. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis formaliai yra teisėta, tačiau teisės praktikos požiūriu akivaizdžiai neteisinga, nors kiekvieno proceso tikslas yra įvykdyti teisingumą, o ne teisėtumą. Susiklostė netoleruotina situacija, kai pareiškėjas įpareigotas atsakyti už veiksmus, kurių jis neatliko. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjo prašymo esmę, motyvus ir pagrindus. Atnaujinimo pagrindu pareiškėjas nurodė ne galimai neteisėtų sandorių jo vardu sudarymo faktą, o tai, kad pareiškėjui nebuvo žinoma, jog ieškovas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir teismui pateikė ne visus turimus įrodymus. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teiginiu, kad teisės normos taikymo klaida traktuojama aplinkybė, kuomet sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą pritaikomos netinkamos materialinės teisės normos, kadangi, pasak apelianto, teisės normos taikymo klaida laikomas ir tinkamos materialinės teisės normos netinkamas pritaikymas. Šiuo atveju kaip proceso atnaujino pagrindą pareiškėjas būtent ir nurodė, kad priimdamas sprendimą teismas netinkamai pritaikė tinkamą teisės normą, t. y. CK 6.870 straipsnio 2 dalį. Civilinėje teisėje vadovaujamasi tikėtinumo principu, o pareiškėjo pateikti įrodymai suteikia pakankamą pagrindą teigti, kad pareiškėjas niekada jokiomis aplinkybėmis nesudarė paskolos sutarties su UAB „Sostinės kreditai“ ir pinigų negavo (T. 2, b. l. 45-46).

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Sostinė kreditai“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundo reikalavimo netenkinti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas, siekdamas atnaujinti procesą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes proceso atnaujinimo institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais. Šiuo atveju apeliantas negynė savo pažeistos teisės pirmosios instancijos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje ir tą siekia padaryti dabar, nors galėtų savo teisėtus interesus apginti baudžiamojoje byloje pateikęs civilinį ieškinį ir, būdamas nukentėjusiuoju, prisiteisti visą sumą, kurią iš jo išieškojo antstolis. Ieškovas 2012-08-29 gavo informaciją apie nustatytą įtariamąjį. Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad pagrindu atnaujinti procesą yra ieškovo nesąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis. Pats atsakovas, kuriam ieškinys dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų bei kiti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, nepasinaudojo nei viena įstatymo suteikta teise bei neįgyvendino nei vienos savo pareigos, nurodytos CPK 42 straipsnio 5 dalyje (T. 2, b. l. 51-52).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Ši norma pakartota CPK 6 straipsnyje ir Teismų įstatymo 1 straipsnyje. Teisingumas savo prigimtimi yra moralinė kategorija, matas, kuriuo vertinamas žmogaus elgesys, jo veiksmai įvairiose gyvenimo srityse. Materialiuoju teisiniu požiūriu teisingumą galima apibūdinti kaip materialiosios teisės normų įgyvendinimą valstybės prievarta sprendžiant ginčus dėl teisės. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir išsprendęs ginčą, pasako, kuri šalis yra teisi, kurios reikalavimas pagrįstas. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik instancine teismų sprendimų peržiūrėjimo tvarka, o įsiteisėjęs sprendimas šalims įgyja res judicata galią ir turi būti vykdomas. Tačiau po sprendimo įsiteisėjimo gali atsirasti naujų aplinkybių, dėl kurių būtų galima suabejoti priimto teismo sprendimo teisingumu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Tuo tarpu vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas bei siekis, kad galutiniu teismo sprendimu byloje nebūtų abejojama. Šiai situacijai įgyvendinti įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje pripažįstama, kad proceso atnaujinimas yra ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Kartu tai yra savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese. Šios proceso stadijos išimtinumą lemia tai, kad proceso atnaujinimas galimas tik esant konkretiems įstatyme apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl pateisinamų priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Šių aplinkybių – įstatyme apibrėžtų pagrindų – pasitvirtinimas suponuoja reikalingumą bylą išnagrinėti pakartotinai. Proceso atnaujinimo institutas, kuriuo siekiama užtikrinti teisingumą, privalo būti taikomas kartu su kitais teisės principais, tokiais kaip protingumas, sąžiningumas, koncentruotumas, ekonomiškumas ir kt. Šis institutas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti teismo priimtų sprendimų vykdymą. Paprastai šis proceso institutas gali būti taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistų teisių ir interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės – instancinės sistemos kontrolės – būdais.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurioje 2011-11-29 priimtas sprendimas už akių ieškinį tenkinti visiškai. Apeliantas nurodė, kad proceso atnaujino pagrindu, vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo žinoma, jog ieškovas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis ir teismui pateikė ne visus turimus įrodymus, t. y. informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, dokumentų suklastojimo, melagingos informacijos pateikimo siekiant įgyti dokumentą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju minėta aplinkybė negali būti pripažinta tinkamu pagrindu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad A. J. buvo informuotas apie pradėtą civilinį procesą pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pats pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad 2011-10-03 per darbovietę UAB (duomenys neskelbtini) jis gavo teismo dokumentus (T. 1, b. l. 20), kuriuos, vykdydamas ikiteisminio turimo tyrėjos nurodymus, pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. pirmąjį policijos komisariatą. Tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai 2011-10-11 raštu informavo UAB „Sostinės kreditai“ apie minėtą ikiteisminį tyrimą, nepanaikina atsakovo A. J. pareigos domėtis bylos eiga, pateikti įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Tokiu būdu darytina išvada, kad apelianto argumentai dėl proceso atnaujinimo pagrindo, susijusio su naujų esminių aplinkybių paaiškėjimu, yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Apeliantas taip pat nurodo, kad pagrindu atnaujinti procesą šiuo atveju taip pat yra tinkamos teisės normos, t. y. CK 6.870 straipsnio 2 dalies, netinkamas pritaikymas, kadangi pagal minėtą teisės normą paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo, tačiau pareiškėjas UAB „Sostinės kreditai“ niekada nebuvo perdavęs jokių pinigų, todėl paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomas ikiteisminis tyrimas Nr. 12-1-05123-11 (T. 2, b. l. 19) nesudaro pagrindo spręsti ir vienareikšmiškai teigti, kad 2011-03-21 vartojimo kredito sutartį Nr. 935 su UAB „Sostinės kreditai“ sudarė ne A. J., o kitas asmuo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, kadangi šiai dienai nėra priimto įsiteisėjusio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo, neteisėtai pasinaudojant atsakovo asmens dokumentais, fakto, laikytina, kad atsakovas civilinėje byloje dėl skolos priteisimo buvo pagrįstai laikomas tinkama kreditavimo santykių šalimi (kredito paraiška užpildyta atsakovo vardu, o piniginės lėšos pervestos į atsakovo vardu atidarytą sąskaitą). Tačiau apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatomi žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas. Pažymėtina, kad jeigu ikiteisminio tyrimo Nr. 12-1-05123-11 pagrindu būtų priimtas pareiškėjui A. J. palankus teismo nuosprendis, tokiu atveju pareiškėjas turėtų teisę per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tokio nuosprendžio priėmimą dienos pakartotinai kreiptis į pirmosios instancijos teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. Nr. 2-17714-600/2011 pagal ieškovo UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui A. J. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 368 straipsnis).

Tokiu būdu teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-16 nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi CPK 276, 302, 338, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutarė:

Ištaisyti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-16 nutarties įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą nurodant, kad nutarties priėmimo laikas yra ne 2011 m. rugpjūčio 16 d., o 2012 m. rugpjūčio 16 d.

Apelianto A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-16 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė