Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Dalei Butkienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, nukentėjusiajam E. R., viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

R. G., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, pagrindinio išsilavinimo, darbingas visiškai, nedirbantis, - registruotas ieškančiu darbo bedarbiu Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (buvę teistumai išnykę),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiais veiksmais kaltinamasis R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

II. Faktinių duomenų vertinimas ir išvados dėl jų.

6. Kaltinamojo R. G. parodymai dėl juridiškai reikšmingų bylai teisingai išspręsti nusikaltimo įvykdymo aplinkybių yra nuoseklūs, kiek leidžia jo buvusio apsvaigimo nuo alkoholio būsena ir nusikaltimo įvykdymo situacijos ypatumai išsamūs, juos kaip teisingus patvirtina ir kiti aukščiau analizuoti bylos duomenys, kurių dalis yra objektyvaus pobūdžio (įvykio vietos apžiūros rezultatai, dyzelino įsigijimo dokumentas). Kaltinamasis pagal teisiamajame posėdyje BPK 253 straipsnyje nustatyta tvarka patikslinto turinio kaltinimą visiškai prisipažino kaltu, vagyste padarytų nukentėjusiajam nuostolių dydžio (vagystės dalyko) neginčija.

8. Visi kiti teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gauti ir (ar) patikrinti, esmine dalimi objektyvaus pobūdžio duomenys (punktai 4 ir 5) teismo taip pat pripažįstami tinkamais ir leistinais įrodymais, kadangi gauti įstatymo nustatyta tvarka (teisėtai), jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, savo visuma yra pakankami teismui konstatuoti, jog kaltinamasis vagystės tikslu neteisėtai (įsibraudamas) pateko į nukentėjusiojo E. R. garažą, kuriame iš vieno ten saugomų traktorių („Belarus MT35“) degalų bako (saugyklos) slapta pagrobė ir pardavė trečiajam asmeniui liudytojui M. B. 44 Eur vertės (buvusios nusikaltimo įvykio momentu vertės rinkoje) nukentėjusiojo 40 l žymėto dyzelino, taip pat ten pat (garaže) buvusias dvi po 10 Eur vertės ir 20 l talpos plastikines talpas, į kurias išleido ir išgabeno minėtą kurą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

9. Teismas sprendžia, kad pripažįstami įrodytais byloje kaltinamojo nusikalstami veiksmai pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, jau aukščiau teismo buvo konstatuota, kad pagal bylos duomenis nukentėjusiojo E. R. daiktus (plastikines talpas ir dyzeliną) slapta ir neteisėtai užvaldė ir pasisavino būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamojo neteisėtai užvaldyti nukentėjusiojo daiktai buvo jam svetimas turtas, jis jį pavertė, kad ir neilgam laikui (dyzeliną - iki pardavimo trečiajam asmeniui, plastikines talpas – iki išmetimo miške, siekiant atsikratyti įkalčiais), savo nuosavybe, prieš nukentėjusiojo, daiktų savininko, valią ir norą, galėjo laisvai spręsti dėl kiekvieno šį turtą sudariusio daikto likimo. Trečia, kaltinamasis jam svetimą nukentėjusiojo turtą užvaldė slapta, veikdamas įsitikinęs, jog niekas jo nemato. Kaltinamasis tam, kad prieitų prie sumanyto pagrobti turto, turėjo fiziškai patekti į nukentėjusiojo garažo pastato vidų, ir nors jam nereikėjo tam įveikti mechaninių ar kitokių kliūčių (pastato durys nebuvo užrakintos), tačiau tai nepaneigia aplinkybių, jog šis garažas, kaip patalpa, kaip tik ir buvo pritaikyta namų ūkio technikai ir kt. materialinėms vertybėms laikyti, kaupti ir saugoti, todėl vagystė turi būti vertinama kvalifikuota, įvykdyta įsibraunant į patalpą. Į individualias, jo pavojingumą mažinančias, įsibrovimo aplinkybes teismo bus atsižvelgta individualizuojant bausmę. Ketvirta, pagrobtų iš nukentėjusiojo daiktų (kuro ir talpų jam) vertė, teismo vertinimu, byloje yra visiškai pagrįstai nustatyta pagal pačio savininko įvertinimą, pagrįstą šių daiktų įsigijimo kaštais, faktinio jų nusidėvėjimo laipsniu bei kainos (vertės) pokyčiais (pabrangimu), įvykusiais nuo kuro įsigijimo dienos iki nusikaltimo įvykio, teismo nuomone, šis įvertinimas atitinka šių daiktų tikrąją vertę rinkoje, buvusią nusikaltimo įvykio momentu, yra teisingas, teismui abejonių nekelia, jo neginčija ir pats kaltinamasis. Nors pagrobto turto vertė (64 Eur) šiuo atveju nesiekė 3 MGL/BBND (150 Eur), tačiau vagystei esant įvykdytai kvalifikuojančiomis (sunkinančiomis) aplinkybėmis, kaip nagrinėjamu atveju, vagystės dalyko vertė tiesioginės reikšmės veikos kvalifikacijai neturi. Kita vertus, konkreti vagystės dalyko vertė yra reikšminga nustatant konkrečios nusikalstamos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį ir toliau bus vertinama individualizuojant kaltinamajam bausmę.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

10. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo įvykdytos veikos pobūdį, jos pavojingumo visuomenei laipsnį ir kilusių padarinių sunkumą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Pastaruosius teismas vertina labai ženkliai mažesniais nei jie apibrėžti rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 178 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi kaltinamųjų pagrobto turto vertė (faktinė žala) buvo itin smarkiai mažesnė nei rūšinės nagrinėjamos nusikalstamos veikos sudėties vidurkis (6375 Eur), nagrinėjamu atveju - beveik 100 kartų, be įsibrovimo į patalpą/saugyklą kvalifikuojančio požymio tai atitiktų tik sudėtį administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 108 straipsnyje. Be to, kaip teismo jau konstatuota aukščiau (punktas 9), kaltinamojo veikos kvalifikaciją pagal inkriminuoto jam straipsnio 2-ąją dalį lemiantis įsibrovimo į patalpą/saugyklą požymis nagrinėjamu atveju buvo iš esmės tik formalus, kadangi patekimas į garažo patalpą per nerakintas duris bei į traktoriaus degalų baką per atsukamą kamštį, buvo laisvas ir kaltinamasis neatliko jokių papildomų veiksmų tam, kad fiziškai patekti į šias, atitinkamai patalpą ir saugyklą. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai teismo nevertinama, subjektyviai, kaip ir įprasta tokiai nusikalstamai veikai, kaltinamojo veiksmuose dominavo asmeninio praturtėjimo kito sąskaita (savanaudiškos) paskatos. Byloje įrodyta kaltinamojo nusikalstama veika vertinama kaip visiškai baigtas tyčinis apysunkis nusikaltimas, pastaruoju aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

11. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina dar labiau teigiama, - kaltinamasis nors anksčiau ir buvo dukart teismo nuteistas, tačiau bausmes yra visiškai atlikęs, teistumai dėl jų yra seniai ir visiškai išnykę, todėl baudžiamojo įstatymo požiūriu (BK 97 straipsnio 6 dalis) kaltinamasis turi būti laikomas nusikaltusiu ir teisiamu pirmą kartą (b. l. 70-72), be to, kaltinamajam per paskutinių maždaug 8 m. laiką nebuvo skirta ir administracinių nuobaudų ir (ar) poveikio priemonių (b. l. 73-74), kaltinamasis savo šeimos nesukūręs – gyvena su motina ir broliais, pragyvena iš socialinės paramos išmokų bei pavienių uždarbių pas aplinkinius žmones, ieškosi darbo per Užimtumo tarnybą, nekilnojamo turto ir (ar) kelių transporto priemonių neturi (b. l. 75, 76), – turtinė padėtis pripažįstama sunkia. Kita vertus bylos duomenimis kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu ir tai yra rizikos veiksnys nusikalstamų veiksmų recidyvui.

12. Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančia teismas pripažįsta aplinkybę, jog jis pagal teisme patikslinto turinio kaltinimą visiškai prisipažino kaltu, savo parodymais padėjo teismui nustatyti bylos aplinkybes bei reiškia nuoširdų gailėjimąsi (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu kaltinamojo atsakomybę sunkinančia pripažįstama aplinkybė, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas, kaip teisme jis ir pats pripažino, turėjo lemiamos reikšmės jo tyčiai nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių tarpusavio lyginamąjį svorį bausmės individualizavimui teismas vertina dar labiau atsakomybę lengvinančios naudai.

13. Teismas sprendžia, jog itin ženkliai mažesnis nei rūšinės sudėties lygmens veikos pavojingumo visuomenei laipsnis kartu su atsakomybę lengvinančia pripažinta aplinkybe, kaip kaltinamojo teisinę padėtį lengvinančios ir jo kaltės laipsnį mažinančios aplinkybės, savo visuma aiškiai persveria tam reikšmę pripažintos atsakomybę sunkinančios aplinkybės bei kai kurių aukščiau minėtų neigiamų kaltinamojo asmenybės aspektų. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje pagal konkrečiai nustatytas nusikaltimo įvykio aplinkybes teisingumo principas lemia dar mažesnės nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis dydžio – 6 mėn., laisvės apribojimo bausmės paskyrimą kaltinamajam. Švelnesnės rūšies baudos bausmė neskirtina dėl pripažįstamos sunkia turtinės padėties, turto ir pajamų neturėjimo, kartu dar nėra bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo ir poreikio jam skirti su laisvės atėmimo susijusias arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Teismo vertinimu, aukščiau motyvuotai parinkta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme) bus teisinga, proporcinga nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdžiui bei ir paties kaltinamojo pavojingumui. Kadangi kaltinamasis nuosekliai ir visiškai prisipažino kaltu ir dėl to teisme buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, taikytina BK 64¹ straipsnio 1 dalies taisyklė ir kaltinamajam skirtinos bausmės dydis (trukmė) sumažintina 1/3 dalimi, - iki 4 mėn. laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, nustatant pareigą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kiek tai nebus susiję su legaliu darbu. Be to, kaltinamajam dėl jo piktnaudžiavimo alkoholiu nustatytinas papildomas įpareigojimas, numatytas BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punkte – gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka. Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta pakankamo faktinio ir juridinio pagrindo, iš nagrinėjamo byloje nusikaltimo kaltinamojo faktiškai gauta ir jau suvartota nauda (40 Eur), viena vertus, savo dydžiu yra menka ir jos išieškojimo valstybės naudai kaštai tikėtina būtų didesni nei ji pati, kita vertus, pastarasis baudžiamasis procesas, kuriame nukentėjusysis civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nepareiškė, neeliminuoja jam teisės tokį ieškinį pareikšti atskiroje civilinėje byloje, be to, kaltinamasis teismui pasižadėjo laisvanoriškai pats atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam, kuri yra didesnė nei aptariama iš nusikaltimo kaltinamojo gauta nauda.

14. Kaltinamajam R. G. anksčiau procese paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ji panaikintina. Civilinių ieškinių byloje baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nepareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti bylinėjimosi išlaidų taip pat nėra. Dėl šių aplinkybių kaip nebeturinti pagrindo tolimesniam taikymui, įsiteisėjus nuosprendžiui, turi būti panaikinta procesinė prievartos priemonė (b. l. 77-78) – laikinas kaltinamojo R. G. nuosavybės tesiės apribojimas į 210 Eur vertės turtą, kurio sudėtis nėra žinoma (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir skiriamą R. G. bausmę sumažinti 1/3 dalimi – iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, nustatant pareigą jam kasdien nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalis). Taip pat papildomai jam paskirti įpareigojimą visam bausmės vykdymo (atlikimo) laikui – gydytis nuo alkoholizmo, kai nuteistasis sutinka (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 4 dalies 5 punktas).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, šią kardomąją priemonę panaikinti.

Nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos panaikinti procesinę prievartos priemonę – 2022 m. rugpjūčio 1 d. Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu paskirtą nuteistojo R. G. nuosavybės teisės į 210 Eur vertės nežinomos sudėties turtą apribojimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.