Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybininku, neteistas,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (penkios veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. Č. mušdamas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui:

jis, 2017 metų sausį tiksliai nenustatytais dieną ir laiku bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sukėlė konfliktą, kurio metu kartu gyvenančią sugyventinę D. B. stūmė, dėl ko pastaroji parkrito ir griūdama trenkėsi į fotelį, patirdama fizinį skausmą;

be to, jis 2017-03-26 nenustatytą valandą tame pačiame bute sukėlė konfliktą, kurio metu sugyventinę D. B. stumdė į įvairias kūno vietas, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą;

be to, jis 2017-04-23 vakare tame pačiame bute paties sukelto konflikto metu sugyventinę D. B. stūmė į krūtinę, sudavė ranka nukentėjusiajai į nugarą, sukeldamas fizinį skausmą;

be to, jis 2017-07-12 vakare tame pačiame bute konflikto metu sugyventinę D. B. tampė už plaukų, trenkė vieną kartą ranka į kairę akį, sukeldamas fizinį skausmą;

be to, jis 2017-09-11 tarp 11.00 val. ir 13.00 val. tame pačiame bute sukėlė konfliktą, sugyventinę D. B. pastūmė, dėl ko ši pargriuvo ant grindų, tuomet spyrė nukentėjusiajai ne mažiau dešimties kartų į įvairias kūno vietas – šonus, galvą, ausį, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis N. Č. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis ir D. B. ilgus metus buvo pora, gyveno kartu jos bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Išsiskyrė 2017 metų rugsėjį, nes apie porą metų daug konfliktuodavo. Jis ne kartą prieš D. B. smurtavo, nes išvesdavo jį iš kantrybės, jai trenkdavo, stumdydavo, tampė už plaukų, parkritus – ją spardydavo. 2017 metų sausį, datos negali nurodyti, vakare D. B. neblaivi lipo į lovą, jis ją stūmė, ši parkrito ir nosimi atsitrenkė į fotelio atlošą. Po įvykio nosis buvo mėlyna, ištinusi, bėgo kraujas. Į medikus D. B. nesikreipė. 2017 metų kovo įvykio aplinkybių nurodyti negali, tačiau neatmeta galimybės, kad sugyventinę galėjo stumdyti, nubrozdinti ranką. 2017 metų balandžio įvykio taip pat neprisimena, tačiau pripažįsta, kad konflikto metu galėjo D. B. trenkti tiek į nugarą, tiek į krūtinę. 2017 metų liepą jie susikivirčijo, nes jam sėdint ant fotelio D. B. sudavė per galvą, o jis atsistojo ir pradėjo sugyventinę tampyti už plaukų, vieną kartą trenkė. 2017 metų rugsėjį jis namuose rinkosi ir dėjosi savo daiktus, po to jis ir D. B. kartu gėrė alkoholį, jie vėl susikivirčijo, kivirčas peraugo į muštynes. Jis pastūmė D. B., ši parkrito ant grindų, gulinčiai kelis kartus spyrė į įvairias kūno vietas, praskėlė lūpą, taip pat nuo smūgių veide ir ant ausies jai atsirado mėlynės. Kiek sudavė smūgių, pasakyti negali. Gailisi dėl tokių savo poelgių, su D. B. jau kartu nebegyvena. Priklausomybės ligų centre, psichiatrijos ligoninėse nesigydė. (25 b. l.)

Motyvuojamoji dalis

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Įrodinėjant šio nusikaltimo sudėtį, būtina nustatyti specialųjį subjektą, tai yra, asmuo, mušęs ar kitaip smurtavęs, su nukentėjusiuoju turi būti susietas artimos giminystės ar šeimos santykiais. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą ar trumpą susargdinimą. Asmeniui baudžiamoji atsakomybė kyla nustačius, jog jo tyčiniai veiksmai pasireiškė mušimu arba kitokiu smurtavimu, ir nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas, arba nežymus sužalojimas, arba trumpas susargdinimas (pakanka bent vieno iš sukeltų padarinių).

N. Č. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš sugyventinę D. B., sukėlė jai fizinį skausmą. Yra pagrindas konstatuoti, kad N. Č. pagrįstai inkriminuojama nurodyta nusikalstama veika, nes jis yra šio nusikalimo subjektas: jis pats ir nukentėjusioji paaiškino, kad jie kaip pora apie dvylika metų gyveno kartu jos bute, rūpinosi vienas kitu, tai yra, buvo šeima.

N. Č. kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais jo paties visišku kaltės pripažinimu ir duotais paaiškinimais, nukentėjusiosios D. B. parodymais, rašytiniais duomenimis.

Nukentėjusioji D. B. parodė, kad kartu su N. Č. gyveno apie 12 metų, išsiskyrė 2017 metų rugsėjį, kadangi jis ją žiauriai sumušė, sudavė daug smūgių į įvairias kūno vietas, į galvą, buvo sudaužytas veidas, išrauti plaukai, šonai buvo mėlyni. Konfliktas įvyko jos bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nei į policiją, nei į gydytojus ji nesikreipė, galvojo, kad jis supras, ką padarė. Konfliktai su smurtu tarp jų kildavo paskutinius pusantrų metų, smurto priežastis būdavo bet kokia. 2017-11-04 apie 13 val. N. Č. atėjo jos aplankyti, ji sirgo. Atėjo išgėręs, atsinešė butelį brendžio. Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau vėliau N. Č. pasidarė agresyvus, pradėjo mėtyti lėkštes, metė butelį į sieną. Ji bandė pasakyti, kad nedaužytų sienų, tada jis ją pastūmė, ji, nors tą dieną fizinio skausmo ir nejuto, iškvietė policiją, nes jau buvo sumušta 2017 metų sausį, kovą, balandį, liepą ir rugsėjį, bet anuos kartus niekur nesikreipė, tik po kiekvieno smurto atvejo fotografuodavo savo sumušimus. (9-10 b. l.)

Papildomai apklausta D. B. parodė, kad prie apklausos prideda USB laikmeną, kurioje yra nuotraukos su užfiksuotais sumušimais dėl patirto smurto. 2017 metų sausį jos bute N. Č. konflikto metu ją stūmė, ji pargriuvo ir atsitrenkė į fotelį, dėl šio įvykio nuotraukų neturi. 2017 metų kovą N. Č. ją stumdė, nubrozdino ranką. 2017 metų balandį kaltinamasis namuose ją stipriai stūmė į krūtinę, liko mėlynė, po to ranka smūgiavo į nugarą. 2017 metų liepą namuose N. Č. konflikto metu ranka trenkė jai į kairę akį, tampė ją už plaukų, išrovė plaukus. 2017 metų rugsėjį ten pat kaltinamasis ją pastūmė į sieną, ji pargriuvo ant grindų, o jis spyrė ne mažiau kaip dešimt kartų į šonus, galvą, ausį, praskėlė lūpą. Visų šių įvykių metu jai buvo sukeltas didelis fizinis skausmas. N. Č. po šių įvykių ją slaugydavo. (14-15 b. l.)

Policijos registruojamų įvykių registre ROIK 0117000617940 nurodyta, kad 2017-11-04 14.24 val. užregistruotas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjos D. B. namuose sugyventinis N. Č. išmėtė ir sudaužė daiktus ir iš buto išėjo. (3 b. l.)

Vilniaus apskrities VPK rinktinės „Vytis“ vyriausiasis patrulis Justinas Gulbinas 2017-11-04 tarnybiniame pranešime nurodė, kad gavo pranešimą ir nuvyko į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur užfiksavo, jog N. Č. sudaužė lėkštę ir brendžio butelį, pranešėją D. B. pastūmė; pastaroji su pareigūnais nuvyko į policijos komisariatą pateikti pareiškimą. (4 b. l.)

2017-11-17 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad D. B. pateikė USB laikmeną, kurioje yra jos devynios nuotraukos su nurodytomis datomis; D. B. paaiškino, kad datos atitinka datas, kai prieš ją smurtavo N. Č.; nuotraukose matyti smurto žymės ant nukentėjusiosios kūno. (16, 17-19 b. l.)

Aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis baustinas.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas, jo atsakomybę sunkina, kad darydamas nusikaltimą 2017-09-11, jis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti ne tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismas mano, atsižvelgęs į bylos duomenis ir esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, jog procesas gali būti baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu. N. Č. su tokiu proceso užbaigimu ir siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu sutiko. (33 b. l.)

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir į tai, kad yra po vieną N. Č. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į analogiškų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. N. Č. padarytos veikos priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis neteistas (34 b. l.), administracinėmis nuobaudomis baustas (27 b. l.), tačiau galioja tik viena nuobauda, dirba (29 b. l.), duomenys apie gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre bei įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre neteikiami. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus N. Č. laisvės apribojimo bausmę. Taip pat kaltinamajam skirtini įpareigojimai būti namuose tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas), tęsti darbą (BK 48 straipsnio 7 dalis), dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu N. Č. nebuvo laikinai sulaikytas, kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, civilinio ieškinio bei proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

N. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2017 metų sausio epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

N. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2017-03-26 epizodas), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

N. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2017-04-23 epizodas), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

N. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2017-07-12 epizodas), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

N. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2017-09-11 epizodas), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį: būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis skirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti N. Č. galutinę subendrintą bausmę – vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant jį: būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, tęsti darbą ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę N. Č. nustatyti vienerių metų laisvės apribojimą, įpareigojant:

- būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose;

- tęsti darbą;

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti programą per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai; asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti N. Č., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.