Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. T., jo atstovui advokato padėjėjui Tomui Damuliui, atsakovams A. P., E. P., trečiojo asmens atstovui G. T.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovams A. P., E. P., trečiajam asmeniui AB „Lietuvos draudimas“, dėl žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas A. T. papildomai paaiškino, kad A. P., atidarydama automobilio AUDI Q7 galines dešinės pusės dureles, apgadino jam priklausančio automobilio Opel kairės pusės galines dureles. Jo automobilio durelės buvo įlenktos, matėsi nubraukimo juosta. E. P., paėmęs iš jo automobilio skudurą, trynė toje vietoje ir tada įlenkimo neliko, tačiau matosi du taškai, kur nėra dažų ir matosi gruntas. Jam A. P. davė 10 eurų, nes jis žadėjo pirkti polirolį, bet E. P., nuvalęs jo automobilio dureles skuduru, šiuos pinigus iš jo atėmė. Jam po šio įvykio labai pablogėjo sveikata, pakilo spaudimas, nes jis turėjo kreiptis į policiją, kreipėsi į Lietuvos draudimą, nepriklausomus ekspertus, kad įvertintų žalą, o ši žala iki šiol neatlyginta.

Liudytoja V. T. teismo posėdyje parodė, kad išeidama iš parduotuvės, ji išgirdo garsą, kai į jų automobilį įsirėžė atsakovų automobilis. Moteris atsiprašė ir ištraukė iš piniginės 10 Eur. Ant durelių ryškiai matėsi mėlyna juosta nuo atsakovų automobilio durelių dažų apie 20 cm ilgio. Prasidėjo ginčai, atsakovai nenorėjo atlyginti žalos, tada jie iškvietė policiją. Po to atsakovas pradėjo valyti įbrėžimą su ieškovo automobilio durelėse buvusiu skuduru. Matėsi ir įlenkimai ant durelių. Iki šio laiko automobilis netaisytas. Atsakovai nesutiko pildyti deklaracijos, todėl kvietė policiją, kuri pasiūlė atvykti į poskyrį. Jie vyko į policiją, užpildė protokolus ir laukė atsakymo.

Liudytojas G. M. teismo posėdyje parodė, kad jis su E. P. sėdėjo automobilyje ir laukė ateinančios iš parduotuvės E. P.. Ji atėjo iš parduotuvės ir atidarydama dureles bakstelėjo į šalia stovinčio automobilio galines dureles. Ir tuo metu prasidėjo aiškinimas, kad ji sudaužė ieškovo automobilį. Jis matė, jog po to, kai A. P. su automobilio durelėmis bakstelėjo į šalia stovinčio automobilio dureles, ant ieškovo automobilio galinių durelių matėsi duobutė ir buvo likę nubraukti juodi dažai 2-3 mm ilgio. E. P., paėmęs skudurėlį, nuvalė dažus. Ieškovas iškvietė policiją.

Liudytoja R. P. teismo posėdyje parodė, kad ji buvo atvykusi į įvykio vietą, kur buvo apgadintas ieškovo automobilis, ieškovas žadėjo kreiptis į žiniasklaidą.

Liudytoja G. B. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba „Lietuvos draudime“. Į šią bendrovę atvyko ieškovas su žmona, kuris reikalavo užregistruoti žalos padarymo faktą, nors jam buvo paaiškinta, jog žala registruojama tik padaryta autoįvykio metu, o automobiliams stovint atsiradusi žala nėra autoįvykis.

Liudytojas J. M. teismo posėdyje parodė, kad jis dirba Jonavos r. PK budinčiu tyrėju ir buvo nuvykęs į įvykio vietą Prezidento g. prie parduotuvės Maxima, Atvykus ieškovas parodė, kad apgadintas jo raudonos spalvos automobilio durelės, kuriose matėsi nežymus įlenkimas, kurio negalėjo neužfiksuoti jų fotoaparatas. Konfliktas tarp ieškovo ir atsakovų kilo dėl pinigų sumos.

Liudytojas R. P. teismo posėdyje parodė, kad jis su J. M. atvažiavo į įvykio vietą Prezidento gatvėje prie parduotuvės Maxima, kur stovėjo džipas ir kitas automobilis. Atidarant džipo dešines galines dureles buvo apgadintas šalia stovintis automobilis, apgadinimų jis neatsimena.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. liepos 5 d. apie 13.00 val. ieškovas A. T. automobiliu Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į parduotuvę „Maxima“, esančią Prezidento g. 13, Jonavoje. Automobilį pastatė prie parduotuvės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Apie 13.40 val. ieškovas, eidamas iš parduotuvės link savo automobilio, pamatė, kad šalia jo automobilio iš karės pusės stovėjusio automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė A. P. dešinės pusės galinėmis durelėmis atsirėmė į jo automobilio Opel Zafira galines kairės pusės dureles. Ieškovo nuomone, atsakovė, neatsargiai atidarydama savo automobilio galines dureles, įbrėžė ir įlenkė jo automobilio kairės pusės galines dureles, dėl ko buvo padaryta turtinė žala, kurią ieškovas įvertino 190,10 Eur.

Atsakovė A. P. neginčija tos faktinės aplinkybės, kad nurodytu laiku jos sutuoktinis E. P., vairavęs atsakovei priklausančią transporto priemonę Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šį automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Maxima“ prekybos centro šalia ieškovo automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat patvirtino, kad norėdama iškrauti pirkinius ir atidarydama savo automobilio galines dešinės pusės dureles, ji durelėmis atsirėmė į ieškovo automobilio galines kairės pusės dureles, tačiau, atsakovės nuomone, žala ieškovo automobiliui nebuvo padaryta, o durelių palikta žymė ieškovo automobilio durelėse buvo pašalinta nuvalius ją šluoste. Atsakovų nuomone, nei ženklaus įbrėžimo, nei įlenkimo durelių susilietimo vietoje nebuvo, o ant ieškovo automobilio durelių buvę įbrėžimai (ir ne vienas), buvo padaryti anksčiau ir jie nėra susiję su atsakovės veiksmais.

Abiejų šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui pareiškus pretenziją atsakovei dėl padaryto įbrėžimo, ši pradžioje sumokėjo jam 10,00 Eur galimos žalos atlyginimui, tačiau vėliau, kai atsakovas E. P. šluoste nuvalė nuo ieškovo durelių dulkes ir padarytą neženklų įbrėžimą (dažų pėdsaką), atsakovai, neradę padarytų žalos požymių (įlenkimo ar įbrėžimo) dviejų automobilių durelių susilietimo vietoje, sumokėtus pinigus atsiėmė ir atsisakė ieškovui atlyginti žalą.

Tarp šalių kilus ginčui, ieškovas iškvietė į vietą policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai J. M. ir R. P. nenustatė KET pažeidimo, todėl ATP protokolas nebuvo surašytas. Tą pačią dieną ieškovas, nuvykęs į Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK, parašė pareiškimą dėl įvykio (b. l. 55), kuriame nurodė, kad atsakovė savo automobilio durelėmis trenkė į jo automobilio galines duris kairėje pusėje ir padarė nedidelę žalą – įbrėžimą ir įdubimą. Taip pat nurodė, kad E. P. nuvalė dureles nuo dažų, bet „įduobė“ liko. Atsakovė A. P., duodama paaiškinimus 2015 m. rugpjūčio 3 d. (b. l. 56) nurodė, kad atidžiau apžiūrėjus, ji jokių durelių pažeidimo požymių nepastebėjo, bet padarė 5 galimo kontakto nuotraukas, nes automobilio savininkas (ieškovas) grasino parašyti skundą policijai. Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK pareigūnas R. P. 2015 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 61NT-35235817-15 (b. l. 9) nutarė nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nes nebuvo nustatyti administracinio teisės pažeidimo požymiai bei atsiradus LR ATPK 250 str. 1 p. numatytai aplinkybei (kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties). Nutarime nurodyta, kad apžiūrint A. P. pateiktas nuotraukas, galima įžiūrėti ant pareiškėjo A. T. automobilio durelių esminės žalos nepadariusį įlenkimą, kurio dislokacija galimai sutampa su atidarytomis A. P. priklausančio automobilio durelėmis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad A. P. pripažįsta buvus kontaktui netyčia, taikyti administracinio poveikio priemones, numatytas LR ATPK 50³ str., yra netikslinga.

Padarytos žalos dydžiui nustatyti atsakovas kreipėsi į UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ (b. l. 27), kurio 2015 m. rugpjūčio 12 d. aiškinamajame rašte-išvadoje Nr. 21508009 (b. l. 18) nurodytos transporto priemonės atkūrimo sąnaudos – 118,10 Eur, biuro paslaugos – 72,00 Eur, iš viso orientacinis patirtas nuostolis – 190,10 Eur (b. l. 18-24). Transporto priemonės apžiūros akte (b. l. 19) nurodyta, kad yra pažeistas galinių kairiųjų durelių paviršius ir taikytinas dalinis (iki skiriamųjų juostų) paviršinis durų dažymas.

Ieškovas kreipėsi į atsakovės automobilio valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo įmonę (trečiąjį asmenį) AB „Lietuvos draudimas“ su prašymu išmokėti draudimo išmoką (b. l. 69), tačiau trečiasis asmuo 2015-08-10 raštu (b. l. 76) informavo ieškovą, kad draudėjui konkrečiu atveju nekyla transporto priemonių valdytojų civilinė atsakomybė, nes valdytojas savo veiksmais nepažeidė Kelių eismo taisyklių, bei sugadinimai negali būti priskiriami kaip autoavarijos pasekmė, nes transporto priemonės įvykio metu nejudėjo ir tai nelaikytina eismo įvykiu.

Draudimo bendrovei atsisakius atlyginti žalą, ieškovas 2015 m. rugpjūčio 13 d. išsiuntė atsakovui E. P. pretenziją raštu, prašydamas atlyginti 190,10 Eur turtinę ir 100,00 Eur neturtinę žalą. Atsakovams nesutikus atlyginti žalos, ieškovas kreipėsi su ieškiniu į teismą.

Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad ieškovo automobilis jam stovint aikštelėje buvo apgadintas atsakovei A. P. atidarius savo automobilio galines dureles ir jomis atsirėmus į ieškovo automobilio galines dureles, t. y. dėl atsakovei priklausančio stovinčio automobilio kontakto su ieškovo automobiliu.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių įrodinėti nereikia (LR CPK 178 str.).

Civilinei atsakomybei atsirasti būtinos LR Civiliniame kodekse numatytos sąlygos – skolininko neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, kaltė, žala. Įrodyti skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, žalos dydį yra ieškovo pareiga. LR CPK 6.246 str. 1 d. reglamentuota neteisėtų veiksmų samprata – civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. LR CK 6.247 str. numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas turi įvertinti, kad nuostoliai pagal civilinės atsakomybės prigimtį būtų būtent skolininko neteisėtų veiksmų rezultatas. Vertinant priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, civilinei atsakomybei įtakos turi tik toks priežastinis ryšys, kuris nėra pernelyg nutolęs nuo neteisėtų veiksmų ir yra pakankama sąlyga atsirasti atsakovo nurodytiems nuostoliams. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (LR CK 6.249 str.). Taigi, nesant vienai iš įstatyme įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negalima.

Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Atsakovė A. P. jos automobilio durelių kontakto su ieškovo automobilio durelėmis neneigia, tačiau paaiškina, kad dėl kontakto žala ieškovo automobiliui nebuvo padaryta, o kontakto (prisilietimo) pėdsakai iš esmės buvo pašalinti nutrynus jos automobilio dažų likutį paprasta šluoste. Šios aplinkybės nepaneigia atsakovės bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nepaisant to, ar žala buvo padaryta, ar ne, atsakovai turėjo žinoti, kad automobilis stovėjimo aikštelėje turėjo būti pastatytas saugiu atstumu, o jeigu dėl kokių nors priežasčių automobilio vairuotojas tokio saugaus atstumo negalėjo laikytis, tai atsakovė privalėjo ypatingai atsargiai atidaryti automobilio dureles, kad jos nekontaktuotų su ieškovo automobiliu.

Dėl žalos ir nuostolių.

Ieškovas nurodo, kad jo automobilio su ieškiniu pateiktose fotonuotraukose (b. l. 28) yra užfiksuoti jo automobilio durelių apgadinimai dviejuose vietose, kurie, jo paaiškinimu, atsirado kontakto su atsakovei priklausančiu automobiliu metu. Fotonuotraukose yra įžiūrimi du nedideli pažeidimai, kurie buvo matomi ir automobilio apžiūros teismo posėdžio metu. Šiose pažeidimų vietose matyti pažeistas automobilio dažų sluoksnis. Tikėtina, kad būtent į šiuos pažeidimus buvo atsižvelgta ir nustatant automobilio atkūrimo sąnaudas ir nustatant žalos dydį, nes minėtos fotonuotraukos yra pridėtos prie transporto priemonės vertinimo ataskaitos (b. l. 12). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad būtent šie du pažeidimai buvo padaryti šalių automobilių durelių kontakto metu, t. y. kad jie neatsirado iki įvykio ar po jo. Pažymėtina, kad fotonuotraukos buvo darytos praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui po įvykio (2015-08-11). Be to, paties ieškovo paaiškinimai yra prieštaringi, nes savo 2015-07-05 pareiškime Jonavos rajono PK ieškovas nurodė, kad E. P. nuvalė dureles nuo dažų, bet „įduobė“ liko, t. y. durelių kontakto metu tikėtina, kad ant ieškovo automobilio durelių liko nedidelis įdubimas, nepažeidęs paviršinio dažų sluoksnio. Liudytoja V. T. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad po dviejų automobilių durelių kontakto ant ieškovo automobilio durelių liko mėlynas brūkšnys nuo atsakovės automobilio dažų, kurį vėliau atsakovas E. P. nutrynė, o apie ieškovo nurodytus du įbrėžimus liudytoja nepasisakė. Teismas taip pat sutinka su trečiojo asmens atstovo paaiškinimu, kad atidarius automobilio dureles, kontakto metu galėjo būti padarytas pažeidimas tik vienoje vietoje, bet ne dviejose.

Visiems dalyvaujantiems byloje asmenims teismo posėdyje apžiūrint automobilį, buvo užfiksuoti daugybiniai ieškovo automobilio durelių apgadinimai keliose vietose. Esant keliems pažeidimams ieškovas negalėjo vienareikšmiškai nurodyti, kokį būtent pažeidimą (įbrėžimą ar įdubimą) padarė atsakovė, kada ir kokiomis aplinkybėmis atsirado kiti pažeidimai. Paaiškinti, kokiu būdu atskyrė, koks apgadinimas atsirado būtent dėl kontakto su atsakovei priklausančiu automobiliu metu, negalėjo. Pažymėtina, kad Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 21508009 nėra detalaus automobilio durelių pažeidimų aprašymo, o žala įvertinta atsižvelgiant į tai, kad yra pažeistas durelių paviršius. Pažymėtina, kad iš karto po įvykio atsakovės darytose fotonuotraukose (b. l. 42) nematyti ieškovo nurodytų ir ekspertų akto fotonuotraukose užfiksuotų dviejų pažeidimų, kitų ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra. Vizualiai įvertinus automobilio įbrėžimus, atsižvelgiant į prieštaringus ieškovo paaiškinimus, atsakovų atsikirtimus, trečiojo asmens atstovo ir liudytojų paaiškinimus, kyla pagrįstų abejonių, kad tokie ekspertų vertinimo akte užfiksuoti įbrėžimai galėjo atsirasti būtent dėl kontakto atsakovės automobiliu. Esant abejonėms, jas pašalinti buvo ieškovo pareiga. Ieškovas buvo atstovaujamas advokato, turėjo galimybę pateikti papildomus įrodymus, kad automobilio apgadinimai atsirado būtent dėl kontakto su atsakovės automobiliu, tačiau daugiau jokių įrodymų teismui ieškovas nepateikė. Šiuo atveju ieškovo nurodyti automobilio apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, galėjo buvo padaryti kitomis, nei nurodo ieškovas aplinkybėmis.

Atmestinas taip pat ieškovo argumentas, kad atsakovės automobilio durelėmis buvo padarytas įbrėžimas jo automobilio durelėse, kuris matyti ieškovo pateiktoje fotonuotraukoje Nr. 2 (b. l. 65), nes vėlesnėse fotonuotraukose šio įbrėžimo nėra bei apžiūrint automobilį teismo posėdyje tokio įbrėžimo nebuvo matyti. Be to, atsakovų paaiškinimu nustatyta, kad ši matoma žymė galėjo būti dulkių pėdsakas, kuris, kaip paaiškino atsakovai ir neginčijo ieškovas, buvo pašalintas šluoste.

Galimai ant ieškovo automobilio durelių yra likusi kontakto su atsakovės automobiliu žymė, tačiau konkrečiai kokia pagal ieškovo paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus nustatyti neįmanoma. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovas neįrodė žalos padarymo fakto.

Nenustačius (ieškovui neįrodžius) žalos fakto, žalos dydis nenustatinėtinas.

Dėl priežastinio ryšio.

Pažymėtina, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais dėl žalos fakto, teismas daro išvadą, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad galimas atsakovės nerūpestingumas dėl neatsargiai atidarytų automobilio durelių, kurios kontaktavo su ieškovo automobiliu, yra priežastiniame ryšyje su ieškovo nurodytais jo automobilio apgadinimais ir dėl to ieškovo pateikta UAB „Kauno nepriklausomų ekspertų biuras“ 2015 m. rugpjūčio 12 d. aiškinamuoju raštu - išvada Nr. 21508009.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys yra atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo yra priteistina 3,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., 259 str., 260 str., 263-270 str., 283 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. T. a. k. (duomenys neskelbtini) 3,14 Eur (tris eurus 14 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (VMI prie LR finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu