Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-11-04 · Civilinė byla Nr. 2-1664/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-04
Bylos Nr.
2-1664/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas, Gintaras Pečiulis
Atsakovas
B. A.
Ieškovas
Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1664/2010Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. A. įmonės atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutarties, kuria B. A. įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-792-425/2010 pagal ieškovo Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovui B. A. įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti bankroto bylą B. A. įmonei ir L. P. paskirti bankroto administratoriumi. Ieškovas nurodė, kad B. A. įmonės mokestinė nepriemoka valstybės (savivaldybės) biudžetui yra susidariusi nuo 2008 m. pabaigos ir 2010-05-21 dienai sudarė 54 429,02 Lt. Ieškovas nustatė, kad be ieškovo vykdymo įsiskolinimo, iš įmonės vykdomi išieškojimai dar 35 810,43 Lt sumai, o iš įmonės savininko – 6 531,19 Lt sumai. Įmonės savininkas B. A. yra įregistravęs santuoką su R. A. , iš kurios taip pat vykdomi išieškojimai 18 549,67 Lt sumai. Įmonės, jos savininko ir jo žmonos pradelsti įsipareigojimai sudaro 115 320,31 Lt. VĮ Registrų centro duomenimis įmonė nekilnojamojo turto neturi, o įmonės savininkui B. A. ir jo sutuoktinei R. A. priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2005 m. duomenimis – 50 784,00 Lt. VĮ Regitra duomenimis įmonė turi vieną neįregistruotą 1991 m. gamybos transporto priemonę, B. A. turi vieną 1994 m. gamybos transporto priemonę, o R. A. – 1992 m. gamybos transporto priemonę. Taigi pradelsti įsipareigojimai daugiau nei du kartus viršija turimą turtą, todėl įmonė pripažintina nemokia.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi iškėlė B. A. įmonei bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė L. P. . Teismas nurodė, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, atsakovo skola ieškovui 2010-07-10 dienai sudaro 56 278,95 Lt (b.l. 59), kiti antstolių vykdomi ieškojimai iš įmonės turto sudaro 35 810,43 Lt (b.l. 21-28), be to pats atsakovas nurodė, kad yra skolingas kitoms įmonėms 65 519,26 Lt (b.l. 43). Todėl įvertinęs ieškovo ir atsakovo pateiktus duomenis apie atsakovo skolas ir palyginęs jų duomenis, teismas nustatė, kad viso kreditoriniai reikalavimai įmonei sudaro 147 509,43 Lt (91 230,48 - kitiems kreditoriams ir 56 278,95 Lt - ieškovui). Teismo teigimu, VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovo įmonė nuosavybės teise registruoto turto neturi (b.l. 11, 20), vienintelis įmonės turtas yra atsakovo nurodytos kitų įmonių nesumokėtos skolos, kurios pagal pateiktą sąrašą sudaro 130 117,26 Lt. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė šio įmonės turimo turto, nes pateikto vienašališkai įmonės savininko surašyto debitoriaus sąrašo ir jame nurodytų duomenų nepagrindė jokiais kitais įrodymais: nepateikė sutarčių ar kitų dokumentų, kurių pagrindu šios skolos susidarė, skolininkams siųstų pretenzijų dėl skolų mokėjimo, skolų suderinimo dokumentų ar kt. Įmonės savininkui B. A. bendros jungtinės nuosavybės teise kartu su žmona R. A. priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis A. S. g. 45, Panevėžys: gyvenamojo namo rinkos vertė VĮ „Registrų centras“ duomenimis sudaro 22 200 Lt (b.l. 13-14), žemės sklypo – 23 500 Lt (b.l. 15-16), be to šis turtas yra areštuotas. Atsakovas nurodė, kad šis turtas buvo rekonstruotas, todėl padidėjo jo rinkos vertė, tačiau įrodymų apie šio turto kitokią rinkos vertę, nei ji nustatyta nekilnojamos turto registre, nepateikė. Teismo manymu, atsakovo pateiktoje draudimo sutartyje nurodyta šio turto draudimo suma – 450 000 Lt, nelaikytina pakankamu įrodymu, nustatant turto vertę ir paneigiant duomenis, nurodytus VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre. Įmonės savininkui B. A. taip pat nuosavybės teise priklauso automobilis NISSAN PRIMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1994 m., kuris taip pat yra areštuotas. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovo įmonė yra nemoki, nevykdanti įsipareigojimų kreditoriams, bendrovės veikla nuostolinga, todėl atsakovui iškeltina bankroto byla (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 str. 5 d.).

Šalies argumentai

Atsakovas B. A. įmonė atskiruoju skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti, ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai nustatė atsakovo turto vertę. Teismas spręsdamas nekilnojamojo turto vertės klausimą pažeidė įrodymų leistinumo ir teisėtumo principus, kadangi nekilnojamasis turtas vertinamas ir jo vertė nustatoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, Turto vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-14 nutarimu Nr. 244 ir nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis. Šiais aktais teismas nesivadovavo.

2. Teismas nepagrįstai nustatė, kad atsakovas yra nemokus. Teismas nevertino atsakovo pateiktų įrodymų, kad įmonė laiku moka darbuotojams darbo užmokestį. Teismas nesiaiškino ir nevertino, ar visi įsipareigojimai yra pradelsti. Pagal draudimo poliso įvertinimą, atsakovo B. A. ir jo sutuoktinės turimo turto vertė yra apie 450 000 Lt, todėl įvertinus atsakovo įsiskolinimų dydį – 115 320,31 Lt, net ir pripažinus, jog visi įmonės įsipareigojimai yra pradelsti, nėra pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą. Teismas nenustatęs ir nenurodęs konkrečios turto vertės negalėjo daryti išvados, jog atsakovas yra nemokus.

3. Teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą. Teismas turėjo įpareigoti vieną iš bylos šalių pateikti reikiamus įrodymus, tačiau ir neišreikalavo įmonės dokumentų, kurių atsakovas negalėjo pateikti, nes jie perduoti FNTT prie LR VRM Panevėžio apskrities tyrėjui. Teismas neįvertino atsakovo, kaip mokios įmonės galimybės sudaryti taikos sutartį, neatsižvelgė į tai, kad įmonė yra pasirašiusi rangos sutartis su kitomis įmonėmis ir vykdo darbus pagal jas, todėl bankroto bylos iškėlimas paralyžuoja įmonės veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms.

Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai).

Nagrinėjamoje byloje ieškinys pareikštas dėl bankroto bylos iškėlimo individualiai įmonei. ĮBĮ numatyta, kad individualios įmonės savininkas privalo pateikti bankroto administratoriui viso turimo turto sąrašą, įskaitant ir turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, į kurį taip pat gali būti nukreiptas išieškojimas pagal bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.). Tačiau ši norma gali būti taikoma tik po bankroto bylos iškėlimo, nes sietina su individualios (personalinės) įmonės ir jos savininko atsakomybe pagal įmonės prievoles, bet ne su įmonės būklės vertinimu sprendžiant reikalavimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Individualios (personalinės) įmonės savininko turtas laikomas neatskirtu nuo įmonės turto civilinės atsakomybės prasme. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis, nustatant, kad neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis atsako už tokio juridinio asmens prievoles tuo atveju, kai nepakanka paties juridinio asmens turto.

Bylos duomenimis nustatyta, kad B. A. įmonė nuosavybės teise neturi registruoto turto (b. l. 11, 20). Šių aplinkybių neneigia ir apeliantas atskirajame skunde, tačiau nurodo, kad su įmone vėluoja atsiskaityti kitos įmonės, kurių bendra skola sudaro 130 117,26 Lt (b. l. 42). Ta aplinkybė, kad B. A. įmonės savininkų R. A. ir B. A. vardu yra registruotas nekilnojamasis ir kilnojamas turtas, nereiškia, kad į šį turtą teismas turi atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl atsakovo mokumo. Prie atskirojo skundo pridėtame 2010 m. birželio 30 d. balanse nurodyta, kad įmonė turi ilgalaikio turto už 36 654 Lt, o trumpalaikio turto už 155 835 Lt (į šį turtą įskaičiuota ir įsiskolinimai įmonei), taigi viso įmonės turtas sudarė 192 489 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 135 937 Lt (b. l. 129-130). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad B. A. įmonė ieškovui 2010 m. liepos 10 d. duomenimis buvo skolinga 56 278,95 Lt (b. l. 59). Taip pat B. A. įmonė pateikė 2010 m. balandžio 30 d. įmonės skolų sąrašą, pagal kurį įmonė yra skolinga kitoms įmonėms 65 519,26 Lt (b. l. 43, 124). Nors apeliantas nurodo, kad teismas nevertino ar visos atsakovo nurodytos skolos yra pradelstos, tačiau kitokių šiuos duomenis paneigiančių įrodymų nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias skolas laikė įmonės pradelstais įsipareigojimais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į atsakovo pradelstų įsipareigojimų ir jo balanse esančio turto vertės santykį, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo B. A. įmonės nemokumą ir iškėlė bankroto bylą. Apelianto skundo argumentai neleidžia spręsti, kad jam bankroto byla iškelta nepagrįstai ir neteisėtai. Apeliantas prie skundo nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad byloje esantys duomenys apie atsakovo finansinę būklę yra neteisingi ar nepatikimi. Esant minėtoms aplinkybėms ir nenustačius absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, dėl ko ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėKonstantinas GurinasGintaras Pečiulis