Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-381/2006

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-08-30
Bylos Nr.
1A-381/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Rūta Mickevičienė, Elena Vainienė (pran.), Jonas Algimantas Venckus
Nuteistasis
A. P.
Nukentėjusysis
M.B., A. M.
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-381/ 2006Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.2.9.;1.2.14.5.; 2.1.6.2.LIETUVOS Apeliacinis teismas
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),teisėjų: Rūtos Mickevičienės, Jono Algimanto Venckaus,sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gegužės 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. (dėl M. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 8 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl M. B. turto plėšimo) laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 9 p. (dėl A. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo) laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. (dėl A. M. turto plėšimo) laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. (dėl M. B. sunkaus sveikatos sutrikdymo) ir pagal BK 180 str. 1 d. (dėl M. B. turto plėšimo) subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 8 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d. ir 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. (dėl A. M. sunkaus sveikatos sutrikdymo) ir pagal BK 180 str. 1 d. (dėl A. M. turto plėšimo) subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, taikant baudžiamojo poveikio priemonę – 330 litų vertės turto konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 6 d., paskirtos subendrintos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 1 d. ir 2 d. 3 p., nuteistajam A. P. taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – 330 litų vertės turto konfiskavimas.

Iš A. P. priteista 535 Lt turtinės ir 6250 Lt neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam M.B. bei 6898,40 Lt Valstybinei ligonių kasai.

Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies: iš A. P. nukentėjusiajam A. M. priteista 962 Lt turtinės ir 6250 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. M. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistojo apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą ir veikdamas bendrininkų grupe su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2005 m. rugsėjo 28 d., apie 0.30 val., užpuolė nukentėjusįjį M. B.: sekdami gatve ėjusį nukentėjusįjį ir pastebėję, kad pastarasis, turėtu raktu atsirakinęs duris, įėjo į AB „Trinyčiai“ priklausantį sandėlį, esantį Klaipėdoje, Gluosnių g. 11, pro nukentėjusiojo neužrakintas duris paskui jį pateko į sandėlį ir sugriebę M. B. už rūbų, jėga išsitempė jį į lauką, kur nenustatytas asmuo mėgino kraustyti M. B. kišenes. Nukentėjusiajam pasipriešinus, nenustatytas asmuo su savimi turėtu alaus buteliu vieną kartą trenkė M. B. per galvą, nuo ko nukentėjusysis apsvaigo ir, paėjęs keletą žingsnių, atsisėdo ant žemės. Po to prie M. B. priėjęs A. P. įvykio vietoje paimtu metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį per galvą, du smūgius per sprandą ir vieną smūgį per nugarą, padarydamas jam muštinę žaizdą galvos dešinėje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokų srityse, pjautinę dešinės rankos nykščio žaizdą, pjautines žaizdas kairio dilbio ir žasto srityse ir, apieškojęs nukentėjusiojo drabužių kišenes, pagrobė nukentėjusiojo su savimi turėtą 100 litų vertės mobilaus ryšio telefoną ,,Siemens A 55“. Dėl traumuojančio poveikio į galvą nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas - kaukolės kaulų atviras lūžis kaktinėje momeninėje dešinės pusės dalyje, lūžio linijai apimant kaukolės pamato dešinę pusę, su galvos smegenų sumušimu ir kraujo išsiliejimu lūžio srityje virš kietojo ir po kietuoju dangalu, sąlygojusiu galvos smegenų suspaudimą kaukolės smegeninėje ertmėje.

Be to, jis nuteistas dar ir už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2005 m. rugsėjo 29d., apie 04 val., užpuolė ant suolelio prie kavinės „Jonų užeiga“, esančios Klaipėdoje, Jono g. 6, sėdėjusį nukentėjusįjį A. M. , ir vieną kartą koja spyrė pastarajam į kairiąją galvos pusę, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą – kaukolės kaulų lūžius pamatinės dalies apimtyje kairėje pusėje su kraujo išsiliejimu į kairės vidurinės ausies ertmę, galvos smegenų sumušimu ir kairės pusės veidinio nervo pakenkimu su išreikšta grubia neurologine simptomatika. Po smūgio A. M. praradus sąmonę, A. P. apieškojo nukentėjusiojo drabužių kišenes ir pagrobė nukentėjusiojo su savimi turėtą turtą - 720 litų vertės mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6230“ su jame buvusia 19 litų vertės abonentine „Omintel“ SIM kortele, 500 litų vertės automagnetolos „Kenwood“ priekinį valdymo skydelį ir 50 litų vertės juodos spalvos odinę piniginę su joje buvusiais pinigais 40 litų sumoje.

Nuteistasis A. P. apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir jį epizode dėl M. B. sužalojimo ir apiplėšimo išteisinti. Mano, kad nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jis savo kaltės dėl M. B. sužalojimo ir apiplėšimo nepripažįsta. Teismas šioje dalyje apkaltinamąjį nuosprendį grindė vien tik nukentėjusiojo M. B. parodymais. Apelianto manymu, nukentėjusysis, apkaltindamas jį šio nusikaltimo padarymu, galėjo ir sąžiningai suklysti, nes žmogus patyręs tokias traumas kaip nukentėjusysis gali ne viską atsiminti. Be to, nukentėjusysis yra suinteresuotas, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta ir jam būtų atlyginti visi nuostoliai. Apelianto manymu, ta aplinkybė, kad jis negalėjo paaiškinti ką veikė įvykio dieną taip pat nėra pagrindas jį apkaltinti nusikaltimo padarymu. Pažymi, kad teismo išvados negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu, jei jo parodymų nepatvirtina kiti įrodymai, taip pat apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apelianto nuteistojo A. P. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras siūlė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. A. P. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 135 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 1 d. ir jis pagrįstai už šių nusikaltimų padarymą nuteistas.

Apeliantas neginčija savo kaltės dėl A. M. sužalojimo ir apiplėšimo, tačiau neigia sužalojęs ir apiplėšęs M. B. . Nuteistojo A. P. kaltė sužalojus ir apiplėšus M. B. yra įrodyta byloje surinktais ir nuosprendyje išanalizuotais įrodymais. Byloje nustatyta, kad A. P. ir tyrimo metu nenustatytas asmuo, veikdami bendrininku grupe ir turėdami tikslą pagrobti M. B. turtą, užpuolė nukentėjusįjį ir pavartoję prieš jį fizinį smurtą – ištemdami iš sandėliuko, suduodami smūgius buteliu ir metaliniu strypu bei kitokiu būdu sužalodami, pagrobė jo turtą. Šios aplinkybės įrodytos nuosekliais nukentėjusiojo M. B. , liudytojo R. B. parodymais, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis, teismo medicinos specialisto išvada ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. nurodo, kad teismas jo kaltę grindė vien tik nukentėjusiojo M. B. parodymais.

Iš tikrųjų A. P. dalyvavimas M. B. plėšime yra pagrįstas iš esmės vieninteliais nukentėjusiojo M. B. parodymais. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nuosprendį pagrįsti vien nukentėjusiojo, kurio asmenybė nėra įslaptinta, parodymais, jeigu jie buvo gauti teisėtais būdais, išnagrinėti ir patikrinti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 2 dalis). Pranešdamas apie nusikaltimą nukentėjusysis M. B. išdėstė užpuolimo aplinkybes ir nurodė, kad atpažintų jį užpuolusius ir apiplėšusius asmenis. Atlikus asmens parodymą atpažinti, nukentėjusysis kategoriškai ir neabejotinai atpažino A. P. kaip jį sumušusį ir apiplėšusį asmenį (t. 1, b.l. 95-98). Atpažinimas buvo atliktas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, dalyvaujant gynėjai, jokių pareiškimų iš dalyvaujančių asmenų dėl šio procesinio veiksmo nebuvo pateikta. Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino ir akistatos su A. P. metu bei teisiamajame posėdyje, nurodydamas apiplėšimo aplinkybes bei požymius pagal kuriuos jis atpažino A. P. (t. 3 b.l. 34). Taigi nuteistojo A. P. kaltė sužalojus ir apiplėšus M. B. pagrįstai įrodyta nukentėjusiojo parodymais, nes jie atitinka BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus reikalavimus.

Apelianto samprotavimai apie tai, kad nukentėjusiojo parodymai turėtų būti vertinami neigiamai, nes nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų gali sąžiningai klysti, o be to, jis yra suinteresuotas, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta, nes taip jam būtų greičiau atlyginta žala, yra deklaratyvūs ir atmestini. Kaip jau buvo minėta nukentėjusysis M. B. apklaustas iš karto po įvykio davė nuoseklius parodymus apie jo sužalojimo ir apiplėšimo aplinkybes, bei kategoriškai atpažino A. P. kaip jį sužalojusį ir apiplėšusį asmenį. Byloje nėra duomenų, kad nuteistasis ir nukentėjusysis anksčiau būtų buvę pažįstami, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusysis neturi jokio motyvo apkalbėti nuteistąjį.

Apeliantas mano, kad aplinkybė, jog jis negalėjo paaiškinti ką veikė įvykio naktį negali būti jo kaltės įrodymu. Kolegija sutinka, jog vien ta aplinkybė, kad nuteistasis negali paaiškinti, ką jis veikė tuo metu, kai buvo padarytas nusikaltimas, vertinant ją atskirai nuo kitų įrodymų, nepatvirtina nuteistojo kaltės. Tačiau ši aplinkybė nuteistojo kaltės ir nepaneigia, o atsižvelgiant į įrodymų visetą – nukentėjusiojo parodymus bei kitus byloje surinktus ir nuosprendyje aptarus įrodymus, pagrįstai laikyta jo kaltę patvirtinančia aplinkybe.

Be to, apeliantas savo skunde nurodo, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik kaltinamojo neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką ir prielaidomis. Pažymėtina, kad apelianto kaltė ir nėra grindžiama jo neprisipažinimu. Pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas nukentėjusiojo M. B. parodymais, specialisto išvadomis bei kitais teismo ištirtais įrodymais. Teismo padarytos išvados yra motyvuotos, pagrįstos nuosprendyje išdėstytų įrodymų analize, todėl nuteistojo A. P. skundo teiginys, kad apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis, yra atmestinas.

Kolegijos nuomone, Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Elena VainienėTeisėjai Rūta MickevičienėJonas Algimantas Venckus