Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo D. K. ieškinį atsakovui R. M. su trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje SIA „UniCredi Leasing“ dėl išlaidų, patirtų pašalinant daikto trūkumus, kompensavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje SIA „UniCredit Leasing“ atstovo į teismo posėdį neatsiuntė, atsiliepimo į ieškinį neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-06-07 ieškovas lizingo gavėjas D. K., atsakovas pardavėjas R. M. ir tretysis asmuo lizingo davėjas, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SIA „UniCreedit Leasing“ Lietuvos filialas sudarė finansinio lizingo ir pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 709895/00, pagal kurias lizingo įmonė iš atsakovo R. M. už 8300 Eur įsigijo nuosavybėn automobilį VW PASSAT (VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį lizingo pagrindais perdavė naudotis ir valdyti ieškovui D. K., automobilio specifikacijoje nenurodant jokių parduodamo daikto trūkumų. Iki perdavimo ieškovui automobilis buvo įvertintas Volkswagen ženklą atstovaujančioje bendrovėje „Moller Auto Alytus“, atlikta jo kompiuterinė diagnostika, trūkumų neužfiksuota, tą pačią dieną automobiliui atlikta privalomoji techninė apžiūra Alytaus techninės apžiūros centre „Skirlita“, automobilis pripažintas atitinkantis techninius reikalavimus ir pripažintas tinkamu eksploatuoti. 2018-07-04 ieškovui eksploatuojant automobilį išryškėjo automobilio sankabos defektas, kurį reikėjo šalinti. Ieškovas 2018-07-08 surašė pretenziją atsakovui dėl parduoto netinkamos kokybės automobilio ir pateikė ją atsakovui, reikalaudamas sumažinti automobilio pardavimo kainą 590 Eur. Atsakovas 2018-07-17 pateikė atsiliepimą į pretenziją, kurioje nurodė, kad su pretenzijoje nurodytais reikalavimais nesutinka, nes ieškovas buvo informuotas apie automobilio iki pirkimo patirtą autoavariją, atliktą jo remontą ir techninę būklę, dalyvavo atliekant automobilio techninę apžiūrą, o defektas praėjus mėnesiui nuo jo įsigijimo momento galėjo atsirasti dėl blogo automobilio eksploatavimo arba natūralaus mechanizmo susidėvėjimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, kad automobilio trūkumai, susiję su jo sankabos mechanizmu, yra pašalinti, todėl kaip pagrindinį reikalavimą reiškia patirtų sankabos mechanizmo, o taip pat kitų smulkių daikto trūkumų pašalinimo išlaidų kompensavimą.

Šalių ginčas dėl automobilio kokybės kilo iš pirkimo – pardavimo santykių, kuriuos reglamentuoja CK XXIII skyriaus normos.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Tai yra, pardavėjas atsako už bet kokius daiktų trūkumus, kurių neaptarė su pirkėju. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus.

Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

CK 6.431¹ straipsnis numato, kad motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Iš 2018-06-07 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 709895/00 matyti, jog joje yra nurodyti visi motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus duomenys, t. y. transporto priemonės gamybinė markė, transporto priemonės pavadinimas bei identifikavimo numeris, rida, taip pat yra nurodyta, jog yra galiojanti transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra. Svarbu pažymėti, kad pirkimo – pardavimo sutartyje įrašytas pardavėjui žinomas faktas, kad 2017 metais buvo apgadintas galinės dalies sparnas ir durys. Nors nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 str.), tačiau pirkėjas pasinaudojo teise daiktą atidžiai įvertinti (CK 6.328 str.). Kaip nurodė šalys, automobilį apžiūrėti ieškovas atvyko kartu su savo draugu, kuris anot ieškovo turėjo žinių automobilių techninės būklės srityje, kartu visi aikštelėje automobilį apžiūrėjo. Atsakovas pasiūlė atlikti automobilio vertinimą Volkswagen prekės ženklo atstovaujančioje įmonėje „Moller Auto Alytus“, ieškovas pasiūlymą priėmė, automobilis buvo pakeltas keltuvu, įvertintas technikų, ieškovas su jais bendravo tiesiogiai, jam buvo apibūdinta transporto priemonės būklė ir įteikta rašytinė kompiuterinės diagnostikos ataskaita. Tą pačią dieną šalys nuvyko į Alytaus techninės apžiūros centrą „Skirlita“, kur buvo atlikta motorinės transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra. Jos metu nustatyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, buvo pripažinta, kad automobilis neturi trūkumų, dėl kurių negalėtų dalyvauti eisme. Be to, abi šalys nurodė, kad atsakovas dar iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo pateikė ieškovui apžiūrėti automobilio fotonuotraukas, darytas iki remonto, jose vizualiai atsispindėjo automobiliui padaryti apgadinimai. Visa tai rodo, kad atsakovas buvo sąžiningas ir atviras pirkėjo atžvilgiu, pateikė ieškovui visą jam žinomą informaciją apie automobilio techninę būklę. Savo ruožtu šios bylos atveju matyti, kad prieš sudarydamas daikto pirkimo – pardavimo sutartį ieškovas būtent ir pasinaudojo CK 6.328 straipsnyje įtvirtinta teise bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę. Jis elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai, domėjosi perkamo daikto technine būkle, turėjo visas galimybes ją įvertinti ir tik tuomet spręsti pirkti daiktą, ar nepirkti. Akivaizdu, kad ieškovą tenkino perkamo daikto kokybė, apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių jo trūkumų, būtent dėl šių priežasčių ieškovas priėmė sprendimą autotransporto priemonę įsigyti.

Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ieškovas teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas automobilio pardavimo momentu jau galėjo žinoti apie sankabos trūkumus, nes anot ieškovo, kai jis paskambino atsakovui su pretenzija dėl atsiradusio pašalinio garso automobilyje, atsakovas iš karto spėjo, jog tai gali būti sankabos mechanizmo gedimas. Atsakovas neigia pardavimo momentu žinojęs, kad automobilio sankaba yra defektuota ir teigia tik iš bendro žinojimo pagal ieškovo nupasakotus požymius spėjęs, koks gedimas galimai atsirado automobilyje. Teismo vertinimu nėra įrodyta nei tai, kad atsakovas iki parduodamas automobilį apie sankabos mechanizmo defektą žinojo, nei tai, kad toks defektas automobilyje iš viso buvo automobilio pardavimo metu. Kaip matyti iš bylos medžiagos gedimas automobilyje atsirado konkrečiu laiku, t. y. 2018-07-04, ką tiesiogiai nurodė pats ieškovas, kuris paaiškino, kad automobilio eksploatavimo metu staiga iš variklio išgirdo čaižų garsą, kuris keitėsi išminant sankabos pedalą. Iki to laiko jis automobiliu naudojosi mėnesį laiko, tačiau nei pirkimo metu, nei visą mėnesį apibūdinto garso automobilis neskleidė. Kaip vėliau paaiškėjo, garsą skleidė lūžęs sankabos smagratis, tai nurodė ieškovas. Taigi, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad sankabos mechanizmo gedimas atsirado eksploatuojant automobilį ieškovui, praėjus beveik pilnam mėnesiui po to, kai jis jį įsigijo. Ieškovas po automobilio įsigijimo nuvažiavo 2259 kilometrus, kai įvyko gedimas, kuris pasireiškė staiga ir aiškiai, nes automobilis staiga ėmė skleisti čaižų garsą. Kitas automobilio trūkumas - blogas ratų suvedimas, už kurio šalinimą ieškovas sumokėjo 30 Eur, ieškovo buvo pastebėtas tik 2018-10-20, t. y. nuo jo eksploatavimo pradžios praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams.

Ieškovas, įsigydamas automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo, ėmėsi pakankamų veiksmų, kad automobilio techninė būklė būtų įvertinta profesionalo, kad automobilis būtų patikrintas kompetentingų asmenų, jis su pateikta informacija sutiko, pretenzijų neturėjo. Byloje nustatyta, kad ieškovas nupirko naudotą penkerių metų senumo, pardavimo momentu techniškai tvarkingą automobilį, kurio pagaminimo metai 2013, o rida siekė 200 000 km. Būtent todėl, teismo vertinimu, ieškovas negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Kaip matyti iš pateikto į bylą Volkswagen garantinių sąlygų kopijos, sankabos gedimui garantija netaikoma net naujiems automobiliams (6 punktas). Teismo vertinimu visa tai rodo, kad automobilio pardavimo metu gedimų, kurių pašalinimo išlaidų kompensavimo reikalauja ieškovas, nebuvo, jie atsirado nuo natūralaus dėvėjimosi arba vairavimo ypatumų, todėl esant tokioms aplinkybėms atsakovas negali būti atsakingas už gedimus.

Dėl vartojimo teisinių santykių

Ieškovo teigimu šiuo atveju svarbu atsižvelgti į sandorio šalis, nes jam kaip sandorio šaliai esant vartotoju, taikoma didesnė apsauga. Šiuo atveju ieškovas save laiko vartotoju, t. y. silpnesniąja šalimi. Teismas nesutinka su tokia ieškovo nuomone ir nelaiko, kad ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartis turi būti pripažįstama vartojimo sutartimi pagal CK 6.350 straipsnio 1 dalies nuostatas. Civilinio kodekso 6.350 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad pagal vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, pardavėjo atstovas įsipareigoja parduoti prekę – kilnojamąjį daiktą pirkėjui – fiziniam asmeniui pastarojo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o pirkėjas įsipareigoja sumokėti kainą. Toliau šiame straipsnyje nustatoma, kokių sąlygų negali būti vartojimo pirkimo-pardavimo sutartyje, kas draudžiama pardavėjui ir kaip pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises. Nors ieškovas nurodė ir pateikė 2019-02-14 VĮ „Regitra“ pažymą, iš kurios matomi duomenys, kad atsakovas per pastaruosius trejus metus pardavė penkis automobilius, kad ieškovui parduota transporto priemone pats pardavėjas nevažinėjo, nes įgijo ją pardavimo tikslu, tačiau tokių požymių neužtenka pripažinti, kad atsakovas yra verslininkas. Byloje neįrodytas faktas, jog atsakovas nuolat verčiasi automobilių prekyba, siekdamas pelno. Kaip matyti iš bylos duomenų penkis automobilius atsakovas pardavė trejų metų laikotarpiu, jo paaiškinimu dalimi tų automobilių pats kurį laiką naudojosi savo tikslams ir tik vėliau pardavė. Taip pat atsakovas paaiškino, kad jis turi nuolatinį darbą, kuris nėra susijęs su prekyba automobiliais. Taigi, neįrodyta, kad iš parduotų automobilių atsakovas turėjo pelno. Be to ieškovas nei pats teikė, nei prašė teismo išreikalauti kitus įrodymus apie R. M. darbinę veiklą. Taigi, visi aptarti požymiai rodo, kad automobilių pardavimas nėra atsakovo verslas ar profesija, todėl šiuo atveju ieškovui negali būti taikoma didesnė įstatyminė apsauga kaip ji būtų taikoma pripažinus automobilio pirkimo –pardavimo sutartį vartojimo sutartimi (CK 6.350 str. 1 d.).

Įvertinus aukščiau išdėstytą ir byloje esančių įrodymų visumą, ieškovui byloje neįrodžius, kad atsakovas pardavė ieškovui automobilį su paslėptais trūkumais, kurie atsirado iki automobilio perdavimo, arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo, negalima daryti išvados, jog aplinkybė, kad automobilio trūkumai atsirado iki jo nupirkimo, yra labiau tikėtina nebuvus jų, negu buvus. Be to, įvertinus faktą, kad pardavėjas nėra profesionalus pardavėjas (verslininkas), atsižvelgus į kitas reikšmingas aplinkybes, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų.

Iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu – 5,11 Eur, kadangi ši suma yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo D. K. ieškinį atsakovui R. M. atmesti.

Priteisti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,11 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.