Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-11-10 · Civilinė byla Nr. 2A-825-640/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-10
Bylos Nr.
2A-825-640/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-00283-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Veniulytė-Jankūnienė (pran.), Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
UAB „Izora“
Atsakovas
UAB „Kauno audinių projektas“
Kategorijos
  • 50.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-825-640/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-00283-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 50.4; 121.15 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Veniulytės-Jankūnienės,kolegijos teisėjų Tatjanos Žukauskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui D. V.,atsakovo atstovei advokatei V. P.,

kolegijos posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Izora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-06 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Izora“ ieškinį atsakovui UAB „Kauno audinių projektas“ dėl patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo, bei atsakovo UAB „Kauno audinių projektas“ priešieškinį ieškovui UAB „Izora“ dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 9570,52 Lt už išsinuomotų patalpų pagerinimą, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-12-18 tarp UAB „Akropolis“ ir UAB „Izora“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis dėl 286 kv.m. ploto negyvenamųjų patalpų, esančių prekybos centre „Akropolis“ Karaliaus Mindaugo pr. 19, Kaune, nuomos. Šiose patalpose ieškovas įrengė indais bei dovanomis prekiaujančią parduotuvę „Bohemijos pasaulis“. 2009-09-07 pasibaigus sutarčiai, išnuomotos patalpos priėmimo-perdavimo aktu buvo gražintos naujajam patalpų savininkui-nuomotojui UAB „Kauno audinių projektas“. Sutarties galiojimo laikotarpiu nuomotojas nuomojamose patalpose įrengė stiklines vitrinas ir susukamas grotas, už kurių įrengimą nuomotojo nurodymu ieškovas apmokėjo nuomotojui 9570,52 Lt. Ieškovo nuomone, tai laikytina išsinuomotų patalpų pagerinimu, jų išlaidos turi būti atlygintos nuomininkui pagal CK 6.501 str. Stiklinių vitrinų ir susukamų grotų įrengimas nuomojamose patalpose patalpų projekte nebuvo numatytas, šiuos darbus atliko pats nuomotojas vienašališkai, nederindamas jų kainos su nuomininku, stiklinės virtinos yra nuomotojo įrengtų laikančiųjų konstrukcijų dalis, todėl šių objektų įrengimas patalpose negali būti priskiriamas nuomininko atliktam patalpų įrengimui, pritaikant jas naudoti pagal patalpų paskirtį.

Atsakovas, pareiškęs ieškovui priešieškinį prašė priteisti iš ieškovo 5996 Lt skolą už 2009 m. rugsėjo mėnesio septynias dienas nuomos mokestį, susidariusį pagal 2006-12-18 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 1079,28 Lt delspinigių, 8,28 procentų dydžio metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, jog ieškovas pagal nuomos sutartį buvo sumokėjęs 83425,10 Lt avansą, ši suma buvo panaudota nuomos mokesčio užskaitymui nuo 2009-07-01 iki 2009-09-08 imtinai, todėl, įvertinus tai, jog ieškovas šiuo laikotarpiu turėjo sumokėti 90087,42 Lt nuomos mokestį, o sumokėjo avansą 83425,10 Lt, avanso sumos nepakako užskaityti ieškovo susidariusią skolą iki sutarties nutraukimo dienos, ieškovas už 2009 m. rugsėjo septynias dienas turėjo sumokėti 6662,32 Lt, tačiau įvertinus tą aplinkybę, jog ieškovas 2009-10-16 skolos dalį, lygią 666,32 Lt atlygino, ir tokiu būdu sumažino skolą, iš ieškovo atsakovo naudai pagal sutarties 13 p.-14 p. turi būti priteista 5996 Lt nesumokėto nuomos mokesčio. Pagal sutarties 19.4 p. nuostatas, iš ieškovo atsakovo naudai prašo priteisti 1079,28 Lt delspinigių už susidariusį įsiskolinimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-10-06 sprendimu (b. l. 156-159) ieškinį ir priešieškini atmetė. Teismas atmesdamas ieškinį sprendė, kad CK 6.501 str.1d. nustato: kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtas šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Šiuo konkrečiu atveju negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalys sutartimi susitarė, jog patalpų pagerinimas bei šių išlaidų atlyginimas nuomininkui galimas tik esant rašytiniam šalių susitarimui šiuo klausimu. Tokio susitarimo pateikta nebuvo. Teismas atmesdamas priešieškinį sprendė, kad atsakovas 2009-07-01 sąskaita-faktūra reikalavęs apmokėti 31158,09 Lt nuomos mokesčių (b.l. 115), kreditine PVM sąskaita-faktūra sumažino nuomos mokestį iki 9347,43 Lt (b.l. 116), sekančio mėnesio sąskaita-faktūra rodo, jog atsakovas iš ieškovo reikalavo sumokėti 21810,67 Lt nuomos mokestį (b.l. 117), todėl, iš šių faktinių aplinkybių, darytina išvada, jog šalys tarpusavio sutarimu, t.y. ieškovui pasiūlius (oferta) ir atsakovui priėmus pasiūlymą (akceptas) susitarė dėl nuomos mokesčio sumažinimo už išsinuomotas patalpas, ir tokiu būdu pakeitė pasirašytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sąlygas, kurios yra privalomos šalims.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Izora“ apeliaciniu skundu (b.l. 167 – 171), prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-10-06 sprendimą Nr. 2-3314-734/2010 dalyje, kuria teismas atsisakė ieškinį tenkinti, sprendimą panaikinti, ir priimti naują sprendimą: Ieškovo UAB „Izora“ atsakovui UAB „Kauno audiniu projektas“ pareikštą ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas konstatavo, kad rašytinis susitarimas į bylą nepateiktas, todėl teismas pripažino Atsakovą neturint pareigos atlyginti Ieškovo išlaidas. Darydamas tokią išvadą teismas Sutartį aiškino formaliai ir paviršutiniškai, neatsižvelgė skirtingai reglamentuojamas įvairių tipų išlaidas ir jų atlyginimo tvarką, tikrąją šalių valią ir sutarties turinį. Nurodo, kad šalys susitarė, kad tuo atveju, kai Nuomininkui netinka Nuomotojo minimaliai įrengtos patalpos ir jis nori padaryti jų pakeitimus, tai yra atliekama Nuomininko sąskaita. Taip pat nurodo, kad šalys susitarė, jog Nuomininko atliktas Patalpų pagerinimas nebus kompensuojamas, tada jeigu jis atitinka abi toliau nurodytas sąlygas: pagerinimas susijęs su Patalpų įrengimu, pritaikant jas naudoti pagal Patalpų paskirtį ir Nuomininko interesus (1); ir toks pagerinimas yra numatytas Patalpų projekte (2). Mano, kad bylą nagrinėjęs Teismas neatsižvelgė į tai, kad su Nuomotoju suderintame Patalpų įrengimo projekte stikliniu vitrinų ir susukamų grotų įrengimas nuomojamose patalpose patalpų Projekte, kuris buvo suderintas su Nuomotoju, nėra numatytas. Priešingai, Teismas ginčijamame sprendime padarė esminę, faktinių aplinkybių nustatinėjimo klaidą, kuria remdamasis priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą: kad vitrinos ir susukamų grotų nuomojamoms patalpoms projektą užsakė Ieškovas, jos buvo įrengtos nuomininko (Ieškovo) iniciatyva, jis perdavė projektą Nuomotojui, kad šis atliktų darbus (įrengtų vitrinas ir susukamas grotas) pagal projektą UAB „Izora“ išnuomotose patalpose. Ieškovas nurodo, kad vitrinų ir susukamųjų grotų įrengimas Nuomininko pasirengtame ir suderintame projekte - pagal kurį jis prisėmė įsipareigojimą padengti Projekto įgyvendinimą sąlygojančias išlaidas - numatytas nebuvo. Nurodo, kad Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą neatsižvelgė į tai, kad Patalpų įrengimo projekte (kuriame įtrauktų medžiagų ir darbų apmokėjimo prievolę yra prisiėmęs Nuomininkas) stiklinių vitrinų ir susukamų grotų įrengimas nenumatytas (i); vitrina ir grotos buvo įrengtos ne nuomininko iniciatyva, šiam siekiant atlikti minimalių reikalavimų pakeitimus, kaip tai numatyta Sutarties 12. 2 p., 15. 3 p., o Nuomotojo vienašališku sprendimu (ii). Nurodo, kad tokių darbų - kuriuos, po patalpų perdavimo Nuomininkui, inicijuoja Nuomotojas laikydamas juos reikalingais jo turimam prekybos centrui funkcionuoti, ir pats juos atlieka nederindamas su nuomininku - išlaidų atlyginimas sutartyje neaptartas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 178-179) atsakovas UAB “Kauno audinių projektas”, prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jį palaiko. Taip pat nurodo, kad sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad patalpų pagerinimai kompensuojami tik tada, jei šalys dėl to iš anksto susitaria. Šalys sutartyje susitarė dėl patalpų įrengimo išlaidų paskirstymo, todėl bendroji CK 6.501 str. 1 d. taisyklė netaikytina. Nurodo, kad sutarties galiojimo laikotarpiu apeliantas naudojosi patalpų įrengimu, todėl reikalavimas atlyginti patalpų įrengimo kainą yra visiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Byloje nustatyta, kad ieškovas, kaip nuomininkas, su UAB „Akropolis“, kaip nuomotoju, 2006-12-18 buvo sudaręs negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį dėl prekybos centre, esančio Karaliaus Mindaugo g. 49, Kaunas, 286 kv.m. bendro ploto patalpų (b.l. 8-36). Sutartyje šalys susitarė, kad nuomotojas patalpas įrengia pagal įprastus tokioms patalpoms sprendinius, o papildomi minimalių reikalavimų pakeitimai atliekami nuomininko sąskaita (sutarties 12.2 p.). Sutarties 12.6 p. šalys nurodė, kad nuomininkas savo lėšomis įsirengia patalpas pagal patalpų projektą ir elektrinės dalies projektą, o sutarčiai pasibaigus nuomotojas kompensuoja nuomininko išlaidas, patirtas įrengiant patalpas pagal patalpų projektą ir elektrinės dalies projektą tik tuo atveju, jei šalys dėl tokios kompensacijos bei jos tvarkos buvo iš anksto raštu susitarusios. Šalys susitarė, kad nuomininko atliekamas patalpų įrengimas, pritaikant jas naudoti pagal paskirtį ir nuomininko interesus, nėra laikomas patalpų pagerinimu. Sutarties 15.3 p. nustatė, kad patalpų pakeitimas yra laikomas pagerinimu tik tuo atveju, jei dėl to nurodoma atskirame šalių sudarytame sutarties papildyme dėl patalpų pakeitimo.

2008-02-20 UAB „Akropolis“ ieškovui pateikė apmokėti PVM sąskaitas-faktūras 2417,53 Lt sumai už stiklines vitrinas ir 7152,99 Lt sumai už susukamas grotas (b.l. 38-39). Šias sąskaitas ieškovas apmokėjo 2008-03-12 (b.l. 47).

2009-09-07 nuomos sutarčiai pasibaigus patalpos buvo perduotos atsakovui, kaip nuomotojo teisių ir pareigų perėmėjui, ir patalpų perdavimo akte buvo nurodyta, jog patalpose paliekama žaliuzi ir vitrina (b.l. 37). Ieškovas kreipėsi į atsakovą su prašymu grąžinti įmokas už stiklines vitrinas ir grotas (b.l. 49). Atsakovas tai padaryti atsisakė, nurodydamas, jog tai yra ieškovo turtas, kurį jis gali nuomoti (b.l. 50, 53).

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog ieškovo su nuomotoju suderintame Patalpų įrengimo projekte stiklinių vitrinų ir susukamų grotų įrengimas nuomojamose patalpose Patalpų Projekte, kuris buvo suderintas su Nuomotoju, nebuvo numatytas (b.l. 40-46). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, jog vitrinos ir susukamų grotų nuomojamoms patalpoms projektą užsakė Ieškovas. Iš bylos medžiagos matyti, jog grotos bei vitrinos buvo įrengtos ne ieškovo iniciatyva. Kaip matyti iš byloje esančio UAB „Akropolis“ rašto (b.l. 48), 2008-03-07 nuomotojas pranešė nuomininkams, jog savo lėšomis įrengė atitinkamas atitvaras, siekiant užtikrinti savalaikį viso prekybos centro parengimą atidarymui, išlaikyti bendrą vidaus interjero koncepciją, optimizuoti atitvarų įsigijimą ir įrengimo darbus bei užtikrinti nuomininkų turto saugumą. Pažymėtina, kad patalpų įrengimo projektai buvo suderinti su nuomininkais. Rašte nuomotojas nurodė, kad atitvarų įrengimas turi būti nuomininkų kompensuotas UAB „Akropolis“, išskyrus atvejus, kai su nuomininkais yra susitarta kitaip. Šį raštą ieškovas pats pateikė su ieškiniu, apmokėjimas pagal sąskaitas buvo padarytas jau po šio rašto, t.y. 2008-03-12, todėl konstatuotina, kad ieškovas sutiko sumokėti už stiklinių vitrinų ir grotų įrengimą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad su nuomotoju buvo susitarta kitaip nei nurodyta minėtame 2008-03-07 rašte, t.y. šalys susitarė, jog šias išlaidas padengs nuomininkai, šiuo atveju ieškovas. Tai ieškovas pripažino savo veiksmais – apmokėdamas sąskaitas ir nereikšdamas jokių pretenzijų dėl šių išlaidų iki sutarties galiojimo pabaigos.

Šalių sudarytos sutarties 12.2 p. nustato, kad papildomai minimalių reikalavimų pakeitimai yra atliekami nuomininko sąskaita. 15.3 p. nustato, jog patalpų pakeitimas laikomas pagerinimu tik tai tiesiogiai nurodžius atskirame nuomotojo ir nuomininko sudarytame sutarties papildyme dėl patalpų pakeitimo. Be to, sutarties 12.6 p .numato, jog nuomininko patalpų įrengimas, pritaikant jas naudoti pagal paskirtį ir nuomininko interesus nėra laikomas patalpų pagerinimu. Tokiu būdu, darytina išvada, jog nuomotojo atlikti papildomai darbai – grotų ir vitrinos įrengimas, nors ir nebuvo atlikti nuomininko iniciatyva, tačiau siekiant apsaugoti ir užtikrinti nuomininko interesus, todėl negali būti laikomi sutarties prasme patalpų pagerinimu. Be to, esant šalių susitarimui, kad šias išlaidas apmoka nuomininkas, konstatuotina, kad ieškovas neturi pagrindo prašyti atsakovą atlyginti jam išlaidas, sumokėtas nuomotojui už grotų bei virtinos įrengimą.

Apelianto argumentai, kad šiuo atveju nuomotojui atlikus papildomus darbus juos iš anksto su nuomininku neaptarus, jų išlaidų atlyginimas sutartyje nėra aptartas, todėl vadovaujantis CK 6.193 str. 4 d. sutarties sąlygos turi būti aiškinamos šalies, pasiūliusios sudaryti sutartį nenaudai, t.y. tokių išlaidų nuomininkas neturi atlyginti, yra atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyti faktai, jog dėl papildomų darbų su nuomininkais iš anksto buvo derinama, bei šalių buvo susitarta, jog išlaidas sumoka nuomininkas (2008-03-07 raštas). Ieškovas buvo nuomotojo informuotas apie papildomus darbus, sutiko su nuomotojo pasiūlyta sąlyga, jog už darbus papildomai apmokės, todėl konstatuotina, kad šalys papildomu susitarimu susitarė dėl šių išlaidų atlyginimo. Todėl ieškovas sutarčiai pasibaigus neįgijo teisės reikalauti šių išlaidų atlyginimo.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisingai vertino byloje pateiktus įrodymus, tačiau nepaisant to, tinkamai pritaikė materialines teisės normas bei padarė teisingą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Vadovaujantis CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93, 96 str., iš apelianto priteistinos apeliacinėje teismo instancijoje patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 8,50 Lt (b.l. 98).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. spalio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB „IZORA“ 8,50 Lt valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Teisėjai Rūta Veniulytė-JankūnienėTatjana ŽukauskienėAlgirdas Auruškevičius