Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-05-14 · Civilinė byla Nr. 2A-280-372/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-14
Bylos Nr.
2A-280-372/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Simonaitienė (pirm.), Jolanta Badaugienė, Danutė Matiukienė
Atsakovas
S. K.
Trečiasis asmuo
R. K., R. S., G. S.
Ieškovas
R. S.
Advokatai
Zigmas Burba
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja B. Simonaitienė KopijaTeisėjas V. Gestautas Civilinė byla Nr. 2A-280-372/2010
Procesinio sprendimo kategorija 42.10.; (S) 63.1.; 121.21.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Birutės Simonaitienės,kolegijos teisėjų: Jolantos Badaugienės, Danutės Matiukienės,sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,

dalyvaujant atsakovei S. K., jos atstovui advokatui Zigmui Burbai, trečiajam asmeniui R. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. K. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovei S. K., tretiesiems asmenims R. K., R. S. ir G. S. dėl avansinės įmokos ir baudos pagal preliminariąją sutartį bei skolos pagal paskolos sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. S. kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą patikslintu ieškiniu prašydamas: 1) priteisti iš atsakovės S. K. jo naudai 4000 Lt avansinį mokėjimą, 4000 Lt baudą, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal 2008-01-20 Preliminariąją žemės sklypo su gyvenamuoju namu pirkimo - pardavimo sutartį; 2) priteisti iš atsakovės S. K. jo naudai 1000 Lt skolą, 218 Lt delspinigių, 5% dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal 2008-04-22 paskolos sutartį bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2008-01-20 tarp jo ir atsakovės S. K. buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo su gyvenamuoju namu pirkimo - pardavimo sutartis. Sutartimi atsakovė įsipareigojo iki 2008-10-10 parduoti ieškovui už sutartyje sutartą - 48000 Lt kainą 0,0792 ha ploto žemės sklypą, ir šios sutarties priede detaliai apibūdintą namą, kuris turėjo būti atsakovės pastatytas, bei su ieškovu turėjo būti sudaryta šio nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis. Ieškovas pagal sutartį sumokėjo atsakovei 4000 Lt avansinį mokėjimą už namo projektavimo darbus. Nurodė, kad sutartyje atsakovė pažymėjo, jog minimas žemės sklypas ir pagal priimtą įsipareigojimą turėtas būti pastatytas ir sutartyje bei jos priede aptartas gyvenamasis namas, priklauso atsakovei nuosavybės teise. Atsakovei atsisakius su ieškovu tęsti sutartinius santykius ir vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus, pastarasis kreipėsi į VĮ Registrų centro Šiaulių filialą ir gavo Nekilnojamojo turto Registrų centro centrinio duomenų banko išrašą, kuriame nurodyta, jog 0,0792 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas - (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esantis pastatas - sodo namelis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2008-06-20 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso R. ir G. S.. Ieškovo teigimu, žemės sklypo ir namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas su kitu pirkėju, o ne su juo, buvo rimtas pagrindas pagrįstai manyti, kad atsakovė iš esmės pažeis preliminarią sutartį. Todėl jis kreipėsi į atsakovę ir pareikalavo, kad atsakovė jam raštu iki 2008-09-04 pateiktų rašytinius ar kitus priimtinus įrodymus, jog 2008-01-20 preliminariąją žemės sklypo su gyvenamuoju namu pirkimo - pardavimo sutartį ji įvykdys per sutartyje nurodytą terminą. Tačiau iki nustatyto termino atsakovė ieškovui raštu nepateikė atsakymo dėl tolimesnio sutarties vykdymo, todėl ieškovas teigė, kad sutartis laikoma nutraukta dėl esminio jos pažeidimo, kurį padarė atsakovė. Ieškovas nurodė, kad iki 2008-10-10 jis būtų gavęs paskolą, nes tuo tikslu jau buvo gavęs banko garantą, todėl ir sodo namelį nustatytu terminu iš atsakovės būtų nupirkęs. Be to, ieškovas 2008-04-22 pagal surašytą paskolos sutartį atsakovei paskolino 1000 Lt, kuriuos atsakovė įsipareigojo jam grąžinti iki 2008-05-22. Pasibaigus skolos grąžinimo terminui, ieškovas atsakovę ne kartą žodžiu ragino grąžinti šiuos pinigus, tačiau ji visą laiką tai padaryti atsisakydavo. Be to, šioje paskolos sutartyje atsakovė įsipareigojo už kiekvieną praleistą dieną (nuo 2008-05-22) mokėti po 1 % delspinigių, tačiau ieškovas sumažino prašomų priteisti delspinigių dydį iki 0,2 % delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną ir prašė priteisti iš viso 218 Lt delspinigių.

Žemesnės instancijos teismas

Joniškio rajono apylinkės teismas 2010 m. sausio 27 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės S. K. 4000 Lt avansinį mokėjimą, 4000 Lt baudą, 1000 Lt skolą, 218 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-10-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal 2008-01-20 Preliminariąją žemės sklypo su gyvenamuoju namu pirkimo - pardavimo sutartį, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008-10-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal 2008-04-22 paskolos sutartį, ir 277 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo R. S. naudai. Tuo pačiu teismas priteisė iš atsakovės S. K. 25,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Teismas nustatė, kad ieškovas su atsakove 2008-01-20 sudarė preliminariąją sutartį dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo su priedu, kuriame numatytos visos techninės statybos sąlygos, kurias turi atitikti parduodamas turtas sandorio pas notarą sudarymo metu. Teismas pažymėjo, jog sutarties 8 p. numatyta, kad jei pagrindinė turto pardavimo sutartis pas notarą nebus sudaryta iki sutarto termino dėl pardavėjo kaltės, tai pardavėjas įsipareigoja grąžinti visą sumokėtą avansą ir dar sumokėti tokio pat dydžio baudą. Nustatė, jog 2008-06-17 atsakovė, nesulaukusi sutarto termino, turtą, kuris tuo metu neatitiko visų sutartų techninių sąlygų, pardavė tretiesiems asmenims R. S. ir G. S.. Teismo vertinimu, atsakovė, parduodama preliminariojoje sutartyje nurodytą turtą, vienašališkai nutraukė šalių pasirašytą preliminariąją sutartį. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovei S. K. atsisakius vykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, ji privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansinį mokėjimą - 4000 Lt ir atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Be to, pažymėjo, kad pagal sutarties 10 p. nuostatas atsakovė, perleidusi parduodamą žemės sklypą su gyvenamuoju namu tretiesiems asmenims, pažeidusi kitas sutarties 9 p. nurodytas sąlygas, privalo ieškovui sumokėti 4000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad atsakovė pripažįsta, jog gavo iš ieškovo 1000 Lt pagal paskolos sutartį, tačiau pinigų iki šiol negrąžino. Teismas pripažino, kad negrąžindama pasiskolintos pinigų sumos, atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad šalių sudaryta Sutartis atitinka visus CK reikalavimus, ji nėra ir negali būti pripažinta niekine, nes tam nėra jokio teisinio pagrindo. Teismas pažymėjo, jog atsakovė jokio priešieškinio nėra pareiškusi ir sudarytos sutarties neginčija. Nurodė, kad atsakovė byloje visiškai neįrodė savo atsikirtimų argumento, kad ieškovas pats vienašališkai nutraukė sutartį, atsisakydamas pirkti turtą. Be to, teismo vertinimu, jeigu ir būtų toks raštiškas ieškovo atsisakymas pirkti turtą, tai bet kuriuo atveju gautus pinigus pagal paskolos sutartį bei avansu pagal preliminariąją sutartį atsakovė privalėtų grąžinti, nes susitarimo dėl netesybų (kad gauti pinigai liktų atsakovei) nėra.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė S. K. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti. Tuo pačiu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovo ieškinys nepagrįstas nei teisiškai, nei faktiškai. Šiuo atveju ieškovo išlaidos – 5000 Lt (įskaitant 1000 Lt pagal paskolos sutartį) avanso sumokėjimas atsirado dėl jo paties rizikos, nes preliminariąją sutartį pasirašė, neturėdamas pinigų pagrindinės sutarties sudarymui. Ieškovas turėtų reikalavimo teisę tik į nuostolių atlyginimą ir tik tuo atveju, jei aš būčiau atsisakiusi sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, tačiau pagrindinę sutartį atsisakė sudaryti pats ieškovas, todėl teisės į nuostolių atlyginimą jis nebeturi (CK 6.165 str. 3 d.). Be to, ieškovas neįrodė, kad jis turėjo nuostolių, o jo reikalavimas grąžinti avansą nelaikytinas nuostoliais.

2. Teismas pažeidė CPK 185 str. reikalavimus - tinkamai neįvertino ne tik atsakovės paaiškinimų, bet ir kitų įrodymų, kurie rodė aiškų ieškovo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį, ir visiškai nepagrįstai padarė išvadą kad būtent atsakovė kalta dėl to, kad nesudarė pagrindinės sutarties su ieškovu. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jam iki atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį būtų buvęs suteiktas kreditas planuojamo nekilnojamojo daikto pirkimui. Atsakovės manymu, byloje esantis „Swedbank“ AB Šiaulių filialo Joniškio klientų aptarnavimo centro 2009-03-18 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodantis, kad ieškovas bei Banko darbuotoja D. T. 2008-05-15 kreipėsi būtent į šį banko padalinį dėl paskolos žemės sklypo bei sodo namelio pirkimo vertintinas kritiškai, nes nėra objektyvus vien dėl tos priežasties, jog prašymą paskolos gavimui kartu su ieškovu pateikė šio banko darbuotoja D. T..

3. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, nesivadovavo CK 6.193 str. nuostatomis, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, neįvertino tos aplinkybės, kad visų atsakovės ir ieškovo sudarytų sutarčių sąlygos buvo pasiūlytos išimtinai tik ieškovo, jos buvo naudingos tik ieškovui, sutartyse nurodytos sankcijos vienpusės, neproporcingos ir taip pat naudingos tik ieškovui. Be to, teismas nevertino CK 6.228 str. 1 d. nurodytų esminę sutarties šalių nelygybę nustatančių kriterijų, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė kaip sutarties šalis buvo ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikė neapdairiai, neturėjo derybų patirties. Teismas neatsižvelgė, jog gauto iš ieškovo avanso pinigų suma buvo iš esmės panaudota tik paruošiamųjų darbų (geodezinių ir kadastrinių darbų atlikimas, registravimas ir kt.), susijusių su pagrindinės nekilnojamojo daikto sutarties sudarymu, atlikimu, ir taip pat teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad atsakovė, ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, tretiesiems asmenims (S.) nekilnojamuosius daiktus pardavė už 30000 Lt, t.y., pardavė už žymiai mažesnę kainą nei buvo sutarusi su ieškovu. Todėl dėl neatsakingų ir nerūpestingų ieškovo veiksmų atsakovė patyrė nuostolių. Atsakovė su ieškovu tarėsi tik vienu vieninteliu klausimu, tai žemės sklypo ir nebaigto statyti sodo namo pardavimo klausimu, todėl, atsakovės manymu, šalių sudarytą 2008-04-22 paskolos sutartį 1000 Lt sumai teismas turėjo vertinti ne kaip atskirą sandorį, o tik kaip avansinį mokėjimą už planuojamą ieškovo pirkti nekilnojamąjį daiktą. Visos šios aplinkybės, atsakovės teigimu, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių teisinius šalių santykius, sudarant bei vykdant preliminarią sutartį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos šiais klausimais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės S. K. apeliacinį skundą ieškovas R. S. prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą bei priteisti iš atsakovės patirtas advokato pagalbos išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Atsiliepimas

1. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia abstrakčiais ir neįrodytais teiginiais bei CK straipsnių citavimu. Tačiau apeliaciniame skunde nenurodoma nė vieno materialinės ar procesinės teisės normos pažeidimo, nepateikiama įrodymų ir teisinių motyvų, kurie įrodytų skundžiamo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą.

2. Atsakovės motyvas, kad, pasak jos, ieškovas pats vienašališkai nutraukė sutartį, atsisakydamas pirkti turtą, yra visiškai neįrodytas, nes atsakovė nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų.

3. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas iki sutarties pasirašymo momento pinigų namo pirkimui neturėjo, todėl sutartį pasirašė neturėdamas jokios garantijos, kad sugebės atsiskaityti. Šis atsakovės teiginys yra neteisingas ir neatitinkantis tikrovės, nes ieškovas bent pusę sumos, reikalingos namo pirkimui, turėjo sukaupęs, o kitą dalį planavo gauti kreditu iš banko. Pasirašęs sutartį su atsakove, ieškovas pradėjo domėtis kokiomis sąlygomis, terminais bankai teikia kreditus, kokių dokumentų reikia kredito gavimui ir pan. Todėl, jei atsakovė būtų tinkamai vykdžiusi sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pagrindinę žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį šalys būtų pasirašę ir ieškovas būtų visiškai atsiskaitęs su atsakove.

4. Atsakovė neginčijo, kad ieškovas 2008-04-22 pagal surašytą paskolos sutartį atsakovei paskolino 1000 Lt iki 2008-05-22. Kadangi paskolos sutartimi šalys sutarė, kad paskolinta 1000 Lt suma privalo būti grąžinta, tai atsakovė, negrąžindama gautos paskolos, pažeidžia paskolos sutarties sąlygas bei gautus iš ieškovo pinigus turi savo žinioje neteisėtai. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė iš atsakovės šią sumą bei delspinigius ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yras teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.), todėl naikinti jį pagal apeliacinio skundo motyvus nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino bylos įrodymus, padarė pagrįstas išvadas ir tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas.

Apeliantės motyvas, kad teismas nesivadovavo CK 6.193 str. nuostatomis ir pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, nepagrįstas. Šalių pasirašytos preliminarios sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos. Pats faktas, kad sutarties projektą, kurį pasirašė abi šalys, paruošė ir pateikė ieškovas, savaime nereiškia, kad apeliantei ją pasirašant kilo abejonių dėl kurių nors sąlygų. CK 6.228 str. 1 d. suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos ar sąlygų, jeigu tai nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole, ir tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. CK 6.228 str. 2 d. suteikia nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį. Apeliantė nesikreipė į teismą dėl sutarties ar jos dalies pakeitimo ar pripažinimo negaliojančia. Nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo siekimą nepagrįstai praturtėti apeliantės sąskaita. Iš objektyvių įrodymų matyti, kad apeliantė pati pažeidė Preliminariosios sutarties sąlygas, numatančias pagrindinės sutarties sudarymo terminus ir parduodamo turto būklę. Kaip jau nurodyta anksčiau, apeliantė turėjo net dvi galimybes ginti savo teises, tačiau nė viena iš jų nepasinaudojo. Jokiais veiksmais neparodžiusi, kad ji nutraukia preliminarią sutartį, pasirašytą su ieškovu, apeliantė jai priklausančius pastatus ir žemę perleido tretiesiems asmenims. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas pats be jokio teisėto pagrindo atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį ir tuo suteikė teisę apeliantei parduoti turtą savo nuožiūra. Apeliantė nurodė, kad buvo sudarytos dvi preliminarios sutartys, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikta.

Apeliantės motyvas, kad teismas tinkamai neįvertino visų byloje esančių įrodymų, formaliai yra teisingas. Priimdamas sprendimą, teismas privalo įvertinti visus įrodymus (CPK 265 str. 1 d.). Kolegija turi teisę ištaisyti šią klaidą ir įvertinti apeliantės nurodomą „Swedbank“, AB Šiaulių filialo Joniškio klientų aptarnavimo centro išduotą pažymą (b.l. 105). Šis įrodymas turi būti analizuojamas kitų įrodymų kontekste. Preliminarioje žemės sklypo su gyvenamuoju namu pirkimo-pardavimo sutartyje apeliantė įsipareigojo nurodomą turtą parduoti iki 2008-10-10 (b.l. 11). Iš byloje esančių ir teismo įvertintų įrodymų matyti, jog apeliantė parduotiną turtą pardavė, nesulaukusi šio termino. Taigi, tas faktas, ar turėjo ieškovas pinigų pirkiniui, nekeičia tos aplinkybės, jog savo įsipareigojimus pažeidė būtent apeliantė. Be to, minima pažyma „Dėl duomenų pateikimo“ yra oficialus dokumentas, joje nurodytos aplinkybės nenuginčytos. Tai reiškia, kad ieškovas buvo pasiruošęs įvykdyti savo įsipareigojimą pagal pagrindinę sutartį priimti žemės sklypą kartu su gyvenamuoju namu, kuris bus pastatytas tame sklype, ir sumokėti už juos apeliantei 48000 Lt. Tas faktas, kad D. T. dirba nurodytame banke, nekeičia tos aplinkybės, jog ji kartu su ieškovu paims kreditą iš apeliantės perkamo turto įsigijimui. Šiuo atveju apeliantei būtų buvę svarbu ne tai, iš kur pinigų gaus ieškovas, o tai, ar jis įvykdys savo įsipareigojimus apeliantei.

Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo teismas sprendžia, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Šioje byloje visi pateikti įrodymai (dokumentai, trečiųjų asmenų bei liudytojų parodymai) neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad būtent ieškovas buvo kaltas dėl pagrindinės sutarties nepasirašymo ir dėl to prisiėmė galimų nuostolių riziką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Birutė SimonaitienėTeisėjai Jolanta BadaugienėDanutė MatiukienėKopija tikraTeisėjaBirutė Simonaitienė