Kauno apygardos teismo nutartis

2025-06-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-224-923/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-18
Bylos Nr.
1S-224-923/2025
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00413-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lina Lesinskienė
Nuteistasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-224-923/2025Proceso Nr. 1-10-1-00413-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos 2.5.21 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 18 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Lesinskienė,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) priimtą 2025 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nutarimas) taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis jam paskirta galutinė bausmė – 10 metų 6 mėnesiai 1aisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. sausio 9 d., bausmės pabaiga – 2027 m. liepos 7 d. Likusi neatlikta bausmės dalis šios nutarties priėmimo dienai – 2 metai 19 dienų.

Žemesnės instancijos teismas

3. Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutarta taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo visiškai nuoseklus, tačiau jis 16 kartų skatintas. Savo kaltės neneigia, jos neminimalizuoja, labai gailisi dėl padarytų nusižengimų, baudas yra sumokėjęs. Laisvėje ir būdamas struktūruotoje aplinkoje asmuo susidūrė su psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, dalyvavo resocializacijos priemonėse, yra aktyvus pozityvių veiklų dalyvis. Nuo 2020 metų pakartotinai nustatoma žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis vykdo resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, turi teigiamas nuostatas darbinei veiklai. Sulaukia artimųjų palaikymo, vyksta į trumpalaikes išvykas, lygtinio paleidimo atveju, turėtų gyvenamąją vietą. Atsižvelgus į visa tai, Komisija sprendė, jog nuteistajam bus lengviau adaptuotis laisvėje, dėl ko sprendė, jog lygtinio paleidimo taikymas nuteistojo atžvilgiu yra galimas.

4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą konstatuodamas, kad nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo – nedaro pažangos, jo teigiamas elgesys per visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo nenuoseklus, jis pažeidinėjo nustatytą įkalinimo įstaigos tvarką, vykdė administracinius nusižengimus, todėl dabartiniame pataisos procese lygtinio paleidimo taikymas A. K. dar nebūtų efektyvus.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis A. K. skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Nuteistasis skunde nurodo, jog skundžiamas apylinkės teismo sprendimas yra nemotyvuotas, šališkas, nepagrįstas teisiniais argumentais, todėl yra neteisėtas. Teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra pakitusi, kadangi tai, kad ši jo rizika išliko maža negali būti pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Apylinkės teismo samprotavimai apie lygtinio paleidimo netaikymą, nes išlieka žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paneigia įstatymus ir elementarią logiką. Įstatymas aiškiai nustato, kad lygtinio paleidimo institutas gali būti taikomas nuteistiesiems, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema, arba tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami.

5.2. Nuteistasis skunde nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo sąlygomis, o į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistieji yra perkeliami kai vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones ir kai jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo. Taigi, kalėjimo administracijos sprendimu perkelti jį į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, jau savaime yra įrodymas, kad jis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Taigi, jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų, kadangi nėra numatyta žemesnė rizika nei žema.

5.3. Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismo akcentas, kad jis anksčiau buvo keletą kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, pažeidžia tiek Lietuvos kalėjimų tarnybos nustatytus kriterijus, tiek BVK nuostatas, kurios vienareikšmiškai nustato, kad praėjus įstatymo nustatytam terminui laikoma, kad nuteistasis drausminių nuobaudų neturi, taip pat pažeidžia non bis in idem principą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas galėjo tik pažymėti, kad galiojančių nuobaudų jis neturi, o vadovaujantis Lietuvos kalėjimų tarnybos patvirtintais kriterijais – privalėjo konstatuoti jo pažangą. Atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas nesivadovavo aktualiais teisės aktais, tai laikytina teismo šališkumu ir savaime paneigia skundžiamo sprendimo teisėtumą. Be to, pastebi, jog įstatymai ir kiti teisės aktai imperatyviai nustato, kad nuteistojo vertinimą ir jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką atlieka specialų parengimą turintys Komisijos nariai, o ne teismas, o šiuo atveju teismo atliktas jo vertinimas negali būti laikomas teisėtu.

5.4. Nuteistasis skunde atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimas gali ir privalo būti suprantamas visiems proceso dalyviams, privalo būti motyvuotas ir pagrįstas teisiniais argumentais. Šiuo atveju šie kertiniai teisingumo principai buvo pažeisti. Pagrįsdamas šią išvadą nuteistasis skunde teigia, kad apylinkės teismas netinkamai vertino jam išskirtus dinaminius kriminogeninius veiksnius, kadangi išsamiai šių veiksnių nedetalizavo, nurodydavo nemotyvuotus ir nepagrįstus argumentus. Pažymi, kad nuteistojo resocializaciją vykdo įkalinimo įstaigos, o ne pats nuteistasis, o šiuo atveju skundžiamame sprendime nėra net užuominos, kad jis būtų nevykdęs kokių tai pareigūnų nurodymų, būtų atsisakęs vykdyti resocializacijos programas. Tai savo ruožtu reiškia, kad už jo resocializaciją ir parengimą lygtiniam paleidimui yra atsakinga įkalinimo įstaiga. Jo atžvilgiu tolimesnis laikymas įkalinimo įstaigoje reikštų, kad Lietuvos Respublika nėra teisinė ir demokratinė valstybė.

5.5. Nuteistasis skunde pažymi, kad neturi jokių galiojančių nuobaudų, o tai, kad teismas atsisako tvirtinti jam palankų Komisijos sprendimą dėl anksčiau turėtų nuobaudų - laikytina dvigubu baudimu už tuos pačius pažeidimus, kas pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir laisves, tad toks sprendimas negali būti teisėtas. Mano, kad teismas negalėjo pernelyg sureikšminti jo administracinio pažeidimo svarbos. Teigia, kad savęs neteisina, padarė pažeidimus ir už juos atsakė, tačiau jis sugebėjo atsitiesti, dėl ko Komisija jį įvertino išskirtinai teigiamai. Pažymi ir tai, kad priešingai nei analizuoja apylinkės teismas apie jo bausmės atlikimo vietos tipo keitimus, nuteistasis neprivalo būti atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kad jam būtų taikomas lygtinio paleidimo institutas. Todėl teismas neturėjo vertinti išimtinai tik tą periodą, kai jis ir vėl buvo pervestas į atviro tipo laisvės atėmimo vietą. Atkreipia dėmesį, kad pažeidimai buvo padaryti 2023 metais. Įstatymas aiškiai nustato, kad nuteistasis grąžintas į pusiau atvirą režimą iš naujo privalo turi būti perkeltas į lengvą grupę, vėliau į atviro tipo laisvės atėmimo vietą, kas paprastai užima daugiau nei metus laiko. Tai reiškia, kad dalį 2023 metų ir visus 2024 metus jis elgėsi nepriekaištingai, ko pasėkoje buvo perkeltas į lengvą grupę, o vėliau ir į atviro tipo laisvės atėmimo vietą. Mano, kad teismas neįvertino jo pastangų per minimą laikotarpį.

5.6. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad apylinkės teismo nutartyje nurodyta ir tai patvirtina, kad egzistuoja daugybė ir teigiamų aspektų, kurie charakterizuoja jį teigiamai ir vienareikšmiškai leidžia taikyti lygtinio paleidimo institutą. Teismas nutartyje nenurodo, kad šeima, darbas, gyvenamoji vieta laikytini apsauginiais veiksniais, kuriuos nuolat akcentuoja teismai taikydami lygtinį paleidimą. Visiškai nesuprantama, kodėl šiuo atveju šie apsauginiai veiksniai neturi jokios reikšmės. Pastebėtina ir tai, kad pats teismas konstatavo, jog bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, tad dirba iš esmės laisvės sąlygomis, lanko savo artimuosius ir paskutiniu metu jokių pažeidimų nepadarė. Vien šie faktai įrodo, kad jis nekelia niekam grėsmės ir nėra nusiteikęs daryti naujų nusikaltimų. Teismas pasisakydamas apie jo elgesį bausmės atlikimo metu nurodė, kad jis elgiasi kaip privalo elgtis visi nuteistieji, tačiau iš nutarties nėra aišku, ko teismas dar iš jo nori, kad būtų taikytas lygtinis paleidimas. Teismas nurodė, kad jo elgesys nepasižymėjo nuoseklumu, tačiau jokiuose teisės aktuose ar kitoje teisinėje jurisprudencijoje nenurodyta, kad nuteistojo elgesys privalo būti išimtinai nuoseklus, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas. Taip pat teismas nurodo, kad turi dalyvauti pataisos programose, tačiau jis ir dalyvavo jose, yra įvykdęs visas resocializacijos priemones.

5.7. Pasak nuteistojo, teismas nepagrįstai akcentavo ir dar didelę likusią neatliktos bausmės dalį. Apylinkės teismas nesivadovavo precedentais analogiško pobūdžio bylose, kuriose pažymima, kad neatlikta bausmės dalis negali būti laikoma didele, kai nuteistojo atliktos bausmės dalis atitinka įstatymo reikalavimus, o neatliktos bausmės dalies trukmė savaime nesuponuoja išvados apie tai, jog tolimesnis pataisos procesas negali būti tęsiamas jį paleidus lygtinai. Aukštesniųjų teismų praktikos nepaisymas yra nesuderinamas su Teismų įstatymo normomis bei teisingumo principu. Tvirtina, kad apylinkės teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių lygtinio paleidimo institutas jam negali būti taikomas.

5.8. Skunde taip pat nurodomos ir Europos Komisijos rekomendacijos, jų nuostatos bei pažymima, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis ir toliau būtų kontroliuojamas. Nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos sprendimą taikyti lygtinį paleidimą, pateikė visą eilę nepagrįstų ir nemotyvuotų argumentų dėl neva jo asmens neatitikimo įstatymo reikalavimams, tačiau nepateikė nei vieno priekaišto Komisijai, kadangi atsisakydamas tvirtinti Komisijos sprendimą, teismas privalėtų konstatuoti ir Komisijos narių negebėjimą atlikti savo pareigas priimant sprendimus dėl lygtinio paleidimo nuteistiesiems taikymo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Kauno apygardos teisme gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimas į nuteistojo skundą, kuriuo prašoma nuteistojo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

6.1. Atsiliepime nurodoma, kad skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Apylinkės teismas įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, todėl sprendimas paremtas nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis.

6.2. Atsiliepime sutinkama, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien šių aplinkybių taikyti asmeniui lygtinį paleidimą nepakanka. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

6.3. Atkreipia dėmesį, kad nors ir nustatyta žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau A. K. vis dar nustatyta ir kriminogeninių dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis savo pastangų dėka vis dar gali sumažinti ar visai eliminuoti, dėl ko nekiltų pagrįsta abejonė pakankama jo elgesio korekcija bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

6.4. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų, už kurias atlieka bausmę, pobūdį ir keliamą itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui. Taip pat pažymima itin didelė likusios neatliktos bausmės dalis, teigiant, kad skirta bausmė turi būti veiksminga. Nurodo, kad šios paminėtos aplinkybės atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, kad nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei ir lygtiniam paleidimui svarbios aplinkybės turi būti vertinamos griežčiau.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas tenkintinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

8. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad nuteistojo skunde cituojamos Europos Tarybos rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio dokumentai, kuriais teismas neprivalo vadovautis. Rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti ir tiesiogiai nėra taikomi. Be to, pagal minimas rekomendacijas lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra siūloma taikyti ne išimtinai visiems nuteistiesiems, o tik tiems, kurie atitinka visas paleidimo sąlygas (t. y. nesuteikiant prioriteto nei formalioms, nei materialioms lygtinio paleidimo sąlygoms). Nei nuteistojo minimose rekomendacijose, nei jokiuose kituose tarptautiniu lygmeniu priimtuose teisės aktuose nenurodoma, kokias sąlygas asmuo privalo atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Europos Tarybai priklausančios valstybės narės vadovaujasi konkrečioje valstybėje galiojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje tokie teisės aktai yra BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Teismas ar Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija, įvertinę visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdami į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamą sprendimą. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas pažymi, kad A. K. skunde aptariami lygtinio paleidimo instituto taikymo privalumai, akcentuojama, jog taikyti šį institutą skatina ir Europos Taryba, kuri yra priėmusi ne vieną rekomendaciją šiuo klausimu. Apygardos teismas neginčija šių skunde nurodomų teiginių, tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai.

9. Vis tik, apygardos teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reglamentavimą, įvertinęs skundo nagrinėjimui pateiktą nuteistojo asmens bylos medžiagą, skundo argumentus bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad priešingai, nei nurodė žemesnysis teismas, yra pakankamas pagrindas manyti, kad lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam A. K. gali būti efektyvus, tai yra, kad lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals, o paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti.

10. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja tik formalus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos – A. K. atliko įstatyme nustatytą laisvės atėmimo dalį, tačiau nurodė, kad jo elgesyje nėra nustatytas materialus pagrindas – nededamos maksimalios pastangos keisti nusikalstamą elgesį, kadangi išlieka nepakitę kriminogeniniai veiksniai, kurių nuteistasis nekoreguoja. Su šiomis skundžiamos nutarties išvadomis aukštesnysis teismas nesutinka.

11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuotina, kad, priešingai nei skundžiamoje nutartyje akcentavo žemesnysis teismas, Komisija ne tik tinkamai įvertino formalaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimą, tačiau tinkamai įvertino ir nuteistojo A. K. asmenybę bei jo elgesio korekciją, pagrįstai sprendė, jog jis daro akivaizdžią pažangą, o tai atitinka BVK 82 straipsnyje numatytus materialiuosius lygtinio paleidimo tikslus, todėl nuteistajam sušvelninus teisinę padėtį, jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, prižiūrint Lietuvos probacijos tarnybai. Aukštesniojo teismo nuomone, Komisijos nutarimas, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pagrįstas tiek formaliuoju, tiek ir materialiuoju lygtinio paleidimo kriterijais.

12. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, išskirtinę reikšmę suteikė kriminogeninių veiksnių egzistavimui, aplinkybei, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laiką buvo baustas drausmine ir administracine tvarka, dėl ko negalima daryti išvados, jog jo pataisos procesas yra nuoseklus bei likusios neatliktos bausmės dydžiui. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, grįsdamas savo teisines išvadas, pateikė formalius motyvus, visapusiškai neįvertindamas visų duomenų, susijusių su nuteistojo elgesio pokyčiais ir nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis iki šiol išlieka pavojingas visuomenei. Žemesniojo teismo motyvai turėtų būti vertinami kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

13. Komisijos nutarime ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodyti duomenys patvirtina, kad A. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Komisijos posėdžio dieną nuteistasis buvo atlikęs daugiau nei 8 metus laisvės atėmimo bausmės dalį iš paskirtų 10 metų 6 mėnesių. Aukštesnysis teismas, įvertinęs A. K. laisvės suvaržymo laiką paskirtos bausmės kontekste, sprendžia, kad jo laisvė suvaržyta jau reikšmingą laiko tarpą. Nuteistojo atlikta bausmės dalis bei jo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia daryti išvadą, kad vienas iš BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų – kaltininko nubaudimas yra pasiektas. Tokią išvadą aukštesnės instancijos teismas daro įvertinęs tai, jog tiek pirminio vertinimo metu, t. y. 2020 m. kovo 18 d., tiek ir 2025 m. kovo 24 d. nustatyta nuteistojo žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką. Pažymėtina tai, kad po praeito vertinimo, teismui nutarus netaikyti lygtinio paleidimo, nuteistajam buvo nustatytos rekomendacijos (nedaryti teisės pažeidimų; tęsti darbinę veiklą; dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse). Per rekomendacijų vykdymo laikotarpį nuteistasis disciplinuotai laikėsi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, pažeidimai nefiksuoti, jis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, užsiima darbine veikla. Taigi, nors nuteistasis susiduria su esminėmis jo nusikalstamam elgesiui būdingomis mąstymo problemomis, kurias pažymėjo ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tačiau bando jas spręsti tikslinėmis priemonėmis. Nuteistasis dalyvavo įvairiose resocializacijos programose, gilino žinias apie narkotinių medžiagų daromą žalą – dalyvavo priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programos įžanginėje grupėje, 2021 m. lankė ir sėkmingai baigė narkotikų vartojimo prevencijos užsiėmimus, taip pat lankė įžanginę grupę, skirtą alkoholio prevencijai. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. K. yra aktyvus pozityvaus užimtumo dalyvis, dalyvaudamas psichologų vedamose programose yra aktyvus, užduotis atlieka tinkamai, daro išvadas dėl savo netinkamo elgesio, dalyvavo nuostatų keitimo grupėje. Laisvės atėmimo vietų resocializacijos skyriaus psichologė yra pažymėjusi, kad A. K. aktyviai dalyvavo diskusijose, dalinosi patirtini, išmoktomis pamokomis, psichologinėmis priemonėmis, kurias išmoko naudoti vardan neigiamų elgesio modelio pokyčių, saviugdos, taip pat teigiamai įkvėpė kitus grupės dalyvius, buvo stebimas pozityvus ir atsakingas požiūris į grupės veiklą. Kas apeliacinės instancijos teismo nuomone, rodo, jog nuteistasis stengiasi koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Be to, vertinimo metu nuteistasis nurodė suvokiantis savo nusikalstamo elgesio pasekmes visuomenei, gailisi dėl padarytų nusikaltimų.

14. Kaip teisingai pažymėta ir apylinkės teismo nutartyje, A. K. tebeišskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – būdingas rizikingas elgesys, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais, priežiūros/apribojimų pažeidimai. Nors apylinkės teismas tvirtino, kad šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nėra valdomi ir mažinami, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei ankstesnio vertinimo metu, ties veiksniais „būdingas rizikingas elgesys“ ir „stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių“ Socialinio tyrimo išvadoje yra pažymėta, kad šie veiksniai yra valdomi, o nuostatų skiltyje pažymėta ir tai, kad nuteistajam nuo 2023 metų pavyksta laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos bei drausmės ir režimo reikalavimų. Kriminogeniniai veiksniai, susiję su piktnaudžiavimu narkotinėmis medžiagomis ir priežiūros/apribojimų pažeidimu yra nustatyti dėl praeityje buvusio nuteistojo elgesio, t. y. 2020 m. birželio 25 d. patikrinus nuteistąjį greituoju testu, nustatyta, kad vartojo psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, dėl ko jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Tačiau kaip minėta, po šio įvykio nuteistasis dalyvavo resocializacijos prevencinėse priemonėse, reabilitacinėse programose. Per pastaruosius beveik penkis metus, tokio pobūdžio nusižengimų daugiau nefiksuota.

15. Kaip minėta, apylinkės teismas, nuspręsdamas netenkinti Komisijos nutarimo, nutartyje didelę reikšmę suteikė aplinkybėms, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis baustas administracine ir drausmine tvarka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad A. K. per visą bausmės atlikimo laikotarpį (daugiau nei 8 metus) drausmine tvarka baustas 4 kartus, tačiau kartu pažymėtina ir tai, kad jis skatintas net 18 kartų. Be jau minėto drausminio pažeidimo, susijusio su psichotropinių medžiagų vartojimu, 2021 m. gegužės 15 d. nuteistajam buvo paskirtas papeikimas už tai, kad laikė USB atmintinę, į kurią 2020 m. liepos 15 d. buvo įrašyti vaizdo klipai su pornografinio turinio medžiaga. Taip pat pažymėtina, kad nuteistasis drausmine tvarka baustas ir 2023 m. vasario 17 d. už įstaigos nustatytos tvarkos nesilaikymą. Susipažinus su nuteistojo asmens byla nustatyta, kad ši nuobauda paskirta už tai, kad A. K. miegojo ne savo lovoje. Nuteistasis paaiškino, jog yra parašęs prašymą dėl jo perkėlimo gyventi į kitą patalpą, kadangi jo gyvenamojoje patalpoje grasia pavojus jo sveikatai. Kaip matyti iš 2023 m. vasario 24 d. kalėjimo viršininko sprendimo, A. K. prašymas buvo tenkintas ir jis buvo perkeltas į patalpas, kuriose jis ir buvo rastas miegantis ne savo lovoje. 2023 metais fiksuoti ir trys A. K. padaryti administraciniai nusižengimai – vairuodamas naudojosi mobiliuoju telefonu bei du kartus vairavo automobilį, kuris nustatyta tvarka neįregistruotas bei su negaliojančiais valstybinaisi numeriais. A. K. dėl minėtų administracinių nusižengimų pažymėjo, kad vairavo darbdavio jam patikėtą darbinį automobilį, už kurio registraciją ir tinkamą eksploataciją bei tinkamos darbo priemonės suteikimą buvo atsakingas darbdavys. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nors padaryti pažeidimai ir neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau šie nurodyti A. K. padaryti drausminiai ir administraciniai nusižengimai nelaikytini tokio pavojingumo, kad užkirstų kelią lygtinio paleidimo taikymo galimybei, juolab įvertinus ir aplinkybes, kad A. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tai jo pirmasis teistumas, administracinės nuobaudos negalioja, baudas yra sumokėjęs.

16. Pažymėtina ir tai, kad 2023 m. sausio 31 d. kalėjimo viršininko sprendimu buvo nuspręsta pakeisti bausmės atlikimo sąlygas ir iš Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos jis perkeltas į Atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą. Tačiau dėl 2023 m. nuteistojo padarytų trijų administracinių nusižengimų ir vieno drausminio pažeidimo, 2023 m. gruodžio mėnesį jis buvo pargrąžintas bausmę atlikti į Pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Vis tik, Kalėjimo viršininkas, įvertinęs teigiamą nuteistojo elgesį, 2024 m. gruodžio 30 d., t. y. praėjus metams, nusprendė grąžinti A. K. į Atviro topo bausmės atlikimo vietą, kas priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, rodo daromą nuteistojo pažangą ir teigiamą elgesį.

17. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis beveik visą laiką dirbo. Jau kurį laiką A. K. dirba už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų, vyksta į trumpalaikes išvykas, iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, nenustatyta, kad jis būtų pažeidęs trumpalaikių išvykų sąlygas, todėl spręstina, jog nuteistasis deda realias pastangas siekdamas įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios likusios bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o taikant jam lygtinio paleidimo institutą ir jo elgesį kontroliuojant probacijos metu. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis iš ankstesnių santykių turi vaiką, kuriam kas mėnesį teikia finansinį išlaikymą, o 2023 metais sudarė santuoką bei su sutuoktine 2024 metais susilaukė vaiko. Šeimos sukūrimas, artimas bendravimas, palaikymas, gyvenamosios vietos turėjimas bei motyvacija darbui ir turima darbinė patirtis, teismo vertinimu, neabejotinai laikomi apsauginiais faktoriais, kurie paleidus asmenį lygtinai, stabdytų nuteistąjį nuo pakartotino nusikalstamo elgesio.

18. Be to, nors apylinkės teismas tvirtina, kad nestebima nuteistojo pažanga, vis tik pažymėta, kad nuteistojo vertinimą atlikusi specialistė jo Socialinio tyrimo išvadoje pažymėjo, kad nuo bausmės pradžios buvo stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant valdyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – A. K. dirba, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja resocializacijos procese, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones bei lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, žino apsauginius veiksnius, turi teigiamą nuostatą dabinei veiklai tiek būnant laisvėje, tiek ir įkalinimo įstaigoje, su aplinkiniais elgiasi mandagiai, kas suponuoja prielaidą, kad nuteistasis koreguoja savo elgesį tinkama linkme.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas pritaria Komisijos nutarime išvardintoms teigiamai charakterizuojančioms nuteistąjį aplinkybėms bei, kad yra pagrindas manyti, jog taikius jo atžvilgiu lygtinio paleidimo institutą, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, kad nors nuteistojo elgesys tam tikrais atvejais nebuvo nepriekaištingas, tačiau nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Taigi, nuteistasis A. K. deda pastangas įrodyti, kad elgesio pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje nebėra tikslingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realios likusios bausmės atlikimo laisvės atėmimo vietų įstaigoje, o jo elgesį kontroliuojant probacijos metu. Šiame kontekste pažymima, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo jam paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti.

20. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam A. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo pastangas valdyti rizikos veiksnius, siekį koreguoti mąstymą ir elgesį bei kitas anksčiau paminėtas aplinkybes. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos sąlygos taikytos tinkamai, todėl šis nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

21. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nuteistojo A. K. skundas tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas – tvirtinamas Komisijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimas, kuriuo nutarta nuteistajam A. K. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. gegužės 15 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. K..

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Lina Lesinskienė