Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgos Klimčukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

S. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (laikinai – (duomenys neskelbtini)), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. U. 2020 m. gruodžio 10 d., apie 21.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, asmeninio konflikto metu, kambaryje, vieną kartą kumščiu smogė sutuoktinei A. U. į krūtinės sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. U. sukėlė fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

S. U., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad A. U. yra jo sutuoktinė, kartu gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 10 d., apie 14.00 val. grįžo į namus ir pamatė, kad jo žmona telefonu kalbasi su broliu, kuris įvedinėjo kažkokią sistemą, kad jis negalėtų patekti į jos kompiuterį. Žmona jam pasakė: „dabar jau nebepamatysi nieko“. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis susinervino ir nuėjęs į parduotuvę nusipirko keturis butelius alaus. Grįžęs iš parduotuvės priekaištavo žmonai, kad ji yra neištikima, kad bendrauja su kitais vyrais internetu. Jie su žmona apsižodžiavo ir jis nuėjo į savo kambarį gerti alaus. Jis išgėrė apie tris butelius alaus. Prisiminė, kad išgėręs alkoholinius gėrimus, vakare, jis nuėjo pas savo žmoną į kambarį ir jie vėl apsižodžiavo, tačiau neprisiminė, kaip ir kur sudavė savo žmonai, tačiau to neneigė, nes taip galėjo būti, kadangi buvo piktas, nes galvojo, jog žmona bendrauja su kitais. Prisiminė tik tai, kad pareigūnai atvažiavo, jį įsodino į automobilį, o jis prabudo jau būdamas areštinėje. Jis sutiko su tuo, kad galėjo savo žmonai suduoti į krūtinę ir taip sukelti jai fizinį skausmą, taip galėjo atsitikti dėl to, kad jį apėmė didelis pavydas, nes ji bendrauja su kitais vyrais, nuo jo slepia viską, nieko nepasakoja. Dėl savo veiksmų labai gailisi (b. l. 77, 82).

A. U., ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja, parodė, kad 2020 m. gruodžio 10 d., jos vyras S. U. visą dieną namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), vienas vartojo alų. Kai S. U. nuo alaus apgirto, jis pradėjo priekaištauti, jog ji yra neištikima, internetu bendrauja su kitais vyrais. Apie 20.30 val., savo kambaryje naudojosi nešiojamu kompiuteriu, naršė internete. Tuomet įėjęs S. U., griebė už kompiuterio laido bei jį numetė ant žemės. Jai pavyko jį išstumti iš jos kambario. Ji apie agresyvų S. U. pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai S. U. nuramino. Apie 21.30 val., išgirdo kaip S. U. bando atidaryti jos kambario duris, jai bandant atsistoti nuo fotelio, S. U. staiga įėjo į kambarį ir kumščių vieną kartą sudavė į krūtinę, pajuto fizinį skausmą krūtinėje. Ji atstūmė jį nuo savęs, tada jis paėjo atbulas, užkliuvo už slenksčio ir pargriuvo į kitą kambarį. Jai tuo metu užėjo bronchinės astmos priepuolis, išgėrusi vaistus išsikvietė greitąją pagalbą bei policiją. Atvykę medikai jai suteikė medicininę pagalbą vietoje. Į gydymo įstaigą medicininei ekspertizei nevyko, civilinio ieškinio nereiškė (b. l. 19-23, 38, 44-45).

Motyvuojamoji dalis

S. U. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

2020 m. gruodžio 11 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad 2020 m. gruodžio 10 d. 21.40 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus S. U. sumušė blaivią A. U. (b. l. 1-2);

2020 m. gruodžio 10 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas pareiškėjos A. U. pareiškimas, kad 2020 m. gruodžio 10 d., apie 21.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras S. U. vieną kartą sudavė kumščiu jai į krūtinę taip sukeldamas fizinį skausmą; A. U. apklausa; apžiūrėta įvykio vieta – butas, kur buvo smurtaujama A. U. atžvilgiu, bei foto lentele, kurioje užfiksuotas buto ir jo patalpų bendras vaizdas (b. l. 19-23, 35-37);

alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2020 m. gruodžio 10 d. 22.14 val. kaltinamajam S. U. nustatytas 1,85 promilių neblaivumas, nukentėjusioji A. U. buvo blaivi (b. l. 52-55).

2020 m. gruodžio 10 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija, kurioje užfiksuota, kad medikams apžiūrėjus ir įvertinus nukentėjusiosios A. U. sveikatos būklę, jai buvo nustatyti kiti simptomai ir požymiai, susiję su emocine būsena (b. l. 57-58).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta BK 248 straipsnyje. BK 248 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad S. U. 2020 m. gruodžio 10 d., apie 21.30 val., namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, asmeninio konflikto metu, vieną kartą kumščiu smogė sutuoktinei A. U. į krūtinės sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo S. U. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.

Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusioji nėra pareiškusi ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, pretenzijų įtariamajam neturi, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2020 m. gruodžio 18 d. buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokurorės kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 99-101).

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Kaltinamojo S. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

S. U. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas (b. l. 61-62), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 64-66), pensininkas. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę – viešuosius darbus, bausmės dydį nustatant artimą BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytam sankcijos vidurkiui.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis S. U. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 10 d. 22.14 val. iki 2020 m. gruodžio 11 d. 11.43 val., t. y. 1 para, ir laikytina, kad S. U. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, jog S. U. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl smurto artimoje aplinkoje, siekiant keisti jo smurtinį elgesį, kartu su bausme skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 3 dalis), nustatant, jog baudžiamojo poveikio priemonė turi būti įvykdyta per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo S. U. paliktina galioti kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. U., nesiartinant prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu, nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Kaltinamajam S. U. išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Kaltinamajam S. U. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5-8 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendė:

S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti viešųjų darbų bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, S. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti viešųjų darbų bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 25 valandas visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti S. U. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 10 d. 22.14 val. iki 2020 m. gruodžio 11 d. 11.43 val. ir laikyti, kad S. U. yra atlikęs 6 viešųjų darbų valandas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, S. U. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo S. U. palikti galioti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios A. U., nesiartinant prie jos arčiau nei 50 metrų atstumu, nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti S. U., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Išaiškinti S. U., kad jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

Išaiškinti S. U., jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti S. U., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

S. U. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.

Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.