Kauno apygardos teismo nutartis

2008-11-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1300-436/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-24
Bylos Nr.
2S-1300-436/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pirm.), Birutė Bobrel, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
A. K.
Ieškovas
R. K.
Išvadą teikia
Kauno rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius
Civilinė byla Nr.2S-1300-436/2008
Pirmosios instancijos teismoteisėja Sigita Bružienė
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1;110.1;122.4;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. lapkričio 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Arūno Rudzinsko,kolegijos teisėjų Birutės Bobrel, Leono Jachimavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr.2-2159-214/2008 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. K. , institucija teikianti išvadą byloje – Kauno rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė R. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nutraukti santuoką su atsakovu ir priteisti iš jo išlaikymą nepilnamečiui sūnui Rokui, gim. 1997-05-20 periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį po 500 Lt nuo iki jo pilnametystės, o taip pat 2500 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Be to ieškovė ieškiniu prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja ir atsakovo dalyvavimo sūnaus auklėjime tvarką.

Kartu su ieškiniu ieškovė pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - priteisė iš atsakovo A. K. laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-08-20 iki įsiteisės teismo sprendimas dėl materialinio išlaikymo vaikams priteisimo. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, padarė išvadą, kad atsakovas neteikia išlaikymo savo nepilnamečiui vaikui. Todėl teismas sprendė, jog būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priteisiant iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad jo mėnesinės pajamos sudaro 400 Lt, todėl priteistas laikinas 500 Lt išlaikymas kas mėnesį yra nepagrįstas, neteisėtas, prieštaraujantis protingumo principui. Ieškovė nepateikė duomenų apie atsakovo pajamas, kurios yra pagrindinis kriterijus priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui. Be to ieškovė pateikė klaidingą informaciją, jog atsakovas neteikia išlaikymo sūnui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo nutartis, įpareigojanti atsakovą mokėti laikiną išlaikymą kol bus išnagrinėta civilinė byla, yra pagrįsta ir teisėta. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog jis uždirba tik 400 Lt ir teikia išlaikymą sūnui, neatitinka tikrovės. Atsakovas neoficialiai gauna daug didesnes pajamas, tačiau siekdamas dirbtinai sumažinti pajamas yra įsidarbinęs pusę etato. Nuo gegužės mėnesio atsakovas rugsėjo mėnesio pradžioje yra perdavęs sūnaus išlaikymui 100 Lt. Jokių įrodymų savo teiginiams apie teikiamą išlaikymą sūnui jis nepateikė.

Atskirasis skundas atmestinas. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 straipsnis, kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. CK 3.65 straipsnis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr.I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 straipsnio pirmoji dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.

CK 3.192 straipsnio trečioje dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti, ar atsakovas teikia vaikui išlaikymą gera valia. Nors atsakovas ir nurodė, kad jis teikia vaikui išlaikymą tačiau dėl šių teiginių teismas galės pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus ir atsižvelgdamas į ieškovės argumentus, taikė laikinąsias apsaugos priemones - iš atsakovo priteisė nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje. Šie teismo veiksmai atitinka CK 3.65 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 4 punkto, taip pat CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punkto reikalavimus. Kilus abejonėms dėl fakto, ar atsakovas teikia vaikui išlaikymą, buvo pagrindas įpareigoti atsakovą mokėti laikiną išlaikymą, nes visos abejonės dėl vaiko išlaikymo nustatymo, kaip minėta turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus.

CK 3.192 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (CK 6. 461 straipsnio 2 dalis). Toks kriterijus gali būti taikomas atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes sprendžiant dėl vaiko išlaikymo. Šalių sūnus Rokas yra gimęs 1997-05-20. Kolegijos nuomone tokio amžiaus vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti priteistas iš atsakovo laikinas 500 Lt dydžio išlaikymas kas mėnesį nėra nepagrįstai didelis. Nors atskirajame skunde atsakovas nurodė, kad jis negali skirti teismo priteisto 500 Lt dydžio laikino išlaikymo vaikui, tačiau tai nepaneigia atsakovo pareigos teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, juolab, kad apeliantas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog atsakovo sveikatos būklė riboja jo galimybes dirbti ir gauti didesnes nei 400 Lt mėnesines pajamas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis po 500 Lt per mėnesį, atitinka CK 3.192 straipsnio nuostatas.

Taip pat teisėjų kolegija pažymi, jog laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštus reikalavimus išankstiniu išsprendimu, nes juo tik siekiama laikinai, bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Reikalingas išlaikymo dydis bus nustatytas tik išsprendus bylą iš esmės, o pasikeitus aplinkybėms, galės būti ir keičiamas.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmuoju punktu,

nutaria:

Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai: Birutė BobrelLeonas Jachimavičius