Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-04-19 · Administracinė byla Nr. AS-245-624/2023

Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-04-19
Bylos Nr.
AS-245-624/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01947-2023-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas (pirm.), Beata Martišienė
Pareiškėjas
A. N.
Atsakovas
Švenčionių rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Švenčionių rajono savivaldybės admnistracija, Lietuvos valstybė atstovaujama Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės
Administracinė byla Nr. AS-245-624/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01947-2023-1Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. balandžio 19 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams Švenčionių rajono savivaldybės administracijai ir Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) tarybos 2013 m. balandžio 11 d. sprendimo Nr. T-68 (toliau – ir Sprendimas Nr. T-68) dalį dėl kelio per sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sklypas); 2) įpareigoti Savivaldybę sutvarkyti kelią į (duomenys neskelbtini) viensėdį 1998 metais servitutu nustatytoje vietoje; 3) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokurorę (toliau – ir Generalinė prokurorė) pagal pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 18 d., 2022 m. rugsėjo 28 d., 2022 m. spalio 9 d., 2022 m. lapkričio 3 d.ir 2023 m. sausio 6 d. skunduose nurodytus pareiškėjo teisių pažeidimus pradėti ikiteisminius tyrimus, 4) iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) priteisti 28 650 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl vilkinimo atlikti pareigas, ir 20 000 Eur neturtinės žalos už diskriminavimą ir pareiškėjo garbės ir orumo žeminimą atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis skundais Vilniaus apygardos prokuratūrai pranešė apie jam paveldėjimo teise priklausančiame sklype (t. y. privačioje valdoje) gadinamą nelegaliai išvažinėtą kelią, šiuo keliu važiavęs asmuo smurtavo prieš pareiškėją, taip pat pranešė apie policijos pareigūnų veiksmus, neginant pareiškėjo pažeistų teisių, o Generalinei prokurorei papildomai pranešė apie policijos pareigūnų ir Švenčionių seniūnijos įvykdytus pareiškėjo teisių pažeidimus. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai į pareiškėjo skundus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 ir 169 straipsnių nustatyta tvarka nereagavo. Pareiškėjas nurodė, kad Švenčionių rajono savivaldybė, neinformavusi pareiškėjo, 2013 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. T-68, nusavino dalį žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, Generalinė prokurorė nesiėmė veiksmų neteisėtoms policijos pareigūnų, prokurorų veikoms ištirti, atsisakė ginti pareiškėjo pažeistas teises.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis patyrė materialinę ir moralinę žalą. Materialinę žalą pareiškėjas nurodė kaip negautą naudą (neapmokėtus darbus) šalinant žmonių ir gamtos padarytus padarinius, miško žemės ruožą pavertus bendro naudojimo keliu, policijos pareigūnų sugadintą kubinį metrą medienos, išvažinėtą veją. Dėl policijos pareigūnų ir prokurorų pareigų neatlikimo pareiškėjas privestas atlikti advokato darbą – rašyti skundus, skaityti gautus dokumentus ir pan. Patirtą turinę žalą, atsižvelgiant į sugaištas darbo valandas, pareiškėjas vertino 28 650 Eur.

Dėl moralinės žalos pareiškėjas nurodė, kad ji pirmiausia pasireiškė pablogėjusia sveikata, nuolatine nervine įtampa, dėl nesibaigiančio bylinėjimosi su valstybe jam trūksta laiko įvairiems asmeniniams ir socialiniams poreikiams tenkinti, pareiškėjas jaučiasi žeminamas ir diskriminuojamas, kadangi valstybė negina jo pažeistų teisių.