Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. L., N. G., A. Z. ir R. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtų valstybinės pensijos dalių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyrių dėl duomenų apie 2010–2011 m. joms apskaičiuotas ir išmokėtas senatvės pensijas pateikimo. Gavusios šiuos duomenis, V. L., N. G., A. Z. ir R. J., vadovaujamosios Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu bei Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, su 2013-10-19 prašymu pavesti VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyriui išmokėti (grąžinti) 2010–2011 m. neteisėtai neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis kreipėsi į VSDFV. VSDFV prašomais panaikinti sprendimais atsisakė nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl praleisto Pensijų įstatymo 45 straipsnyje, galiojusiame iki 2012-12-31, nustatyto 3 metų termino tokiam prašymui paduoti, o pareiškėjos R. J. prašymo netenkino, nesant tam teisinio pagrindo.

V. L., N. G. ir A. Z. mano, kad nėra praleidusios Pensijų įstatymo 45 straipsnyje, galiojusiame iki 2012-12-31, numatyto 3 metų termino, nes šis terminas skaičiuotinas ne nuo 2010 m. sausio mėnesio, bet nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. – 2012-09-21, nes būtent tada jos sužinojo apie savo pažeistas Konstitucijos garantuojamas teises į pensiją ir nuosavybę. Be to, pagal Pensijų įstatymo 44 straipsnio 1 dalį pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu, o įvertinus kilusio ginčo specifiką ir remiantis Pensijų įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju veiksmingas pareiškėjų teisių gynimas reiškia įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, t. y. visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimą. Toks pareiškėjų teisių gynimo būdas reikšmingas tuo, kad įsipareigojimas garantuoti konstitucinę teisę į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą būtų visiškai įvykdytas. Priešingu atveju nebūtų veiksmingai užtikrintos Konstitucijoje skelbiamos žmogaus teisės, kurios yra teisingumo ir teisės viešpatavimo pagrindas. Nepašalinus VSDFV pareiškėjų atžvilgiu padaryto pažeidimo ir negrąžinant joms nesumokėtos pensijos dalies, būtų ne tik pažeistos Konstitucijos normos ir principai, bet ir Laikinojo įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, toliau būtų taikoma teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Teismo posėdyje pareiškėjos bei jų atstovas palaikė skundo argumentus. Paaiškino, kad kreipdamosi į VSDFV Vilniaus skyrių pareiškėjos nesiekė, jog teritorinis skyrius priimtų sprendimus dėl pensijos atstatymo ar kompensacijos išmokėjimo, o tik prašė pateikti pažymas. Pabrėžė, jog neskundė teritorinio skyriaus priimtų sprendimų dėl sumažintos pensijos mokėjimo, kadangi jie buvo priimti pagal galiojančius teisės aktus, kuriuos skyrius turėjo taikyti. Nurodė, kad VSDFV neskundė jokio teritorinio skyriaus sprendimo, nes laikė, kad šioje situacijoje VSDFV yra kompetentinga išnagrinėti kilusį ginčą pati, o ne veikdama kaip išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme institucija.

Pareiškėjai N. G. nuo 2010-02-11 buvo paskirta 787,02 Lt dydžio senatvės pensija. Vadovaujantis pareiškėjos prašymu ir Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 2011-04-01 jai buvo iš naujo paskirta 817,21 Lt dydžio senatvės pensija. Kadangi pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo Laikinajame įstatyme nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, jos senatvės pensija buvo perskaičiuota (laikinai sumažinta) vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir jos dydis buvo: nuo 2010-02-11 – 753,30 Lt, nuo 2011-04-01 – 779,35 Lt. Be to, pareiškėja nuo 2010-01-01 iki 2011-11-30 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikotarpiu nuo 2010-02-11 iki 2011-12-31 jai buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dalis, apskaičiuota atsižvelgiant į praėjusį kalendorinį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

Pareiškėjai A. Z. nuo 2010-01-30 buvo paskirta 915,26 Lt dydžio senatvės pensija. Vadovaujantis pareiškėjos prašymu ir Pensijų įstatymo 42 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 2011-02-01 jai buvo iš naujo paskirta 952,56 Lt dydžio senatvės pensija. Kadangi pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo Laikinajame įstatyme nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, jos senatvės pensija buvo perskaičiuota (laikinai sumažinta) vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir jos dydis buvo: nuo 2010-01-30 – 856,44 Lt, nuo 2011-02-01 – 888,08 Lt. Be to, pareiškėja nuo 2009-12-01 iki 2011-11-30 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 2010-01-30 iki 2011-12-31 jai buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dalis, apskaičiuota atsižvelgiant į praėjusį kalendorinį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

Pareiškėjai R. J. nuo 2010-12-10 buvo paskirta 1 013,16 Lt dydžio senatvės pensija. Kadangi pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos dydis viršijo Laikinajame įstatyme nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, jos senatvės pensija buvo perskaičiuota (laikinai sumažinta) vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir jos dydis nuo 2010-12-10 buvo 940,35 Lt. Be to, pareiškėja nuo 2010-11-01 iki 2011-11-30 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 2010-12-10 iki 2011-12-31 jai buvo mokama pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos dalis, apskaičiuota atsižvelgiant į praėjusį kalendorinį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo terminas valstybinėms socialinio draudimo pensijoms baigėsi 2011-12-31, todėl nuo 2012-01-01 pareiškėjoms yra mokamos viso paskirto dydžio senatvės pensijos.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatas, pagal kurias dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems senatvės ir valstybinių pensijų gavėjams pensijos buvo sumažintos daugiau vien dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbių visuomenės ir valstybės interesų tenkinimą, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Šis Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2012-09-21, jį paskelbus „Valstybės žiniose“. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies nuostatas Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad šis įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Teisės aktai neturi atgalinio veikimo galios, t. y. jie taikytini į ateitį. Taigi, 2010–2011 m. VSDFV Trakų skyrius teisėtai ir pagrįstai pareiškėjoms mokėjo pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotos pensijos dalį (t. y. sumažintą dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo), nes vadovavosi tuo metu galiojusio ir privalomo vykdyti įstatymo nuostatomis.

Seimo 2013-11-21 priimtu nutarimu Nr. XII-607 pasiūlyta Vyriausybei iki 2014-03-01 pateikti Seimui įstatymų projektus ir nustatyti tvarką, pagal kurią iš dalies 2014 m. bus kompensuojamos dėl Laikinojo įstatymo taikymo sumažintos pensijos.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašė administracinės bylos dalį dėl pareiškėjų V. L., N. G. ir A. Z. reikalavimo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyrių išmokėti joms neišmokėtas senatvės pensijų dalis nutraukti, o likusioje dalyje V. L., N. G., A. Z. ir R. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jeigu pareiškėjų V. L., N. G., A. Z. ir R. J. reikalavimas priteisti neišmokėtas senatvės pensijų dalių sumas būtų patenkintas visiškai ar iš dalies, prašė priteisti šias sumas išmokėti dalimis.

Paaiškino, kad iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, jog VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV, o VSDFV ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas sumažinta senatvės pensija V. L. buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį, o N. G. ir A. Z. – 2010 m. kovo mėnesį, taigi V. L. apie tai, kad mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija, sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį, o N. G. ir A. Z. – 2010 m. kovo mėnesį. Pareiškėjos, prašydamos įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyrių išmokėti joms 2010–2011 m. neišmokėtas senatvės pensijos dalis, su 2013-10-29 prašymu kreipėsi į VSDFV. Sprendimai dėl šių pareiškėjų senatvės pensijų perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimti atitinkamai 2010 m. sausio ir kovo mėnesiais. Rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas VSDFV teritorinio skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 m. sausio ir kovo mėnesiais. Kreipdamosi į VSDFV su 2013-10-29 prašymu išmokėti nuo 2010 m. sausio mėnesio ir nuo 2010 m. kovo mėnesio negautas senatvės pensijų dalis, minėtos pareiškėjos buvo praleidusios Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą. Taigi, VSDFV 2013-11-13 sprendimai Nr. (6.5)I-7575, (6.5)I-7593 ir (6.5)I-7594, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjų V. L., N. G. ir A. Z. 2013-10-29 prašymą bei nurodė, kad jeigu iki 2013-11-29 bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundams paduoti, skundų nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Šio pareiškėjos, nepateikdamos VSDFV jokių įrodymų, kreipėsi į teismą.

Savo poziciją grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalimi. Pažymėjo, kad Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi parengti teisės aktų, kuriuose bus nustatyta dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, projektus. Šiuose teisės aktuose numatoma reglamentuoti, kokia tvarka turi būti kompensuojama dėl Laikinojo įstatymo taikymo negauta pensijų dalis, taip pat turės būti numatytos papildomos lėšos šiam kompensavimui. Kol šie teisės aktai nėra priimti, o lėšos nėra skirtos, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo ir lėšų išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalį. Todėl VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyrius neturėjo ir neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų ir išmokėti joms senatvės pensijų skirtumą, susidariusį tarp pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas perskaičiuotos ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas 2010–2011 m. joms mokėtų senatvės pensijų.

Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija – įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriuo nuspręsta dėl atitinkamų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, taikytinas į ateitį, todėl nėra pagrindas tenkinti pareiškėjų skundą ir joms išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautas senatvės pensijos dalis.

VSDFV prašė teismo atsižvelgti į tai, kad neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalių priteisimas sukeltų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildomą finansinę naštą – šiame biudžete šiuo metu nėra numatyta lėšų neišmokėtoms pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalims mokėti. 2013 m. sausio–lapkričio mėnesiais Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas buvo 1 420,9 mln. Lt, o lapkričio pabaigoje Valstybinio socialinio draudimo fondo skolintų ir negrąžintų lėšų suma sudarė 10 696,2 mln. Lt. Mokant priteistas neišmokėtas pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensijų dalies sumas, gali kilti grėsmė, kad negalės būti tinkamai vykdomi valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų finansiniai įsipareigojimai visiems išmokų gavėjams, taigi būtų pažeistos ir kitos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės bei jų pusiausvyra. Prašė priimant sprendimą atsižvelgti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būklę, taip pat vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Atsakovų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovų atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad V. L. VSDFV Trakų skyriaus 2009-10-30 sprendimu Nr. 13PP-6548 nuo 2009-08-01 buvo paskirta 851,02 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 41). Nuo 2010-08-01 pareiškėjai VSDFV Trakų skyriaus 2010-11-24 sprendimu Nr. 13PP-4293 iš naujo paskirta 879,58 Lt, perskaičiuotos pensijos dydis – 830,7 Lt (b. l. 42), o VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-09-24 sprendimu Nr. 11-17-32670 nuo 2011-09-10 – 909,28 Lt (perskaičiavus – 856,36 Lt) (b. l. 44). V. L. su 2013-08-22 prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyrių ir prašė apskaičiuoti, kiek 2010–2012 m. buvo sumažinta jos, kaip dirbančios pensijos gavėjos, pensija (b. l. 46). VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyrius 2013-09-10 raštu Nr. (10.1)3-109539 pateikė pareiškėjai informaciją apie nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. gruodžio mėnesio paskirtą, perskaičiuotą pagal Laikinąjį įstatymą bei išmokėtą senatvės pensiją (b. l. 47–48).

N. G. VSDFV Trakų skyriaus 2010-03-23 sprendimu Nr. 13PP-1170 nuo 2010-02-11 buvo paskirta 787,02 Lt dydžio senatvės pensija, perskaičiuotos pensijos dydis – 753,3 Lt (b. l. 49). Nuo 2011-04-01 pareiškėjai VSDFV Vilniaus skyriaus 2012-04-03 sprendimu Nr. 11-17-13064 paskirta 817,21 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 51). N. G. elektroniniu paštu VSDFV Trakų skyriui pateikė prašymą apskaičiuoti, kiek 2010–2012 m. buvo sumažinta jos, kaip dirbančios pensijos gavėjos, pensija (b. l. 53). VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyrius 2013-09-19 raštu Nr. (10.1)3-113345 pateikė pareiškėjai informaciją apie nuo 2010 m. vasario iki 2011 m. gruodžio paskirtą, perskaičiuotą pagal Laikinąjį įstatymą bei išmokėtą senatvės pensiją (b. l. 54–55).

A. Z. VSDFV Trakų skyriaus 2010-02-11 sprendimu Nr. 13PP-623 nuo 2010-01-30 buvo paskirta 915,26 Lt dydžio senatvės pensija, perskaičiuotos pensijos dydis – 856,44 Lt (b. l. 61). Nuo 2011-02-01 pareiškėjai VSDFV Trakų skyriaus 2011-11-16 sprendimu Nr. 13PP-4061 buvo iš naujo paskirta 952,56 Lt dydžio senatvės pensija (perskaičiavus – 888,08 Lt) (b. l. 61). A. Z. su 2013-08-22 prašymu kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyrių ir prašė apskaičiuoti, kiek 2010–2012 m. buvo sumažinta jos, kaip dirbančios pensijos gavėjos, pensija (b. l. 65). VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyrius 2013-09-10 raštu Nr. (10.1)3-109536 pateikė pareiškėjai informaciją apie nuo 2010 m. sausio iki 2011 m. gruodžio mėnesio paskirtą, perskaičiuotą pagal Laikinąjį įstatymą bei išmokėtą senatvės pensiją (b. l. 66–67).

R. J. VSDFV Trakų skyriaus 2010-12-27 sprendimu Nr. 13PP-4679 nuo 2010-12-10 buvo paskirta 1 013,16 Lt dydžio senatvės pensija, perskaičiuotos pensijos dydis – 940,35 Lt (b. l. 56). Pareiškėja su 2013-08-22 prašymu kreipėsi į VSDFV Trakų skyrių ir prašė apskaičiuoti, kiek 2010–2012 m. buvo sumažinta jos, kaip dirbančios pensijos gavėjos, pensija (b. l. 58). VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyrius 2013-09-10 raštu Nr. (10.1)3-109538 pateikė R. J. informaciją apie nuo 2010 m. gruodžio iki 2011 m. gruodžio mėnesio paskirtą, perskaičiuotą pagal Laikinąjį įstatymą bei išmokėtą senatvės pensiją (b. l. 59–60).

Pareiškėjos su 2013-10-29 prašymu kreipėsi į VSDFV ir prašė pavesti VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyriui išmokėti (grąžinti) 2010–2011 m. neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis (b. l. 75–76). VSDFV 2013-11-13 sprendimuose Nr. (6.5)I-7575, Nr. (6.5)I-7593 ir Nr. (6.5)I-7594 pareiškėjų V. L., N. G. ir A. Z. skundą nagrinėti atsisakė, kadangi kreipdamosi į šią instituciją, jos buvo praleidusios iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą. Minėtoms pareiškėjoms paaiškinta, kad jeigu jos iki 2013-11-29 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, jo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 77–78, 79–80, 81–82).

VSDFV, išnagrinėjusi R. J. 2013-10-29 prašymą, 2013-11-14 sprendime Nr. (9.5)I-7604 pažymėjo, kad kol nėra priimti kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai, nėra teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyrių išmokėti pareiškėjai už 2010-12-10–2011-12-31 laikotarpį neišmokėtą senatvės pensijos dalį (b. l. 83–84).

Valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 (toliau – Nuostatai). Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojusi iki 2013-01-01, nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Nuo 2013-01-01 įsigaliojusioje Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcijoje nurodoma, jog valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1-2 dalyse reglamentuota, kad suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Skundai VSDFV dėl teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą. Skundai dėl sprendimų pensijų skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, VSDFV direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką VSDFV nustato VSDFV direktorius.

Teismas taiko teisinių santykių susidarymo metu galiojusią įstatymo redakciją, kadangi senaties teisės normos yra materialinės, o ne procesinės teisės normos. Materialinės teisės normos, priešingai nei procesinės, visada taikomos tos, kurios galiojo tuo metu, kai įvyko asmens teisių pažeidimas ir apie jį buvo sužinota. Dėl šios priežasties Valstybinių socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį keitusio ir šešių mėnesių terminą nustačiusio 2012-12-20 įstatymo Nr. XII-88 teismas netaiko. Keičiant pensijų klausimais priimtų sprendimų apskundimo tvarką pati procedūra keičiama nebuvo. Teisės aktuose tiek iki 2013-01-01, tiek po šios datos nustatyta, jog VSDFV teritorinio skyriaus sprendimai privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka turi būti skundžiami VSDFV. Pasinaudojęs privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą ir ginčyti VSDFV bei teritorinio skyriaus sprendimus, jeigu šie jo netenkina. Pasikeitęs įstatyminis reguliavimas lėmė tik kreipimosi termino pasikeitimą.

Pareiškėjai siekia, kad VSDFV tiesiogiai priimtų sprendimą jiems konkrečiai paskirtų pensijų mokėjimo klausimu. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnyje yra apibrėžiama VSDFV kompetencija. Be bendrų VSDFV teisių, apimančių valstybinio socialinio draudimo sistemos palaikymą, ginčų nagrinėjimo srityje VSDFV nustatyta pareiga nagrinėti apdraustųjų asmenų, draudėjų, socialinio draudimo išmokų gavėjų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų skundus dėl VSDFV administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų ir sprendimų. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nurodo, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Toks reglamentavimas reiškia, jog tik VSDFV teritoriniai skyriai yra įgalioti priimti sprendimus konkrečių pensijų mokėjimo klausimais. VSDFV neturi teisės aktais nustatytos teisės ar pareigos tiesiogiai savo sprendimu paskirti konkrečiam asmeniui paskirtos pensijos dydį ar kitaip įtakoti šios pensijos mokėjimą. VSDFV gali pakeisti teritorinio skyriaus sprendimą tik išnagrinėjusi jai pateiktą apdraustojo skundą dėl teritorinio skyriaus sprendimo. Pareiškėjų atstovas bei teismo posėdyje dalyvavusios pačios pareiškėjos nurodė, jog jos VSDFV pateiktu skundu neskundė nei vieno teritorinio skyriaus sprendimo – nei dėl pensijos sumažinimo, nei dėl pensijos nekompensavimo, o siekė, jog VSDFV tiesiogiai išspręstų ginčą dėl pensijos nepriemokos.

Tokią poziciją patvirtina ir kita bylos medžiaga. Iš pareiškėjų prašymų matyti, kad jos VSDFV teritorinio skyriaus prašė pateikti informaciją apie tai, kiek 2010–2011 m. buvo sumažintos jų valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos. VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyrius 2013-09-10 raštais Nr. (10.1)3-109539, Nr. (10.1)3-109538 ir Nr. (10.1)3-109536 bei 2013-09-19 raštu Nr. (10.1)3-113345 pareiškėjoms pateikė prašomą informaciją, tačiau nepriėmė jokio patvarkymo, kuriuo tiesiogiai būtų liečiamos jų teisės ir pareigos, taigi šie dokumentai negali būti laikomi administraciniais sprendimais ir yra tik informacinio pobūdžio raštai. Iš pareiškėjų 2013-10-29 prašymo matyti, kad į VSDFV jos kreipėsi dėl neišmokėtų valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalių išmokėjimo, o ne dėl minėtų VSDFV Vilniaus skyriaus Trakų skyriaus informacinio pobūdžio raštų panaikinimo. Tokia seka rodytų, jog pareiškėjos į VSDFV kreipėsi dėl 2010 m. priimto valiniu veiksmu – pensijų išmokėjimu – išreikštų sprendimų panaikinimo, tačiau pareiškėjų atstovas nurodė, kad sprendimai dėl pensijų sumažinimo skundžiami nebuvo, nes jie laikomi teisėtais ir pagrįstais jų priėmimo metu galiojusiomis teisės normomis.

Pareiškėjų atstovas teismui nurodė, kad joks VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas VSDFV nebuvo skundžiamas. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 1 punkte nurodoma, jog jos skirtos pareiškėjų skundų, kurie, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatomis, priklauso VSDFV, kaip privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, kompetencijai. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 8 punkte nurodyti privalomi skundo VSDFV rekvizitai, tame tarpe ir skundžiamas VSDFV teritorinis skyrius, konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ir/ar sprendimas. Pareiškėjų 2013-10-29 skunde VSDFV (b. l. 75-76) nėra nurodytas konkretus VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas, o tik keliamas reikalavimas dėl kompensacijos išmokėjimo. Taigi, gavusi tokį skundą VSDFV turėjo konstatuoti skundo trūkumą – skundžiamo teritorinio skyriaus sprendimo nenurodymą, bei atsisakyti nagrinėti tokį skundą pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles. Kiti asmenų kreipimaisi į VSDFV bei teritorines įstaigas nagrinėjami pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisykles, patvirtintas VSDFV direktoriaus 2008-02-01 įsakymu Nr. V-69. Taigi, pareiškėjoms tiesiogiai kreipusis į VSDFV dėl sprendimo joms paskirtų pensijų mokėjimo klausimu priėmimo, VSDFV turėjo išnagrinėti šį skundą pagal Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisykles bei paaiškinti VSDFV sprendimų priėmimo tvarką. Kadangi asmuo neskundžia VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo, tai jo kreipimuisi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklės nėra taikomos.

Įvertinus tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnyje VSDFV nesuteikta teisė tiesiogiai spręsti su konkrečių pensijų paskyrimu susijusius klausimus, o to paties įstatymo 37 straipsnyje numatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, skirta su pensijomis susijusiems sprendimams peržiūrėti, VSDFV sprendimai dėl pareiškėjų V. L., N. G. ir A. Z., kuriais buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų 2013-10-29 skundą, iš esmės yra teisingi, nors ir priimti netinkamai nurodant atsisakymo priimti skundą teisinį pagrindą, todėl teismo paliekami galioti, pakeičiant atsisakymo nagrinėti skundą motyvuojamąją dalį.

VSDFV 2013-11-14 sprendime Nr. (9.5)I-7604 dėl pareiškėjos R. J. skundas išnagrinėtas iš esmės, kadangi pareiškėja yra kreipusis nepraėjus trejiems metams nuo jai paskirtos pensijos sumažinimo (pensija paskirta 2010-12-10), ir atsisakyta tenkinti prašymą dėl pensijos išmokėjimo, nurodant, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas negalioja atgal ir šiuo metu nėra priimtas pensijų kompensavimo mechanizmas. Šiame VSDFV sprendime nėra nurodyta dėl kokio teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumo šis sprendimas yra priimtas. Kadangi joks teritorinio skyriaus sprendimas 2013-10-29 skundu nebuvo skundžiamas, tai VSDFV neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo iš esmės pagal Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisykles, todėl šis VSDFV 2013-11-14 sprendimas Nr. (9.5)I-7604 panaikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnio taikymo apimties. Minėtas straipsnis įpareigoja teismą išaiškinti proceso dalyviams procesinių veiksmų atlikimo ar neatlikimo pasekmes. Iš pareiškėjų kreipimųsi į VSDFV teritorinį skyrių bei pastarojo atsakymų matyti, kad nei buvo siekta gauti administracinį sprendimą, nei toks buvo priimtas. Taigi, tokio pobūdžio raštai, kuriais nekeičiama asmenų teisių ir pareigų apimtis, negali būti pripažįstami administraciniais sprendimais, kuriais atsisakoma kompensuoti sumažintą pensijos dalį bei skųstinais VSDFV ir teismui. Pareiškėjai pabrėžė, kad dėl pensijos sumažinimo priimti sprendimai yra atitinkantys tuo metu galiojusį reguliavimą ir teigė, nesiekę, kad šie sprendimai būtų panaikinti, t. y. jie išreiškė aiškų įsitikinimą šių sprendimų teisingumu. Teismas, vykdydamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsnio pareigą negali siūlyti asmeniui keisti jo pasirinkto gynybos būdo bei principinių skundo motyvų, a priori išdėstant, kad negali būti laikomas tinkamu kreipimasis tiesiogiai į VSDFV konkrečių pensijų mokėjimo klausimais. Taip pat atsižvelgta ir į tai, kad pareiškėjos neskundė VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo VSDFV, t. y. neįgijo teisės kreiptis į teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013-11-14 sprendimą Nr. (9.5)I-7604, priimtą dėl R. J..

Kitoje dalyje skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.