Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2018-05-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-494-718/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-05-03
Bylos Nr.
A15.-494-718/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00313-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Pažeidėjas
M. E.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-494-718/2018Proceso Nr. 4-06-3-00313-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos:1.4.4.; 16.9.10.; 21.9.10.
Registro objekto Nr. ROIK:18079404838(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gegužės 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, Kristinai Matiuchovai, Kamilei Domarkaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018-03-10 M. E. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2018-03-10, 20.50 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, šios teisės nėra įgijęs, vengė neblaivumo patikrinimo (atsisakė tikrintis), važiavo atbuline eiga, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo, dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį. Apie eismo įvykį policijai nepranešė, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Padaryta žala 400 - 500 Eur, t.y. neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiu būdu M. E. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 17, 126, 222 punktų reikalavimus, padarė administracinius nusižengimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje.

M. E. į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą atvyko, kaltės nepripažino. Paaiškino, kad įvykio dieną, tai yra 2018-03-10, su drauge V. Ž. šventė gimtadienį. Į šventės vietą atvažiavo automobiliu Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie 15.00 val. Automobilį vairavo V. Ž. Automobilis nuosavybės teise priklauso V. Ž.. Kadangi laisvos vietos automobiliui pastatyti nebuvo, automobilį paliko stovėti ant šaligatvio. Vėliau išėjęs į lauką parūkyti, pamatė, kad prie V. automobilio kitas automobilis stovi labai arti, dėl ko jai bus sunku išvažiuoti iš stovėjimo vietos, todėl norėjo automobilį perstatyti. Paėmęs nuo palangės automobilio užvedimo raktelius, atėjo prie automobilio, atrakino jį, atsisėdo į vairuotojo vietą, atleido rankinį stabdį ir automobilis nuriedėjo atbulas, taip apgadindamas iš galo stovintį kitą automobilį. Nurodė, kad jis nebuvo užvedęs automobilio variklio. Laukė ateinančio apgadinto automobilio savininko, signalizavo, tačiau niekas prie jų nepriėjo, todėl grįžo į šventės vietą. Įvykio aplinkybes V. liepė jam aiškintis pačiam. Vėliau grįždamas prie automobilio pamatė policijos pareigūnus, kurie jį apkaltino sukėlus eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalinus. Teigia, kad automobilio nevairavo, norėjo jį tik nežymiai pastumti, be to, kitas automobilis buvo apgadintas nežymiai. Atsisakė pasitikrinti blaivumą. Buvo išgėręs alaus. Teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje nėra įgijęs. Policijos pareigūnams nedavė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nes jo neturėjo.

Liudytoja V. Ž.-K. parodė, kad automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jai priklauso nuosavybės teise. 2018-03-10 dienos metu su M. E. važiavo į draugo gimtadienį. Automobilį vairavo ji, V. Ž.. Automobilį paliko stovėti namo kieme, prie baro (duomenys neskelbtini). Automobilį paliko stovėti netinkamai. Kai M. E. su vaikinais išėjo į lauką parūkyti, ji, būdama viršuje, išgirdo automobilio garso signalą. Išėjusi į lauką pamatė, kad M. E., norėdamas perstatyti jos automobilį, kliudė kitą automobilį. Laukdamas apgadinto automobilio savininko, M. E. signalizavo. Ji, liudytoja, supyko, jie su M. susibarė. Nežinojo, kad M. E. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Policijos pareigūnus kvietė baro (duomenys neskelbtini) barmenė. Įvykio metu M. E. buvo neblaivus. M. E. buvo nuėjęs į šventės vietą, o atvykus policijos pareigūnams, grįžo. M. E., imdamas jos automobilio raktelius, nesakė, kad nori perstatyti automobilį. Jos automobilio užvedimo rakteliai buvo padėti ant spintelės. Teigia, kad M. E. automobilio raktelius paėmė be jos žinios. Prašo automobilio nekonfiskuoti.

Liudytoja V. J. parodė, kad 2018-03-10 dirbo kavinėje (duomenys neskelbtini) (buvusi kavinė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini). Būdama virtuvėlėje išgirdo stiprų automobilio signalą. Pravėrusi langą pamatė stovintį universalo tipo automobilį, sidabrinės spalvos. Iš automobilio išlipo moteris. Moteris buvo neblaivi. Automobilyje likęs vairuotojas jai garsiai ir ilgai signalizavo, kad ši grįžtų į automobilį. Moteris į automobilį nesėdo, tada automobilis galu trenkėsi į kitą stovintį automobilį, tai buvo daroma tyčia. Vairuotojas norėjo apsisukti. Ji, liudytoja, su sutuoktiniu išėjo į kiemą, matė, kaip automobilis galu dar kartą atsitrenkė į stovintį automobilį. Moteris tuo metu stovėjo šalia. Išlipus vairuotojui, moteris pradėjo ant jo šaukti, vairuotojas ją pastūmė, trenkė automobilio durimis ir išėjo. Ji, V. J., iškvietė policijos pareigūnus. Kai atvykę policijos pareigūnai pradėjo ieškoti vairuotojo, vairuotojas grįžo. Moteris buvo atėjusi pas ją, V. J., į gamybines patalpas, verkė, prašė paliudyti, kad ne ji vairavo automobilį, paaiškino, kad automobilis priklauso jos buvusiam sutuoktiniui, automobilį vairavo jos draugas, kurio žino tik vardą, draugas labai piktas ir ji bijo su juo būti. Ji aiškino, kad jie kartu važiavo į Kintus ir pasiklydo. Atvykus policijos pareigūnams, kaltininkas su policijos pareigūnais elgėsi neadekvačiai, įžūliai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

teismas išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad M. E. kaltė dėl ANK 426 str. 1 d., 423 str. 3 d., 417 str. 8 d. numatytų nusižengimų įrodyta byloje surinktais ir teismo išnagrinėtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, paties M. E. paaiškinimais, policijos pareigūnų M. M. ir M. S. tarnybiniais pranešimais, įvykį mačiusios liudytojos V. J. parodymais, vaizdo įrašu, fotonuotraukomis, eismo įvykio vietos schema, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kita rašytine bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktas eismo įvykį apibūdina kaip įvykį kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. E. neigia vairavęs automobilį, teigia, kad ketino perstatyti netinkamai pastatytą draugei V. Ž.-K. priklausantį automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įlipęs į automobilį, atleido rankinį stabdį, automobilis nuriedėjo atbulas ir atsitrenkė į šalia stovintį automobilį, nurodė, kad jis nebuvo užvedęs automobilio. Liudytoja V. Ž.-K. teigia paties įvykio nemačiusi, nurodė, kad M. E. ketino perstatyti jos netinkamai paliktą stovėti automobilį, todėl be jos žinios paėmė automobilio užvedimo raktelius ir kliudė kitą automobilį. Liudytoja V. J. parodė, kad matė, kad automobilį vairavo būtent M. E.. Matė kaip pažeidėjas konfliktuoja su keleive, bando apsisukti namo kieme, susinervinęs, važiuodamas atbuline eiga, tyčia trenkiasi į kitą stovintį automobilį. Teismui nėra pagrindo abejoti šios liudytojos, tiesiogiai mačiusios įvykį, parodymų tikrumu. Teismas mano, kad liudytoja V. J. neturi jokio asmeninio suinteresuotumo dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. Nenustatytas joks motyvas jai apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti pažeidimo padarymu M. E..

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas, kas laikytina transporto priemonės vairavimu, yra padaręs šias išvadas: vairavimas nėra privalomai siejamas su automobilio vidaus variklio užvedimu; vairavimas nesiejamas su nuvažiuotu atstumu, pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens; būtinas vairavimo požymis yra transporto priemones valdymas, t. y. valingų veiksmų atlikimas, dėl kurių transporto priemonė juda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N17-885/2006, N5-307/2007, N444-765/2009, N444-918/2011).

Iš bylos medžiagos neginčytinai nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas M. E. neabejotinai valdė transporto priemonę, šio fakto neginčija ir pats pažeidėjas. Administracinėn atsakomybėm traukiamas M. E. teigia, kad automobilio variklio užvedęs nebuvo. Pažymėtina, kad iš ši aplinkybė jo atsakomybės nepašalina. Atleisdamas rankinį stabdį M. E. privalėjo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, tačiau to nepadarė. Jis nesiėmė visų būtinųjų atsargumo ir saugumo priemonių, užtikrinančių, jog automobilis nepajudėtų iš stovėjimo vietos. M. E. neatsargūs veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti ir sukėlė žalingas pasekmes. M. E. pažeidė KET 9 punkto reikalavimą, numatantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, kadangi automobilis pradėjo judėti ir atsitrenkė į automobilį, jį apgadindamas. M. E. pažeidė Kelių eismo taisykles, kas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą).

Byloje surinktų įrodymų visumos visiškai pakanka M. E. kaltei pagal ANK 426 str. 1 d., 423 str. 3d., 417 str. 8 d. konstatuoti. Šių įrodymų visuma byloje nustatyta, kad M. E. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, šios teisės nėra įgijęs, atbuline eiga, nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko reikiamo saugaus atstumo dėl ko atsitrenkė į stovintį automobilį. Apie eismo įvykį policijai nepranešė iš eismo įvykio vietos pasišalino, vengė neblaivumo patikrinimo (atsisakė tikrintis).

M. E. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudas atsižvelgtina į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – yra baustas už analogiškus nusižengimus, išvadų nedaro. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. E. skiriant ANK 426 str. 1 d., 423 str. 3 d., 417 str. 8 d. numatytas administracines nuobaudas – pinigines baudas, artimas sankcijų vidurkiams, pagal ANK 423 str. 3 d. skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, galutinę nuobaudą M. E. paskiriant pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnis).

Asmenims, padariusiems ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Nustatyta, kad M. E. automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Remiantis Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas tiek asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), tiek ir asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis). ANK 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos taip pat nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju pastarieji galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-13 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).

ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog už šio kodekso 426 straipsnio 1 dalyje ir 423 straipsnio 3 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šios nuostatos suponuoja išvadą, jog, sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus.

Iš bylos duomenų matyti, kad automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. Ž.-K. Apklausiama teisme, V. Ž.-K. nurodė, kad automobilį M. E. vairavo be jos žinios, jis pats pasiėmė automobilio raktelius norėdamas automobilį pastatyti į kitą vietą. Kaip minėta, turtas, nuosavybės teise nepriklausantis pažeidėjui, gali būti konfiskuotas tik tada, kai, perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, turto savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismo vertinimu, ši sąlyga byloje nėra įrodyta, todėl automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas ir grąžintinas teisėtam valdytojui.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimi, 423 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 637 straipsniu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. E. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam:

už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą;

už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, padarymą administracinę nuobaudą – 10 Eur (dešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, M. E. už šiuos nusižengimus skirti galutinę nuobaudą – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant ROIK registracijos Nr. 18079404838 ir įmokos kodą 1001.

Skaitmeninę laikmeną nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti bylos medžiagoje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Laimutė Venckuvienė