- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-07-14
- Bylos Nr.
- I1-2639-872/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00812-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Fausta Vitkienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Nurodo, kad 2020 m. liepos 27 d. ir 2021 m. sausio 15 d. pareiškėją Vilniaus PN pareigūnai tikrino dėl psichotropinių medžiagų vartojimo, t. y. jo atžvilgiu abu kartus buvo atlikta greita tyrimo priemonė dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo. Pareiškėjo nuomone abu kartus Vilniaus PN pareigūnai veikė neteisėtai, o antrąjį kartą Vilniaus PN pareigūnai buvo agresyvūs, nusistatę prieš pareiškėją priešiškai, nedraugiškai bei šaltakraujiškai. Mano, kad Vilniaus PN pareigūnai pirmiausiai turėjo jį sulaikyti, pateikti įtarimą dėl apsvaigimo ir tik po tokių teisinių veiksmų galėjo atlikti testavimo procedūrą. Nurodo, jog nenorėjo sutikti, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas, tačiau Vilniaus PN pareigūnai jam nurodė, jog tuomet bus užpildytas protokolas, kad pareiškėjas atsisako ir nurodyta, jog testas yra teigiamas ir už tai jam bus taikoma atsakomybė. Tokiais pareigūnų veiksmais pareiškėjas buvo priverstas pasidaryti greitą tyrimo priemonę (testą). Teigia, kad Vilniaus PN pareigūnai pažemino pareiškėjo garbę ir orumą, sukėlė stresą, neigiamus išgyvenimus, depresiją ir kančias, pareiškėjas teigia patyręs neturtinę žalą, kurią jis pateiktame skunde įvertino 500 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Vilniaus PN pateikė atsiliepimą, kuriame su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas buvo vykdomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas. Iš Aprašo 5 punkto nuostatų matyti, jog neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl pareiškėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo būti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje. Mano, jog Vilniaus PN pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų, teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, atvirkščiai veikė išskirtinai teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi, kad pareiškėjas pats raštu Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte Nr. 79-541(1) ir akte Nr. 79-46(1) pažymėjo, kad sutinka, jog jis būtų ištirtas dėl apsvaigimo. Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai abu kartus parodė neigiamą atsakymą, t. y. patvirtino, jog pareiškėjas nevartojo psichiką veikiančių medžiagų, todėl jam nebuvo skirtos nuobaudos ar kaip nors kitaip suvaržytos jo teisės. Teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių jo žodžius patvirtinančių įrodymų, jog Vilniaus PN pareigūnai, atlikdami minėtus greituosius testus, buvo agresyvūs, nusistatę prieš pareiškėją priešiškai, nedraugiškai bei šaltakraujiškai. Nurodo, kad pareiškėjo skundas paremtas ne objektyviais įrodymais ir faktais, o tik jo samprotavimais ir asmeniniu įsitikinimu, jog Vilniaus PN pareigūnai bandė su juo susidoroti. Be to, pareiškėjas nepagrindžia, kokiais paskaičiavimais jam atsirado neturtinė žala ir nepateikia jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą. Pareiškėjo nurodytos sumos teisinis nepagrindimas taip pat įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl 500 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl galimai neteisėtų Vilniaus PN pareigūnų veiksmų, atlyginimo priteisimo.
Iš į bylą pateikto 2020 m. liepos 27 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akto Nr. 79-541(1) matyti, kad pareiškėjui 2020 m. liepos 27 d. 16:10 val. – 16:15 val. buvo atlikta greita tyrimo priemonė (testas) apsvaigimui aptikti ir nustatyta, kad pareiškėjas nevartojo psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 21–22).
2021 m. sausio 15 d. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 79-46(1) patvirtina, kad pareiškėjui 2021 m. sausio 15 d. 14:40 val. – 14:45 val. buvo atlikta greita tyrimo priemonė (testas) apsvaigimui aptikti ir nustatyta, kad pareiškėjas nevartojo psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 23–24).
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, jog tam, kad būtų galima konstatuoti valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą Civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo prasme, būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., LVAT 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-968/2019).
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl žalos atlyginimo ne kartą yra nurodęs, jog pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr. pvz., 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-66-1062/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-450-520/2019).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 12 straipsnyje įtvirtintos bendrosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių. BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų pareigos. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas vykdomas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2008 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-20 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašo nuostatas (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 3 d.).
Aprašo 5 punkte nustatyta, jog neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymas turi būti atliekamas iš karto įtarus, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Pagal Aprašo 8 punktą, pareigūnas žodžiu suimtajam (nuteistajam) paaiškina nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas, teisinius padarinius ir pasirašo akte.
Pareigūnas, įvertinęs bendrą asmens būklę ir esant bent vienam apsvaigimo požymiui, paima suimtojo (nuteistojo) tiriamosios medžiagos ir ištiria greita tyrimo priemone (testu). Greitos tyrimo priemonės (testo) rezultatai įrašomi į aktą (aprašo 14 punktas).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, jog Vilniaus PN pareigūnai, tikrinę jį dėl psichotropinių medžiagų vartojimo, veikė neteisėtai.
Iš aukščiau nurodyto Aprašo 5 punkto nuostatų matyti, jog neblaivumo nustatymo aplinkybei pakanka tik įtarimo, kad suimtasis (nuteistasis) vartojo alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, todėl pareiškėjo atliekamos greitosios tyrimo priemonės (testo) atlikimas dėl narkotinių medžiagų galėjo būti atliekamas ir nesant akivaizdžių pakitimų pareiškėjo elgesyje, todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog Vilniaus PN pareigūnai pirmiausiai turėjo jį sulaikyti, pateikti įtarimą dėl apsvaigimo ir tik po tokių teisinių veiksmų galėjo atlikti testavimo procedūrą.
Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktuose Nr. 79-541(1) ir Nr. 79-46(1) pats pareiškėjas pažymėjo, kad sutinka, jog jis būtų ištirtas dėl apsvaigimo. Pareiškėjas teigia, jog jis buvo priverstas pasidaryti greitą tyrimo priemonę (testą), nes Vilniaus PN pareigūnai nurodė, jog pareiškėjui atsisakius pasidaryti greitą tyrimo priemonę (testą) bus užpildytas protokolas, kad pareiškėjas atsisako ir nurodyta, jog testas yra teigiamas ir už tai jam bus taikoma atsakomybė. Dėl aukščiau nurodytų pareiškėjo teiginių teismas pažymi, jog pagal Aprašo 8 punktą, pareigūnai privalėjo žodžiu pareiškėjui paaiškinti nesutikimo, kad būtų nustatomas jo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas, teisinius padarinius, tokie Vilniaus PN pareigūnų veiksmai yra teisėti ir reglamentuoti. Taip pat, pareiškėjas nepateikė jokių jo teiginius patvirtinančių įrodymų, jog Vilniaus PN pareigūnai, 2021 m. sausio 15 d. atlikdami greitąjį testą, buvo agresyvūs, nusistatę prieš pareiškėją priešiškai, nedraugiškai bei šaltakraujiškai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, jog Vilniaus PN pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu neatliko jokių neteisėtų, teisės aktams prieštaraujančių veiksmų, tikrindami pareiškėją dėl psichotropinių medžiagų vartojimo veikė teisės aktų nustatyta tvarka.
Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, o nenustačius neteisėtų Vilniaus PN veiksmų, teismas plačiau nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų (žalos bei priežastinio ryšio) nustatymo, nes tokių sąlygų vertinimas neturi prasmės. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.