Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos įgaliotai atstovei Irenai Biriukovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjos G. R. skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl 2008-11-17 nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008-11-17 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Arūno Atkočiūno nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 091223 G. R. pagal ATPK 124-1 str. 2 d. buvo nubausta 75 Lt bauda.

Administracinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta už tai, kad ji 2008-10-28 apie 14 val. 40 min. Kauno mieste, Kęstučio – Maironio gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį MB ir sukdama į dešinę iš Kęstučio gatvės į Maironio gatvę, nepraleido jau Maironio gatvės važiuojamosios dalies viduryje buvusių pėsčiųjų, einančių skersai važiuojamosios dalies, – pažeidė KET 34 p. reikalavimus.

Nutarimą priėmusios institucijos įgaliota atstovė teismo prašė nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos skundo nepatenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Įgaliota atstovė paaiškino, kad pažeidimo sudėtį pareiškėjo veiksmuose įrodo administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys, taip pat liudytojų – policijos pareigūnų parodymai. Policijos pareigūnai buvo greta perėjos ir aiškiai matė visas įvykio aplinkybes, todėl nuobauda pareiškėjai paskirta pagrįstai. Byloje nenustatyta, kad pareiškėja iš anksčiau pažinojo pareigūnus ir tarp jų būtų buvę konfliktiniai santykiai. Policijos pareigūnai vykdė tarnybinę užduoti ir jiems nebuvo pagrindo nepagrįstai apkaltinti pareiškėją.

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjos skundas nepatenkinamas.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. F 091223 dokumentų duomenų (b.l. 9-14) visumos matyti, kad pareiškėja 2008-10-28 apie 14 val. 40 min. Kauno mieste, Kęstučio – Maironio gatvių sankryžoje, vairuodama automobilį MB ir sukdama į dešinę iš Kęstučio gatvės į Maironio gatvę, nepraleido jau Maironio gatvės važiuojamosios dalies viduryje buvusių keleto pėsčiųjų, kurie ėjo skersai važiuojamosios dalies. 2008-11-17 nutarimu pagal ATPK 124-1 str. 2 d. ji buvo nubausta 75 Lt bauda už KET 34 p. pažeidimą.

Liudytojai G. M., A. R. (įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai) teismo posėdžio metu parodė, kad anksčiau jie nėra matę pareiškėjos ir pirmą kartą ją pamatė tik įvykio metu. Liudytojai parodė, kad jie budėjo apie 10 metrų atstume nuo sankryžos ir matė, jog pareiškėjos automobilis nepraleido jau Maironio gatvės važiuojamosios dalies viduryje buvusių pėsčiųjų. Pažeidimo situaciją jie vėliau pažymėjo schemoje, taip pat aplinkybes užfiksavo tarnybiniame pranešime. Pareiškėja su pažeidimu įvykio vietoje nesutiko, nors privalėjo matyti jai iš kairės pusės einančius kelis pėsčiuosius.

Kelių eismo taisyklių 34 punktas įpareigoja kiekvienos transporto priemonės vairuotoją (šiuo atveju – ir pareiškėją) praleisti perėjoje į bet kurią jos važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį. Liudytojai – policijos pareigūnai tiek pažeidimo protokole, tiek įvykio schemoje, tiek ir tarnybiniame pranešime bei betarpiškai teisme nuosekliai patvirtino aplinkybę, kad įvykio vietoje pareiškėjos judėjimo kryptimi pėstieji ėjo per pėsčiųjų perėją ir buvo viduryje Maironio gatvės važiuojamosios dalies, kai pareiškėjos automobilis nesustojęs kirto pėsčiųjų perėją bei tęsė judėjimą toliau. Netikėti minėtų liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Jie tuo metu tik vykdė savo tarnybines pareigas, pareiškėjos nepažįsta, anksčiau su pareiškėja susitikę nebuvo. Jokių asmeniškumų arba kitokio netarnybinio suinteresuotumo nubausti pareiškėją teismas nenustatė, o, tuo tarpu, pati pareiškėja siekia išvengti administracinės atsakomybės sukeltų neigiamų pasekmių. Liudytojai – policijos pareigūnai tik vykdė savo tarnybinę užduotį, todėl jiems melagingai apkalbėti pareiškėją nėra jokio pagrindo. Teismas šiuos liudytojus laiko nešališkais (ABTĮ 13 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007). Liudytojas Ž.B. seniai pažįsta pareiškėją, jų santykiai draugiški (šią aplinkybę nurodė pats liudytojas, ją pripažįsta ir pareiškėja), todėl teismas šį liudytoją laiko suinteresuotu asmeniui bylos baigtimi pareiškėjos naudai ir, priimant procesinį sprendimą, jo parodymais nesivadovauja. Be to, šio liudytojo parodymai prieštarauja kitų liudytojų parodymams, bylos rašytiniams įrodymams. Dėl šių aplinkybių visumos daroma išvada, kad pareiškėjos padarytas KET 34 p. pažeidimas buvo teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 124-1 str. 2 d. Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, todėl baudos dydis iš esmės pagrįstai buvo parinktas sankcijos vidurkio ribose – nepažeidžiant LR ATPK 30-2 str. 1 - 3d. reikalavimų. Šių aplinkybių visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad pareiškėja pažeidė KET 34 p. reikalavimus ir, tuo pačiu, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124-1 str. 2 d., administracinė nuobauda jai paskirta iš esmės nepažeidžiant LR ATPK 9 str., 20 str., 30 str., 30-1 str., 30-2 str., 35 str., 284 str., 286 str. nurodytų reikalavimų, todėl naikinti arba pakeisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (ATPK 256 – 257 str., 297 str.).

Teismas, tuo pačiu, atsižvelgia ir į tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės sektų, kad nuobauda skiriama, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Teismas, įvertinęs pateiktų duomenų visumą, daro išvadą, kad iš esmės pareiškėja buvo tinkamai informuota apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, dalyvavo skiriant administracinę nuobaudą. Teisės, numatytos ATPK 272 str., buvo nurodytos pažeidimo protokole ir, tuo pačiu, tinkamai išaiškintos. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, leidžia pašalinti visas klaidas, kurios galėjo būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje.

Pareiškėjos skundo motyvai dėl nepagarbaus policijos pareigūnų elgesio nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir, be to, todėl negali būti pakankamu pagrindu skundžiamam nutarimui panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

2008-11-17 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko Arūno Atkočiūno nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 091223, kuriuo G. R. pagal ATPK 124-1 str. 2 d. buvo nubausta 75 Lt bauda, palikti nepakeistą ir G. R. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.