- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-09-10
- Bylos Nr.
- 1A-437-245-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- G. Ą.
- Nukentėjusysis
- G. B.
- Advokatai
- Regina Šeperienė
- Kategorijos
Teisėjas D.Urbonavičienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.
2008 m. rugsėjo 10 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Kęstučio Dargužio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui advokatui Reginai Šeperienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Ą. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-05-21 nuosprendžio, kuriuo G. Ą. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2007-11-28 nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrintą laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.
Iš G. Ą. priteista 506 (penki šimtai šeši) litai 10 centų Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo G. B. sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas.
Iš G. Ą. priteista 4000 (keturi tūkstančiai) litų S. B. nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Iš G. Ą. priteista 300 (trys šimtai) litų S. B. už jos turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Ą. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. už tai, kad jis 2007 m. gegužės 8 d., apie 13 val. 20 min., Alytaus mieste prie Kaštonų gatvės namo Nr. 28 užpuolė nukentėjusįjį G. B., gim. 1993 m., ir panaudodamas šaunamąjį ginklą-dujinį revolverį RG 59 Le Petit, t. y. įremdamas jį G. B. į kaktą ir grasindamas šauti, taip pat panaudodamas prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą-suduodamas jam mediniu kastetu vieną smūgį į veidą ir kumščiu tris smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas G. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl kairės akies obuolio sumušimo, kraujosruvos kairės akies tinklainėje, pasikėsino pagrobti 500 Lt vertės mobilųjį telefoną Sony Ericsson, tačiau nusikaltimo nepabaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis G. B. nepakluso kaltinamojo reikalavimui ir neatidavė savo turto.
Šalies argumentai
Nuteistasis skundu prašo panaikinti 2008-05-21 nuosprendį ir priimti jo atžvilgu išteisinamąjį nuosprendį, nes jis šio nusikaltimo nepadarė. Nurodo, kad jis kaltės nepripažįsta. 2007-05-08 visą dieną buvo namuose Punsko g. 21 ir niekur nebuvo išėjęs, su juo kartu visą dieną buvo T. S., D. D. jo draugė Gintarė ir jo motina. Nukentėjusiojo G. B. jis nepažįsta, jo neužpuolė, telefono nereikalavo, jam negrasino ir jo nemušė. Neturėjo jokio šaunamojo ginklo ir medinio kasteto. Jo tėvas turėjo revolverį, bet ginklas buvo saugomas seife ir raktas yra motinos žinioje. Jis niekada nėra turėjęs juodų „JORDAN" firmos treningų. Po paleidimo iš suėmimo jam draugai yra pasakoję, kad tokius treningus turi A. R. ir kad jis turi šaunamųjų ginklų, kuris ir galėjo įvykdyti šį nusikaltimą, kuris gyvena adresu Jonyno g. Nr. l3, Alytus. A. R. dažnai važinėja į Angliją ir nusipirkęs tokius treningus. Pastarasis yra labai panašus į G. Ą. tačiau truputį aukštesnis. Jis pats niekada nėra turėjęs tokių treningų.
Teismas pažeidė BPK Bendrosios dalies normų reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo vertinami tik jį kaltinantys įrodymai ir visiškai neatsižvelgta į tuos faktinius duomenis, kurie G. Ą. teisino. Todėl teismas kai kuriuos teiginius pagrindė spėlionėmis. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-06-20 nutarimo „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8. p. akcentuojama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Visų pirma, apylinkės teismas byloje minimoje situacijoje be pagrindo konstatavo, jog 2007-05-08, apie 13 val. 20 min., nusikalstamus veiksmus, kurie buvo kvalifikuoti pagal LR BK 22 str. l d. 180 str. 3 d. atliko kaltinamasis G. Ą.. Tokią išvadą teismas padarė ignoruodamas didžiąją dalį byloje esančių įrodymų, kurie yra visai neaprašyti ir neįvertinti kaltinamajame nuosprendyje. Absoliučiai įrodyta, kad G. Ą. 2007-05-08 buvo savo namuose, esančiuose Punsko g. Nr. 21, Alytuje, visą dieną. Ikiteisminio tyrimo metu jo niekas neklausė kur jis buvo tą dieną. Teismas remiasi tik pirminiais T. S. parodymais ir parodymais duotais pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Teismas neanalizuoja ir nevertina parodymų duotų T. S. teisminio nagrinėjimo metu. Apklaustas liudytoju T. S. aiškiai nurodė kodėl jis davė tokius parodymus ir kad tik teisminio nagrinėjimo metu jis duoda teisingus parodymus nurodydamas, kad jį policijos darbuotojai apgavo ir toliau nurodė priežastis kodėl davė melagingus parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Tokios galimos versijos dėl neteisingų parodymų davimo teismas neanalizavo ir nepaneigė, nors priežasčių tai daryti buvo. Teismui nesukėlė abejonių ta aplinkybė, kad G. Ą. niekada neturėdamas „JORDAN“ firmos treningų galėjo su jais apsirengęs įvykdyti nusikaltimą, kuriais nusikaltimo dieną buvo apsivilkęs nusikaltimą įvykdęs asmuo.
Pats nukentėjusysis G. B. parodė, kad kaltinamojo ankščiau nepažinojo. Jis parodė, kad asmuo nusikaltimo dieną buvo apsivilkęs juodos spalvos „JORDAN“ firmos treningais su kapišonu. Nukentėjusysis parodė, kad jis jo veido ir ūgio neįsidėmėjo, galėjo būti ir kitas asmuo, o ne teisiamasis, nes įvykis truko labai trumpai - 40 sek. Nukentėjusysis parodė, kad jam buvo daug kartų rodoma atpažinti kaltinamąjį ir jis abejojo ar tai yra tas pats asmuo (b.l. 170-172). Liudytojas R. M. irgi parodė, kad per daromus parodymus atpažinti jis kaltinamojo neatpažino, o jam atpažinti padėjo policijos darbuotojai. Iš policijos darbuotojų jis sužinojo, kad tai asmuo pravardę „Gečka“. Jis jo negalėjo atpažinti todėl, kad nusikaltimo padarymo metu jis buvo ant veido užsidėjęs kapišoną ir beveik veido nesimatė.
Teismas klaidingai įvardino, kad nukentėjęs kažkodėl bijojo pasakyti tiesą, arba bandė kažką nutylėti. Niekas niekam niekada negrasino, tik G. Ą. pats ėmėsi iniciatyvos išaiškinti kas galėjo padaryti nusikaltimą, kuriuo jis neteisingai kaltinamas, prašė teismo apklausti A. R., peržiūrėti kasetę, kurioje yra A. R. su tais pačiais treningais, kad nukentėjusysis galėjo apsirikti, nes jie panašūs. Tačiau šie kaltinamojo reikalavimai nebuvo išpildyti, nors turėjo esminės reikšmės kaltumo įrodymui.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, gynėją prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo G. Ą. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.
Nuteistasis G. Ą. savo apeliaciniame skunde neigia kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 3 d. padarymo, ir prašo jį išteisinti, remiantis skunde nurodytais argumentais. Apelianto skundas atmestinas, jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Išanalizavusi įrodymų visumą kolegija daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui liudytojas T. S. davė teisingus parodymus, nurodydamas, jog ginklą į nukentėjusiojo G. B. kaktą įrėmė nuteistasis G. Ą., o po to su kastetu smogė nukentėjusiajam į kairę veido pusę ir dar kelis smūgius ranka. Liudytojas tiksliai parodė, kaip jie pasišaukė nukentėjusįjį G. B. ir jo draugą R. M., kokį pistoletą ir kam atrėmė nuteistasis G. Ą., kada iškrito detalė iš pistoleto ir nuteistojo paprašius jis ją pakėlė, kokios spalvos buvo kasteltas ir kur jie jį numetė, ko reikalavo iš nukentėjusiojo, kaip buvo apsirengęs nuteistasis (t. 1, b.l. 38-40). Liudytojo T. S. nurodomos konkrečios įvykio detalės galėjo būti žinomos tik asmeniui, padariusiam šią veiką nukentėjusiajam ir įvykį tiesiogiai mačiusiems liudininkams. Šiais liudytojo T. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui nėra pagrindo netikėti, nes apklausoje dalyvavo ir pats nuteistasis, prokuroras bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas. Nuteistasis G. Ą. neprieštaravo liudytojo duodamiems parodymams ikiteisminio tyrimo teisėjui (t. 1, b.l. 38-40). Todėl nėra pagrindo tikėti teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais T. S. parodymais, neva jis ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui melavo ir taip apkalbėjo nuteistąjį G. Ą..
Atmestinas apelianto teiginys, kad nukentėjusysis G. B. abejojo atpažindamas nuteistąjį G. Ą. ir atpažino tik iš ketvirto karto. Jis parodė, kad iš nuotraukų atpažino nuteistąjį G. Ą. ir jo draugą T. S.. Taip pat patvirtino, kad yra įsitikinęs, jog jį sumušė G. Ą., jog atpažino iš veido bruožų (t. 1, b.l. 172). Paaiškino, kad kaltinamąjį įsidėmėjo dar prieš įremiant pistoletą į kaktą (t. 1, b.l. 173).
Apeliantas taip pat nepagrįstai aiškina, jog liudytojas R. M. parodė, kad per daromus parodymus atpažinti jis kaltinamojo neatpažino, o jam atpažinti padėjo policijos darbuotojai, iš kurių jis sužinojo, kad tai asmuo pravardę „Gečka“. Apklausiant R. M. apklausoje dalyvavo jo tėvas R. M., kuris parodė, kad R. M. pats nurodė nuteistojo G. Ą. pravardę - „Gečka“, jam jokio poveikio niekas nedarė, jis atpažino nuteistąjį be pareigūnų vykdžiusių apklausą pagalbos (t. 2, b.l. 14). Taip pat parodė, kad sūnus buvo išsigandęs po įvykio ir iškart išvažiavo į kaimą (t. 2, b.l. 14). Tai, kad liudytojas R. M. nuteistąjį G. Ą. atpažino be pareigūnų pagalbos patvirtino ir jis pats teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 2, b.l. 16). Šiuos liudytojo R. M. parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu atliktas papildomos apklausos protokolas, kuriame jis nurodo, kad užpuolikas buvo „Gečka“ (G. Ą.) ir jis jį ne kartą yra matęs (t. 1, b.l. 66). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, jog liudytojas R. M. atpažino nuteistąjį G. Ą. (t. 1, b.l.67-69).
Kratos, atliktos 2007-06-21, protokolu užfiksuota, kad iš kaltinamojo namų paimtas revolveris RG 59 Le Petit (t. 1, b. l. 88-89).
Šalies argumentai
Apeliantas nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismas rėmėsi vien tik jį kaltinančiais įrodymais. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo apklausta nuteistojo motina D. Ą., kuri melagingai parodė, kad sūnus buvo namie. Apylinkės teismas teisingai nustatė ir nuosprendyje nurodė, kad D. Ą. 2007-05-08 dirbo visą dieną ir tokios kaltinamojo gynybos versijos niekaip objektyviai negalėjo patvirtinti (t. 2, b.l. 59-61). Be to, jos parodymų nepagrįstumą patvirtina aukščiau aptartį įrodymai, todėl jie atmesti pagrįstai.
Atmestini apelianto teiginiai, kad nuteistasis G. Ą. niekada neturėjo „JORDAN„ firmos treningų, kad nusikaltimą galėjo padaryti A. R., nes jis į jį panašus. Tokia nuteistojo G. Ą. gynybos versija niekaip nepaneigia fakto, kad nukentėjusysis G. B. ir liudytojai R. M. bei T. S. atpažino nusikaltimą padariusįjį G. A. ir parodė, kad tai padarė būtent jis. Treningų pavadinimo akcentavimas yra tik bandymas suklaidinti teismą. Liudytojai tiesiogiai matę nusikaltimą parodė, kad nuteistasis G. Ą. buvo su tamsiu treningu.
Kolegija įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimto nuosprendžio objektyvumu ir pagrįstumu. G. Ą. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. pilnai įrodyta.
Esminių BPK nuostatų pažeidimų nėra nustatyta. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
Rezoliucinė dalis
nutarė
nuteistojo G. Ą. apeliacinį skundą atmesti.