Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusios nutarimą atstovui Irenai Biriukovienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. L. skundą dėl Kauno apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimo, kuriuo jam paskirta administracinė nuobauda, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. L. 2010 m. kovo 24 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 109, 88.2 ir 106 punktų reikalavimus, vairuodamas transporto priemonę ir persirikiuodamas iš pirmosios eismo juostos į antrą, nedavė kelio gretima eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, dėl ko ji turėjo staigiai keisti judėjimo kryptį ir greitį.

2010 m. balandžio 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo Policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu L. L. pagal ATPK 124²str. 1 d. už nurodytą pažeidimą buvo nubaustas administracine nuobauda - 600 Lt bauda ir atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, patikrinęs priimto nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą (ATPK 297 str.) konstatuoja, kad administracinis teisės pažeidimas ir L. L. kaltė byloje esančiais faktiniais duomenimis įrodyta. Policijos pareigūnas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

įvertinęs su pažeidimu susijusias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, konstatuodamas kaltus pareiškėjo veiksmus, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą ( ATPK 284 str. 1 d. ).

ATPK 124²str. 1 d. administracinė atsakomybė numatyta už transporto priemonių vairavimą, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas, vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisyklių Kelių eismo taisyklių 88.2, 106 ir 109 punktų reikalavimus, sukėlė pavojingą situaciją, dėl ko antrąja eismo juosta važiuojančio automobilio vairuotojas buvo priverstas keisti judėjimo greitį, kryptį, stabdyti automobilį. Vertinti policijos pareigūnų paaiškinimus kaip neobjektyvius, abejoti jų patikimumu, tikrumu, pripažinti, jog pareigūnas, nustatęs pažeidimą ir surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo šališkas bei pažeidė teisėtumo, objektyvumo principus, nėra pagrindo.

Pats pareiškėjas neneigia, kad jo vairuojamas automobilis išvažiavo iš pirmosios į antrąją eismo juostą ir sukėlė pavojingą situaciją, tačiau nurodo, kad staigiai keisti važiavimo kryptį jis buvo priverstas dėl pirmoje eismo juostoje netikėtai atsiradusios kliūties – moters vairuojamo automobilio, vengiant su ja susidūrimo. Tokie jo paaiškinimai nepaneigti. Taigi pareiškėjas iš esmės savo reikalavimą panaikinti nutarimą grindžia ATPK 17 str. nuostatomis, t. y. kad pažeidimą padarė būtinoje reikalingumo sąlygomis, siekdamas apvažiuoti staiga atsiradusią kliūtį ir tokiomis priemonėmis šalindamas gręsiantį pavojų, vengdamas žalos.

Liudytojas N. L. teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad pirmojoje eismo juostoje buvo moters vairuojamas lengvasis automobilis, tik nurodė, jog pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę jį apvažiuoti iš anksto, staigiai nemanevruodamas ir nesukeldamas pavojaus jo vairuojamam tarnybiniam automobiliui, judančiam antrąja eismo juosta. Pabrėžtina, kad pirmojoje eismo juostoje stovėjusio automobilio faktas patvirtintas ir policijos pareigūno Ž. S. tarnybiniame pranešime (b.l. 11).

ABTĮ 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse, bet padarytas būtinoje reikalingumo būklėje, siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešėjai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Atsižvelgiant į pareiškėjo ir liudytojo nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pripažinti šį teisės pažeidimą padarytą būtinojo reikalingumo atveju ir nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą nėra teisinio pagrindo (ATPK 17 str., 250 str. 1 d. 4 p.). Tačiau, teismo nuomone, šioje situacijoje konstatuotina, kad pats pažeidimo pobūdis bei byloje nustatytos teisės pažeidimo padarymą įtakojusios aplinkybės turi reikšmės parenkamai bei skiriamai administracinės nuobaudos rūšiai, jos dydžio nustatymui. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, "kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui" (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Taigi įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, kad būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo. Remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo 3 būti protingas santykis. Šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir ribotų asmens teises ne daugiau negu yra būtina.

Įvertinus pareiškėjo veiksmus, administracinio teisės pažeidimo padarymo priežastis bei pobūdį, su pažeidimo padarymu susijusias reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad L. L. už pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – 600 Lt ir atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 4 mėnesiams bauda nėra teisinga, adekvati ir proporcinga, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikytinos ATPK 30¹ str., kuriame numatytos išimtys iš bendrųjų nuobaudos skyrimo taisyklių, nuostatos.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, siekiant pažeidėją nubausti ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrojo gyvenimo taisykles, nepadarytų naujų teisės pažeidimų. (ATPK 20 str.) Tokie nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant L. L. administracinės nuobaudos ir tai, teismo nuomone, neprieštaraus įstatymų dėl administracinių teisės pažeidimų keliamiems uždaviniams. (ATPK 1 str., 30 str.)

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2010 m. balandžio 2 d. Kauno apskrities Vyriausiojo Policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą, kuriuo L. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124²str. 1 d. nubaustas administracine nuobauda - 600 Lt bauda bei atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) mėnesiams, paskiriant jam 400 Lt baudą.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas