Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je S. J. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Skuodo rajone, neteis­tas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui, t.y. 2011 m. gruodžio 16 d., pagal darbo sutartį Nr. 830, S. J. buvo priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ - oro linijų elektromontuotoju, 2013 m. kovo 18 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 025 patvirtinus atestacijos komisijos išvadas, S. J. buvo atestuotas darbų vykdytoju. 2014 m. vasario 03 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu patvirtinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ energetikos departamento darbų vykdytojo pareiginiai nuostatai (toliau – nuostatai), kurių 3.7. punkte nurodoma, kad darbų vykdytojo pareiga <...> vykdyti ir užtikrinti griežtą darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymą ir laikymąsi vadovaujamame padalinyje bei statybvietėje <...>, t. y. S. J. būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, atsakingu už specialias elgesio saugumo taisykles, neužtikrino, kad būtų laikomasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ technologinės kortelės TKE-Ol-10-39 „Dėl oro linijos trasos valymo“ reikalavimų, kurioje nurodyta, kad <...> medžio pjovimo darbai oro linijos trasoje atliekami pagal nurodymą ir pjaunant medžius linijos apsauginėje zonoje, privaloma užtikrinti, kad medis nevirstų ant esamos linijos laidų. Pasvirusius į linijos pusę medžius šalinti genėjimo būdu iš autobokštelio arba demontavus laidus <...>. 2014 m. kovo 20 d., apie 12⁰⁰ val., Plungės rajone, Šateikių seniūnijoje, Alksnėnų kaime, elektromontuotojui D. E. S. prie naujai pastatytos atramos Nr. 204/86A atjungtoje 10 kV OL L-200 pririšant laidus, kaltinamasis S. J. , nesilaikant technologinės kortelės reikalavimų, nupjovė medį. Trosu aprišus pjaunamą medį ir tempiant traktoriumi buvo bandoma virstantį medį nukreipti nuo OL, tačiau nupjautas medis nuvirto ant 10 kV OL laidų, kurie neleistinai priartėjo prie 110 kV OL laidų, dėl ko atjungtoje 10 kV OL atsirado žmogaus gyvybei pavojinga įtampa ir tuo metu D. E. S. rankomis ir dešinės kojos padu liečiantis prie skirtingą elektrinį potencialą turinčių dalių, susidarė prisilietimo įtampa ir per D. E. S. kūną pratekėjo pavojinga gyvybei dydžio srovė, dėl ko 2014 m. kovo 20 d., 13⁴⁰ val., Plungės rajono savivaldybės ligoninėje D. E. S. mirė.

Kaltinamasis S. J. pagal jam pareikštą kaltinimą teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tuo metu jam atrodė, jog medis bus nupjautas saugiai. Jam buvo žinoma, kad aukštesnius medžius reikia pjauti genėjimo būdu, bet tą dieną to padaryti dėl gamtinių sąlygų buvo neįmanoma. Kaip tokiu atveju pjauti medį žinojo iš patirties, buvo supažindintas su technologine kortele, važiuodavo į mokymus, todėl, kaip darbų vykdytojas, yra atsakingas už D. E. S. mirtį. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, prašo, esant įstatyminiam pagrindui, jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Žalos atlyginimo klausimas išspręstas taikos sutartimi.

Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas inicijuotas tyrėjos R. S. tarnybiniu pranešimu. (T.1, b.l. 4).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. S. teisme parodė, kad apie jos sutuoktinio mirtį ji buvo informuota kaimynės. Atvykę atstovai iš darbovietės pasakė, kad laidai „šoko“ į viršų ir taip žuvo jos vyras. Kitą dieną iš informacijos internete sužinojo, kad pjovė medį kuris užvirto ant laidų. Darbovietė apmokėjo laidojimo išlaidas. Su vyru išgyveno dvidešimt septynis metus, santykiai buvo geri, nuoširdūs, prižiūrėjo jo tėvus, pusė šeimos biudžeto sudarė vyro pajamos. Po to įvykio ir jo tėvai turėjo sveikatos problemų, jiems ir dabar reikia nuolatinės priežiūros, kurią teikė žuvusysis ir iš dalies jo dvi seserys. Vyras dar papildomai uždarbiavo, jo pajamos buvo skiriamos šeimos poreikiams, vaikams. Jai padaryta neturtinė žala.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. S. teisme parodė, kad apie tėvo žūtį ji sužinojo iš mamos, kad buvo pas ją atvažiavę iš darbovietės atstovai, kurie sakė, kad „šoko“ laidai ir nutrenkė tėvą. Ji teiravosi tėvo bendradarbių kaip gali „šokti“ laidai, tai per laidotuves B. sakė, kad pjovė medį ir jis nuvirto ant laidų. Tada ji jau gyveno savarankiškai, bet tėvas savo noru jai padėdavo pinigais. Jai padaryta neturtinė žala.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S. teisme parodė, kad apie tėvo žūtį jis sužinojo iš kaimynės. Įvykio metu jis gyveno kartu su tėvais, su tėvu turėjo planų remontuoti jo tėvų trobą ir ten persikelti gyventi, tėvas prižiūrėjo nusenusius savo tėvus. Jam padaryta neturtinė žala.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. M. S. ir E. K. S. atstovas advokatas Raimondas Kivylius teisme parodė, kad žuvusiojo tėvai, kurie teisme dalyvauti negali dėl pablogėjusios sveikatos, turėjo artimą ryšį su sūnumi D. E. S. , praktiškai jis kiekvieną dieną lankė tėvus, rūpinosi jais, gamino maistą, veždavo pas daktarus. Sūnaus netekę nukentėjusieji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, tai turėjo įtakos jų sveikatai, jiems padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Liudytoja R. K. teisme parodė, kad žuvusysis D. E. S. jos brolis. Šeimoje jie buvo penki vaikai - du broliai ir dvi seserys, buvo sutarta nuo pat brolio vedybų, kad jis prižiūrės tėvus, nes kiti apsigyveno toliau nuo tėvų, nes tėvai paliks jam namą, jis žadėjo ten antrą aukštą įsirengti ir gyventi. Brolio mirtis didelė netektis tėvams, nes mama visai be sveikatos, tėvas irgi negali pats ja pasirūpinti.

Liudytoja A. L. teisme parodė, kad ji taip pat yra žuvusiojo D. E. S. sesuo. Brolis buvo pagrindinis tėvų rūpintojas, pagalbininkas ir maitintojas.

Liudytojas S. N. teisme parodė, kad jis dirbo elektromonteriu, žuvusysis dirbo su juo, bet pjaunat medį jis traukė su traktoriumi, medis virto į laidus. Tarp medžių ir stulpo atstumas buvo gal 500 metrų, nematė kaip D. E. S. atsidūrė ant žemės. S. J. supažindino su nurodymu darbams, paraiškoje buvo numatytas medžio pjovimas, medis buvo arti laidų, jis buvo pasviręs į laidų pusę, darbų vykdytojas S. J. priėmė sprendimą pjauti medį ir pats jį pjovė, medis prieš pjaunant nebuvo genimas, joks bokštelis nebuvo naudojamas.

Liudytojas A. L. teisme parodė, kad dirbo elektromonteriu, D. E. S. buvo aukštai bokštelyje, o jis kilnojo bokštelį. S. J. , S. N. ir T. B. pjovė medį, kaip pjovė jis nematė, nes buvo linijos užsikirtimas. Linijoje buvo aukštos įtampos srovė, bet ji buvo atjungta. Bokštelyje D. E. S. dirbo iki įvykio 10-15 minučių, paskui pasidavė įtampa, ir jis pamatė kaip nukentėjusysis nukrito bokštelyje, todėl skubiai jį nuleido ir gaivino. Prieš tai pastebėjo kaip sulingavo laidai ir iškrito kampinis įžemiklis.

Liudytojas E. B. teisme parodė, kad tada dirbo, bet paties įvykio tiesiogiai nematė. Valydamas traktorių išgirdo garsą panašų nuo elektros iškrovos, pamatė bokštelio lopšyje sukniubusį D. E. S. .

Liudytojas T. B. teisme parodė, kad jis padėjo pjauti medį, kuris buvo pavirtęs į linijas netoli laidų, jis stūmė medį į šoną rankomis, medis buvo pririštas lynu gal pusketvirto metro aukštyje, medį pjovė S. J. , buvo vėjo gūsis ir medis nuvirto ant laidų, dėl ko įvyko nelaimė, nes medis nutraukė laidus ir nulaužė stulpą.

Liudytojas S. T. teisme parodė, kad jis būdamas inžinieriumi rašė nurodymus darbams ir tvarkė dokumentaciją, nurodymo pjauti medį nebuvo įrašyta, bet „Lesto“ paprašė šalinti medžius.

Liudytojas J. P. teisme parodė, kad atliekamiems darbams Alksnėnų kaime vadovavo darbų vykdytojas S. J. , kuriam tiesiogiai jis nebuvo davęs jokių nurodymų, todėl negali patvirtinti, kad S. J. medį pjovė savavališkai. Pagal schemą medžių kirtimas buvo, bet to nebuvo nurodyme.

Liudytojas M. Š. teisme parodė, kad dirbo UAB „Lesto“ inžinieriumi. Tiesiogiai įvykio nematė, bet kitą dieną buvo nuvykęs į įvykio vietą. Išsiaiškino, kad pjovė medį, užvertė ant laidų ir elektra nutrenkė darbuotoją. Paraiškoje atlikti darbams yra nurodoma bendra informacija ir pagrindiniai darbai, o schemoje darbai būna detalizuojami. Jei yra neatitikimų, tai atliekant darbus reikia vadovautis schema.

Liudytojas R. N. teisme parodė, kad yra Klaipėdos elektros tinklų vyriausiasis inžinierius. Dėl 2014-04-08 matavimų paaiškino, kad buvo pateiktas sankirtų matavimo aktas su atstumais, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, vietoje buvo patikslinta, kad 110 kV laidai jau buvo sukritę ir sankirtos atstumai 10 kV neatitiko atstumų. Buvo kritęs medis ir laidai jau buvo patempti į viršų. Kitą dieną po įvykio buvo vietoje ir žiūrėjo ar yra jų linijos laidų pažeidimo, ar reikalingas remontas. 10 kV laidai buvo priartėję prie 110 kV laidų neleistinu atstumu, matėsi laido pažeidimas ant abiejų laidų. Laido pažeidimas susidaro ir neprisiliečiant laidams prie vienas kito, nes esant minimaliam atstumui, arčiau nei metras, susidaro įkrova. Laidai buvo įtemti, medis toliau nuo sankirtos buvo nuvirtęs. Susikirtimo vietoje atramos stovėjo, tarp jų laidai buvo įsitempę dėl svorio. 80 ir 81 atramos stovėjo tiesiai. Pakitusi laidų situacija buvo po iškrovos. Negalima teigti, kad iki iškrovos buvo toks pat atstumas tarp laidų. Jei nors vienas laidas būtų trūkės, tada geresnė padėtis būtų buvusi D. E. S. , jis nebūtų žuvęs.

Liudytojas K. K. teisme parodė, kad kaltinamasis su technologine kortele buvo supažindintas, jis dalyvaudavo mokymuose, yra išspręsti testai.

Iš 2014-03-20 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Plungės rajone, Alksnėnų kaime, netoli sodybos pažymėtos Nr. 4. Tarp atramų 204/80 ir 204/87 yra keičiami elektros laidai. Prie atramos 86a stovi automobilis (bokštelis). Netoli 83 atramos yra nupjautas medis. Medis užvirtęs ant elektros laidų. 82 atrama yra nulūžusi ir laidai nukritę ant žemės. (T.1, b.l. 5-9).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 174/14(03) konstatuota, kad D. E. S. mirė nuo elektros srovės smūgio. (T.1, b.l. 13-17).

2014-02-24 paraiškoje darbams nurodomi darbai, kuriuos būtina atlikti: reguliuoti laidus, montuoti SOAS ruože tarp atramų Nr. 204/19-20, 204/8-9, keisti izoliatorius atramose Nr. 204/43, 44, 64, 78, 79, 80, 81, 82; keisti atramas 204/83, 84, 86, 87, tarp jų pastatyti po vieną į tarpą; reguliuoti laidus tarp 82-84/4, tiesinti atramą 821/4. Suremontuoti OLS PL-286, apšynuoti SAX-35, nuleisti cinkuotą juostą. (T.1, b.l. 39).

2014-03-19 nurodyme R-ST-95 dėl darbų atlikimo darbų vykdytojui S. J. su 4 brigados nariais A. L. , D. E. S. , S. N. ir T. B. pavedama 10 kV OL L-200 iš Plungės 110/10 kV TP reguliuoti laidus, montuoti SOAS ruože tarp atramų Nr. 204/19-20, 204/8-9, keisti izoliatorius atramose Nr. 204/43, 44, 64, 78, 79, 80, 81, 82; keisti atramas 204/83, 84, tarp jų pastatyti po vieną į tarpą; reguliuoti laidus tarp 204/82-204/86. (T.1, b.l. 40).

Iš AB „Lesto“ pateiktos schemos matyti žyma - prie atramų 83 ir 84 platinti proskyną. (T.3, b.l. 49).

Iš 2015-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad S. J. yra susipažinęs su 2014-02-03 direktoriaus įsakymu patvirtintais „Darbų vykdytojo“ pareiginiais nuostatais. (T.3, b.l. 59).

Iš 2012-06-12 „Darbuotojų atestavimo protokolo“ Nr. 691 matyti, kad S. J. suteikta teisė savarankiškai vykdyti medžių, krūmų ir šakų pjovimo oro linijų apsaugos zonose darbus. (T.1, b.l. 59).

Iš „Oro linijos trasos valymo“ technologinės kortelės TKE-OL-10-39 matyti, kad šis darbas atliekamas pagal nurodymą ir kad pasvirusius į linijos pusę medžius privalu šalinti genėjimo būdu iš autobokštelio arba demontavus linijos laidus. (T.1, b.l. 94).

Iš 2014-07-01 „Lesto“ rašto Nr. 40010-928 ir pateiktų schemų matyti, kad 110 kV oro linijos Oda-Kartena tarp atramų Nr. 342-343 sankirtos su 10 kV oro linija L-200 tarp atramų Nr. 204/80-204/81 tarpas tarp laidų atlikus matavimus 2012 m. liepos 10 d. buvo 3 m., o atlikus matavimus 2014 m. gegužės 15 d. buvo 3,53 m. (T.1, b.l. 112-114).

Iš 2014 m. vasario 03 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu patvirtintų AUB „(duomenys neskelbtini)“ energetikos departamento darbų vykdytojo pareiginių nuostatų“ 3.7. punkto matyti, kad darbų vykdytojo pareiga yra vykdyti ir užtikrinti griežtą darbuotojų saugos ir sveikatos, aplinkosaugos ir priešgaisrinės saugos reikalavimų vykdymą ir laikymąsi vadovaujamame padalinyje bei statybvietėje. (T.1, b.l. 134-137).

Iš 2011 m. gegužės 16 d. darbo sutarties Nr. 830 matyti, kad S. J. priimtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ oro linijų elektromontuotoju. (T.2, b.l. 14).

Iš 2013-03-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atestavimo protokolo Nr. ED-0719 matyti, kad S. J. atestuotas. (T.2, b.l. 16).

2013 m. kovo 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. 025 patvirtinus atestacijos komisijos išvadas buvo atestuotas darbų vykdytoju. (T.2, b.l. 17-28).

Specialisto išvadoje Nr. 11-1790(14) konstatuota, kad nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo mirtinai sužalotas E. D. S. , priežastimis buvo tai, kad sankirtoje Nr. P-19 buvo neleistinai mažas atstumas tarp 110 kV ir 10 kV OL laidų, bei tai, kad netinkamai pjaunamas medis užvirto ant 10 kV OL laidų, dėl ko 10 kV OL laidai neleistinai priartėjo prie 110 kV OL laidų. (T.2, b.l. 99-104).

AB „Lesto“ pateikė duomenis apie atliktus matavimus 10 kV ir 110 kV sankirtoje. (T.2, b.l. 113-117).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas. Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kurie gauti teisėtais būdais Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo S. J. kaltę, kad jis būdamas darbdavio įgaliotu asmeniu, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo D. E. S. , todėl kaltinamojo veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 176 str. 1 d.

Dėl prašymo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Iki įrodymų tyrimo pradžios teismui buvo pateiktas prašymas S. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti sutuoktinės D. J. atsakomybei pagal laidavimą. (T.3, b.l. 87-89).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatas, asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. To paties straipsnio 2 dalyje yra numatytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal jas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Pagal formuojamą teismų praktiką, net ir esant visoms BK 40 str. nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Tik įvertinęs bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą teismas prieina prie išvados dėl BK 40 str. nuostatų taikymo kaltininkui galimybės (kasacinė nutartis Nr. 2K-319/2008).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad esminę reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent pirmosios instancijos teisme byla išsprendžiama iš esmės. Ta aplinkybė, kad kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu neigė savo kaltę, neturi lemiamos reikšmės sprendžiant jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-269/2008).

Motyvuojamoji dalis

Teisme kaltinamasis S. J. visiškai prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi, savo parodymais patvirtino nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Dėl D. E. S. žūties kaltinamasis išgyvena, atsiprašė nukentėjusiųjų. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyti ir kiti požymiai, būtini atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindui konstatuoti: S. J. anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, žalos atlyginimo klausimas išspręstas 2015-11-20 taikos sutartimi, kurią prašoma patvirtinti, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Respublikos BK 40 str. 3 d. numatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismų praktikoje asmenimis vertais pasitikėjimo laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Kad pripažinti asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį, galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka.

Teisme apklausta liudytoja D. J. parodė, kad jos išsilavinimas vidurinis, dėl riboto darbingumo nedirba ir nuolat būna namuose, sutuoktinio S. J. padarytą nusikalstamą veiką vertina neigiamai, ji turi gana didelę ir teigiamą įtaką sutuoktiniui, šeima yra darni, užaugino tris vaikus. S. J. negeria ir nerūko, yra pavyzdingas tėvas vaikams ir vyras jai, darbštus ir atsakingas. Bylos duomenys patvirtina, kad D. J. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Mosėdžio seniūnijos charakterizuojama tik teigiamai (T.3, b.l. 94), administracine tvarka nebausta (T.3, b.l. 141), neteista (T.3, b.l. 142). Įvertinus visas šias aplinkybes, teismo nuomone D. J. gali daryti savo sutuoktiniui S. J. teigiamą įtaką, ji yra verta teismo pasitikėjimo.

Esant visiems pagrindams, numatytiems BK 40 str. dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas mano, kad teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidus S. J. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perdavus jį pagal laidavimą jo sutuoktinei D. J. .

Civilinis ieškinys. 2015-12-18 teisme užregistruotame prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo, ieškovai S. S. , E. K. S., A. M. S., M. S. , A. S. atsisakė savo ieškinio reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, AAS „Gjensidige Baltic“, S. J. , kadangi yra pasirašyta taikos sutartis raštu dėl žalos atlyginimo gera valia, todėl ieškinio nagrinėjimo procesas nutrauktinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 4 p., teismui priėmus ieškovų atsisakymą.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297, 254 str. 5 d., 303 str. 4 d., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 176 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, ir perduoti D. J. , a/k (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Išaiškinti S. J. , jei būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Patvirtinti 2015 m. lapkričio 20 d. ieškovų S. S. , E. K. S., A. M. S., M. S. , A. S. , atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ (draudėjo), AAS „Gjensidige Baltic“ (draudiko), pasirašytą taikos sutartį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, sutartyje aptarta tvarka ir terminais:

*Remdamasis šia Sutartimi ir Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartimi VL 039082, Draudikas įsipareigoja sumokėti Ieškovams Sutarties 10 punkte nurodyto dydžio draudimo išmokas.

*Remdamasis šia Sutartimi, Draudėjas įsipareigoja sumokėti Ieškovei S. S. 3,500 € (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio Žalos atlyginimą pinigus pervedant į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) . Į šią sumą neįeina Draudėjo jau atlyginta 2.578,58 € (dviejų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 58 ct) suma.

*Šalys patvirtina, kad pagal šios Sutarties sąlygas mokamų išmokų dydis yra sutartas kompromiso būdu. Ieškovai atsisako bet kokių reikalavimų dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo, viršijančio pagal šios Sutarties 6 ir 10 punktus mokėtiną bendrą 37.500 € (trisdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) sumą.

*Ieškovas patvirtina, kad Draudikui ir Draudėjui išmokėjus bendrą 37.500 € (trisdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) sumą pagal šios Sutarties 6 ir 10 punktus, tiek turtinės, tiek neturtinės Žalos atlyginimo prievolė prieš Ieškovus pasibaigia visa apimtimi. Mokėtina bendra 37.500 € (trisdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų eurų) suma reiškia galutinį Žalos atlyginimą visiems Ieškovams.

*Draudikas ir Draudėjas įsipareigoja pagal šią Sutartį mokėtinas sumas išmokėti per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo teismo nutarties, kuria bus patvirtinta ši Sutartis, įsiteisėjimo dienos. Praleidusi mokėjimo terminą Šalis privalo mokėti Ieškovams 0,01% (vienos šimtosios procento) dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną mokėjimo termino praleidimo dieną. Ieškovų pageidavimu ir tarpusavio susitarimo pagrindu Draudikas perveda į: Ieškovės S. S. asmeninę sąskaitą banke ((duomenys neskelbtini) ) - 4.750,00 € (keturi tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt eurų), Ieškovo E. K. S. asmeninę sąskaitą banke ((duomenys neskelbtini)) ~ 8.250,00 € (aštuoni tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt eurų), Ieškovės A. S. asmeninę sąskaitą banke ((duomenys neskelbtini) ) - 7,000,00 € (septyni tūkstančiai eurų). Draudikas Ieškovui M. S. skirtą 7.000,00 € (septynių tūkstančių eurų) dydžio draudimo išmoką perveda į A. S. asmeninę banko sąskaitą ((duomenys neskelbtini) ), o Ieškovei A. M. S. skirtą 7.000,00 € (septynių tūkstančių eurų) dydžio draudimo išmoką perveda į A. L. asmeninę banko sąskaitą ((duomenys neskelbtini) ). Ieškovai patvirtina, kad jiems yra priimtinas ir tinkamas toks jų patirtos žalos atlyginimo būdas. Ieškovai M. S. ir A. M. S. pareiškia, kad sutinka, jog jiems skirtos draudimo išmokos būtų pervestos atitinkamai į A. S. ir A. L. banko sąskaitas.

*Šalys pareiškia, kad atsisako bet kokių savo patirtų ar būsimų išlaidų, susijusių su šio Šalių ginčo nagrinėjimu bei šios Sutarties sudarymu (įskaitant, bet neapsiribojant teisinės pagalbos išlaidas, kelionės išlaidas, pašto išlaidas ir pan.). Ši sąlyga neapima priverstinio Šios Sutarties vykdymo proceso išlaidų, jei Ieškovai tokias patirtų.

*Ieškovai patvirtina, kad supranta, jog kaltės ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl ši Sutartis nebus laikoma ar aiškinama kaip pripažinimas, jog Draudėjui kaip darbdaviui kyla civilinė atsakomybė dėl D. E. S. žūties 2014 m. kovo 20 d, įvykusio nelaimingo atsitikimo metu. Draudikas ir Draudėjas patvirtina, kad nereikalaus iš Ieškovų grąžinti jiems išmokėtas sumas net ir tuo atveju, jei teismas nustatytų, jog Draudėjui nekyla civilinė atsakomybė dėl Ieškovų patirtos Žalos, atsiradusios 2014 m. kovo 20 d. nelaimingo atsitikimo metu žuvus D. E. S. .

*Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos Taikos sutarties sudarymo, taip pat jos patvirtinimo teisme teisinės pasekmės, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos CK 6.985 str., ir CPK 137 str. 2 d. 4 p.

S. S. , E. K. S., A. M. S., M. S. , A. S. ieškinio nagrinėjimo procesą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, AAS „Gjensidige Baltic“, S. J. , nutraukti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 4 p., teismui priėmus ieškovų atsisakymą.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų, nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos, ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.