- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-17
- Bylos Nr.
- e2-1656-799/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05476-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Butanavičiūtė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- A. V.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. V. dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. M. (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo A. V. (toliau – atsakovas) 1800 Eur netesybas, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai 2024 m. gruodžio 20 d., priėmė preliminarų sprendimą (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo A. V. Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) netesybas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2024 m. gruodžio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1880 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės V. M., naudai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. V. prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus sprendimo, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ginčas tarp šalių kilo dėl 2,95 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Atsakovas teigia, kad ieškovė, parduodama miškų ūkio paskirties žemės sklypą pagal LR Miškų įstatyme įtvirtintą teisinį reglamentavimą, negalėjo nustatyti pardavimo sąlygų, išskyrus žemės sklypo pardavimo kainą ir atsiskaitymo tvarką. Šalys taip pat nebuvo susitariusios dėl netesybų taikymo esmės, dėl jų dydžio ir panašiai. Atsakovas nurodo, kad nėra išreiškęs savo sutikimo dėl netesybų šalims taikymo ar netaikymo, be to, šalys nėra apsikeitusios jokiais atskirais dokumentais, susijusiais su netesybomis. Atsakovo nuomone, sutikimas pirkti pirmumo teise žemės sklypą negali būti vertinamas kaip šalių susitarimas dėl netesybų. Atsakovas pažymi, kad 2024-07-23 sutikime pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą atsakovas yra nurodęs tik savo sutikimą pirkti nurodytą 2,95 ha miškų ūkio Paskirties žemės sklypą už 18000 Eur (be jokių papildomų sąlygų) bei patvirtino, kad jis yra susipažinęs su pardavėjo nurodytomis miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygomis, tačiau atsakovas nenurodė, kad jis sutinka su pardavėjo nurodyta sąlyga dėl 1800 Eur netesybų taikymo. Tai reiškia, kad tiek ieškovei, tiek notarui patvirtino, kad yra susipažinęs su sutartyje pardavėjos nurodytomis pardavimo sąlygomis, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas sutiko ir priėmė tas sąlygas, tame tarpe ir dėl ieškovės nurodytos atsiskaitymo tvarkos. Atsakovas prieštaravimuose taip pat nurodo, kad ieškovės reikalaujamos priteisti 1800 Eur dydžio netesybos yra per didelės. Atsakovo manymu ieškovė iš viso nepatyrė nuostolių, kartu atkreipia dėmesį, kad sutinka pirkti nurodytą žemės sklypą už 18000 Eur. Atsakovas taip pat nurodo, kad negalėjo sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, nes ieškovė pranešime apie parduodamą žemės sklypą nenurodė sąlygos dėl atsiskaitymo termino. Sutartis nesudaryta dėl ieškovės kaltės, nes ji nebendradarbiavo, nesitarė bei nederino atsiskaitymo sąlygų.
Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė teigia, kad žemės savininkui, priešingai, nei teigia atsakovas, yra leidžiama numatyti pardavimo sąlygas ir tuo pačiu įstatyme imperatyviai nurodyta, kokių pardavimo sąlygų nustatymas yra draudžiamas. Atsakovas apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant atsakovas gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos buvo informuotas tinkamai. Šiame pranešime buvo aiškiai nurodytos tiek pardavimo kaina, tiek kitos pardavimo sąlygos. Ieškovės manymu, atsakovas, turėdamas patirties sudarant žemės sklypų įsigijimo sandorius, negalėjo nesuprasti, kad nesant Nacionalinės žemės tarnybos pranešime nurodytų specialių pardavimo sąlygų, susijusių su atsiskaitymo už žemės sklypą tvarka, taikytinos bendros Civiliniame kodekse numatytos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo nuostatos, susijusios su kainos sumokėjimu. Be to, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą žemės pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti vykdomi tik bankinių atsiskaitymų būdu. Todėl notaro parengtame pirkimo-pardavimo sutarties projekte nurodyta atsiskaitymo už perkamą žemės sklypą tvarka buvo įprastinė ir nusistovėjusi notarinėje praktikoje. Tuo tarpu atsakovo pageidavimas pirkimo-pardavimo sutartimi gauti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir juo disponuoti nuo sutarties pasirašymo, o už perkamą žemės sklypą sumokėti po penkerių metų, kai bus gautos pajamos iš nusipirktoje miško valdoje vykdomos ūkinės veiklos yra nelogiškas. Atsakovas, praėjus sutarties pasirašymo terminui ir toliau delsiant ir vilkinant bei ignoruojant ieškovės siūlymus atvykti konkrečiu laiku į notarų biurą sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, savo elgesiu prisiėmė riziką, kad teks atlyginti nuostolius – 1800 Eur. Tokio dydžio netesybos, nelaikytinos neprotingomis ar aiškiai per didelėmis. Ieškovės nuomone, tokios netesybos realiai atitinka patirtų nuostolių dydį, šalių prisiimtų įsipareigojimų pobūdį, vykdymo aplinkybes, vėlavimo laiką, neįvykdytų įsipareigojimų pasekmes, nėra neprotingai didelės. Ieškovė praėjus vieno mėnesio terminui pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti, nereikalavo atsakovo sumokėti netesybas, o toliau dėjo pastangas, sudarydama sąlygas atsakovui sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, laukė jo grįžtančio iš užsienio, derinosi prie atsakovo nurodytų datų sandorio sudarymui ir pan., o į teismą prašydama priteisti patirtus nuostolius netesybų forma kreipėsi tik atsakovui pabėgus iš notaro biuro, taip ir nepasirašius žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovė nurodo, kad turėjo interesą kuo greičiau sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį, nes dėl vyro ligos ir gydymo jai labai reikalingi pinigai, tačiau ir šiai dienai, dėl atsakovo piktnaudžiavimo savo teise, negali parduoti miško niekam kitam tik atsakovui.
Šalies argumentai
Ieškovė V. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta. Ieškovės atstovė advokatė R. M. ieškinio reikalavimus palaikė, ir prašė palikti preliminarų sprendimą nepakeistą, prieštaravimus atmesti.
Atsakovas A. V. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta. Atsakovo atstovas advokatas R. V. prieštaravimų reikalavimus palaikė ir prašė preliminarų sprendimą panaikinti, ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovo prieštaravimai atmestini.
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. M. yra 2,95 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančio adresu (duomenys neskelbtini) savininkė. Atsakovas A. V. yra besiribojančio su ieškovės nuosavybės teise valdomu miškų ūkio paskirties žemės sklypu savininkas.
Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 3 dalis nustato, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti pardavimo sąlygas. Pažymėtina, kad specialiaisiais įstatymais nustatyta žemės įsigijimo tvarka, sauganti pirmumo teisę turinčių asmenų interesą įsigyti žemę, nevaržo žemės savininko teisės nustatyti parduodamos žemės kainą ir kitas pardavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-469/2020)
2024-06-11 ieškovė, ketindama parduoti jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui (toliau – NŽT) pranešimą apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą. NŽT pateikė atsakovui, kuris yra besiribojančio su ieškovės nuosavybės teise valdomu miškų ūkio paskirties žemės sklypu savininkas, pranešimą „Dėl parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo“. Pranešime apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą buvo nurodyta, kad parduodamas 2,95 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini), parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo kaina – 18 000 Eur, taip pat pranešime buvo nurodytos kitos pardavimo sąlygos - jog pirkėjas, pareiškęs pirmumo teisę pirkti žemės sklypą, tačiau nepasirašęs pagrindinės pirkimo-pradavimo sutarties per 30 kalendorinių dienų nuo pardavėjui skirtos NŽT pažymos gavimo dienos dėl žemės sklypo pardavimo pirmumo teise turinčiam jį pirkti asmeniui, sutikimą parašęs asmuo, sumoka pardavėjui 1800 Eur baudą bei atlygina kitus pardavėjo nuostolius.
NŽT Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo nustatyta tvarka apie parduodamą miškų ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kuriomis asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, pranešė asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu miškų ūkio paskirties žemės sklypu.
Atsakovas NŽT pateikė 2024-07-23 Sutikimą, kuriame patvirtino, kad sutinka už pardavėjo nurodytą 18000 Eur sumą pirkti nurodytą žemės sklypą. Taip pat patvirtino, kad yra susipažinęs su pardavėjo nurodytomis miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygomis.
2024-07-31 NŽT ieškovei išdavė pažymą Dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, kurioje nurodyta, kad ieškovė 2,9500 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kurio adresas (duomenys neskelbtini), turi parduoti A. V., t. y šioje byloje atsakovui. Pažymoje nurodyta, kad ji galioja vienus metus nuo jos išdavimo dienos.
Ieškovė 2024 m. rugpjūčio mėn. susisiekusi su atsakovu sužinojo, kad žemės sklypo kainą atsakovas laiko neadekvačia, bet pirmumo teisės pirkti žemės sklypą neatsisako. Ieškovė kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės 2-ąjį notaro biurą. Notaras oficialiais pranešimais kelis kartus atsakovui siuntė ieškovės pareiškimus dėl sandorio sudarymo sąlygų, laiko ir vietos. 2024-10-03 13 val. paskirtu laiku į Panevėžio rajono savivaldybės 2-ąjį notaro biurą atsakovas sudaryti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties neatvyko, informavo, kad išvykęs iš Lietuvos Respublikos. 2024-10-03 Notaro pareiškime atsakovui buvo nurodyta, kad „pirkėjas, pareiškęs pirmumo teise pirkti žemės sklypą, tačiau nepasirašęs pirkimo – pardavimo sutarties per 30 kalendorinių dienų nuo pardavėjui skirtos NŽT pažymos gavimo dienos dėl žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam ją pirkti asmeniui, sutikimą parašęs asmuo sumoka pardavėjui 1800 Eur baudą bei atlygina kitus pardavėjo nuostolius“. 2024-10-30 13 val. paskirtu žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti laiku pas notarą atsakovas neatvyko, informavo, jog jam tinkamas sandorio sudarymo laikas 2024-11-29 13 val. 2024-11-29 šalys susitiko notaro biure. Sutartis nebuvo sudaryta, kadangi atsakovas atsisakė sudaryti sutartį, nes nesutiko su esminėmis sutarties sąlygomis – atsiskaitymo už turtą tvarka. Ieškovė registruotu laišku gavo atsakovo pagrindinės sutarties projektą, kuriame buvo išdėstyta atsiskaitymo tvarka: už perkamą žemės sklypą sumokėti po penkerių metų, kai bus gautos pajamos iš nusipirktoje miško valdoje vykdomos ūkinės veiklos. Tokios sąlygos ieškovės netenkino, kadangi, kaip nurodo pati ieškovė, nori kuo greičiau parduoti sklypą, nes dėl vyro ligos ir gydymo jai reikalingi pinigai.
Atsakovui nesutinkant pirkti miško už nurodytą kainą, ieškovė prašė atsakovo atsisakyti savo NŽT pateikto sutikimo pirkti ieškovės miškų ūkio paskirties žemės sklypą, tačiau atsakovas neatsisakė pirmumo teisės, bet ir nesudarė pirkimo – pardavimo sutarties.
Prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad nesudarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, nes ieškovė pranešime apie parduodamą žemės sklypą nenurodė sąlygos dėl atsiskaitymo termino. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo apie atsakovo nekilnojamąjį turtą matyti, kad atsakovo vardu registruoti 7 žemės sklypų įsigijimo sandoriai, todėl teismas daro išvadą, kad žemės sklypų įsigijimo tvarka ir sąlygos atsakovui žinomos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.314 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainą konkrečiu laiku, jis privalo ją sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksą perduoda pareiškėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus, o 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartyje nenumatyta ko kita, pirkėjas privalo iš karto sumokėti visą kainą. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismas laiko nepagrįstą atsakovo argumentą dėl žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo tuo pagrindu, kad ieškovė pranešime nenurodė sąlygos dėl atsiskaitymo termino. Iš atsakovo pateikto žemės sklypo pirkimo – pardavimo projekto matyti, kad atsiskaitymo tvarka atsakovo siūloma už žemės sklypą sumokėti per 5 metus, pirmą įmoką 8500 Eur pervesti ne vėliau kaip 3 metus nuo sutarties pasirašymo dienos, likusius 9500 Eur pervesti ne vėliau kaip per penkerius metus nuo sutarties pasirašymo. Atsakovo sutarties projekte nurodytos atsiskaitymo už žemės sklypą sąlygos bei atsakovo elgesys vengiant atvykti į Notarų biurą sudaryti žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį duoda pagrindą išvadai, kad atsakovas, susipažinęs su ieškovės 2024-06-11 Pranešimu apie sprendimą parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir 2024-07-23 pateikdamas NŽT Sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, lėšų įsigyti tokį pirkinį neturėjo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas, pasirašydamas sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą, turėjo 30 dienų šiam savo veiksmui apsvarstyti. Tai reiškia, kad per šį laikotarpį atsakovas galėjo derinti, diskutuoti apie pirkimo – pardavimo sąlygas su ieškove ir spręsti dėl sutarties pasirašymo, taip pat apsvarstyti savo galimybes surinkti pirkimui reikalingą pinigų sumą. Tačiau, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, praėjus daugiau, kaip pusei metų nuo sutikimo pasirašymo, atsakovas nepasirašo pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties, t.y. neperka miškų ūkio paskirties žemės sklypo ir neperleidžia šios teisės kitam pirkėjui.
Atsakovas, pasirašydamas sutikimą, perskaitė visas nurodytas sąlygas, taigi prisiėmė atsakomybę už jų tinkamą vykdymą. Ieškovė, turėdama interesą kuo skubiau parduoti sklypą, nustatė sąlygą dėl netesybų – baudos mokėjimo, nevykdant pirkimo per trisdešimt dienų. Taigi, atsakovas, pasirašydamas sutikimą dėl miškų ūkio paskirties žemės sklypo pirkimo, sutiko ir su išdėstytomis sąlygomis. Šį sutikimą galėjo atšaukti nesuėjus pagrindinės sutarties pasirašymo terminui, tačiau to nepadarė, todėl ieškovės reikalavimas dėl baudos priteisimo teisėtas.
Atsakovas prieštaravimuose nurodo, kad 1800 Eur netesybos yra aiškiai per didelės ir turi būti mažinamos iki realiai patirtų nuostolių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, bet tokio prieštaravimo nemotyvuoja. Prieštaravimuose apsiriboja CK normų ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarčių citavimu, tačiau nepasisako kodėl nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyta netesybų suma aiškiai per didelė ir kodėl turėtų būti mažinama.
CK 6.71 straipsnio 1 dalis numato, kad netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.256 straipsnio 2 d.). Vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016 ir kt.). Ieškovė tinkamai vykdė savo pareigas. Informavo atsakovą apie pirkimo-pradavimo sandorio vietą ir laiką, suteikė jam visą reikalingą informaciją būtiną sandoriui sudaryti, pateikė atsakovui pirkimo-pardavimo sutarties projektą, keletą kartų pagal atsakovo pageidavimus keitė sandorio sudarymo laiką, tačiau pagrindinė pirkimo pardavimo sutartis iki pat dabar nesudaryta. Dėl to ieškovė patyrė nuotolius, ką patvirtina ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pirkimo – pardavimo sutarties nesudarymo ieškovė patyrė nuostolių, į šalių prisiimtų įsipareigojimų pobūdį, vykdymo aplinkybes, vėlavimo laiką ir priežastis, netesybos nelaikytinos neprotingomis ar aiškiai per didelėmis, todėl atsakovas privalo sumokėti ieškovei iš anksto numatytas 1800 Eur netesybas.
Ieškovė po preliminaraus teismo sprendimo priėmimo patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas. 2025-02-21 ieškovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Iš į bylą pateiktos Iš 2025-02-20 sąskaitos faktūros Nr. 5/2025 ir 2025-02-21 mokėjimo nurodymo matyti, kad ieškovė patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atsakovo prieštaravimus parengimą bei atstovės dalyvavimą teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad preliminarus sprendimas lieka nepakeistas ieškovei iš atsakovo priteisiamos jos turėtos, rašytiniais įrodymais pagrįstos 1000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, kurių teismas neturi teisinio pagrindo mažinti.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi neviršija minimalios valstybei priteistinos sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 428 straipsniu, 430 straipsniu,
nusprendžia:
Tauragės apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.