- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-01
- Bylos Nr.
- e2A-916-259/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01865-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- B. V.
- Advokatai
- Ramunė Jatautienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „duomenys neskelbtini“ ieškinį atsakovui B. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrija „duomenys neskelbtini“ (toliau – ir DNSB „duomenys neskelbtini“, bendrija, ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo B. V. (toliau – ir atsakovas) 421,35 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, savininkas. Jam priklausantis butas yra daugiabučiame name, kuriame butų savininkai bendrojo naudojimo objektams valdyti yra įregistravę daugiabučio namo bendriją. Atsakovas nevykdo savo pareigos ir nemoka mokesčių, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, į raginimus sumokėti skolą nereaguoja.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad dalis patalpų savininkų už savo šeimos narių, laikinų gyventojų, kitų asmenų naudojimąsi bendrąja nuosavybe nemoka ir reikalauja, kad už juos mokėtų kitų patalpų savininkai, kurie tokių asmenų neturi. Atsakovas prašė teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl ieškinyje nurodytų teisės aktų (CK 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.85 straipsnio ir kt.) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo B. V. 420,35 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (420,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 229,45 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo B. V. 14,96 Eur žyminį mokestį valstybei.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas B. V. yra buto, esančio Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), savininkas. VĮ Registrų centro 2020 m. rugpjūčio 21 d. juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, yra įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kurios pirmininkė yra R. K.. Iš ieškovės pateiktos 2020 m. lapkričio 20 d. pažymos nustatė, kad ieškinyje nurodytą įsiskolinimo, apskaičiuoto 41,65 kv. m ploto butui adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn., sumą sudaro: 53,44 Eur išlaidos už valytojos paslaugas, 25,68 Eur mokestis už elektros energijos tiekimą, 255,07 Eur eksploatacinės išlaidos, 53,44 Eur šilumos tinklų priežiūros mokestis, 2,08 Eur mokestis kaupimo fondui, 44,31 Eur už darbus (už dalinį kanalizacijos stovo keitimą, dalinį stogo dangos keitimą, mazgo paruošimą šildymo sezonui). Ieškovė 2020 m. gegužės 10 d. adresavo atsakovui raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Ieškovės teigimu, atsakovas įsiskolinimo už 2018 m. sausio mėn. - 2020 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį nesumokėjo ir liko skolingas ieškovei 421,35 Eur sumą.
5. Teismas nurodė, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Teismas, atsižvelgęs į nurodytą kasacinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad atsakovo subjektinė teisė nemokėti už kitų asmenų naudojimąsi turtu yra ginama, tačiau tai neturi įtakos jo, kaip bendraturčio, pareigoms, kurios kyla iš įstatymu jam nustatytų pareigų dalyvauti bendro turto išlaikyme. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nekonkretizavo, kaip šioje byloje taikytinas teisinis reglamentavimas pažeidžia Konstituciją. Vien ta aplinkybė, kad atsakovas įstatyme nustatytą bendro turto išlaidų paskirstymo tvarką vertina kaip jam nepalankią, nesudaro pagrindo ją vertinti kaip prieštaraujančią Konstitucijos nuostatoms, tame tarpe Konstitucijos 23 straipsnio nuostatoms. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, atsižvelgęs į teismų praktiką, teismas sprendė, kad nagrinėjamuoju atveju nekyla abejonių dėl atsakovo nurodytų CK nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl nenustatė pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
6. Teismas nurodė, kad buto ir kitų patalpų savininko, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo. Kadangi atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su kitais butų savininkais priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio l dalis), todėl atsakovas turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio l, 3 dalys).
7. Teismas nurodė, kad mokesčių skaičiavimo tvarka (proporcingai bendraturčiui priklausančiai nuosavybės daliai) yra nustatyta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio nuostatos yra privalomos bendrijai ir bendrija neturi teisės jų laisvai interpretuoti savo nuožiūra, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Ieškovė bendro turto išlaikymo išlaidas skaičiavo vadovaudamasi bendrijos narių 2017 m. gegužės 10 d. ir 2020 m. birželio 18 d. visuotiniame susirinkime priimtais spendimais, kurie privalomi visiems butų savininkams (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Atsakovas minėtų sprendimų neginčijo, jie yra galiojantys.
8. Teismas sprendė, kad ieškovės 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje nurodyta ir prašoma priteisti eksploatavimo išlaidų suma - 255,07 Eur yra pagrįsta. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad šios išlaidos nedetalizuotos ir nepagrįstos. Teismas nurodė, kad rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog 2017 m. gegužės 10 d. įvykusiame visuotiniame bendrijos narių susirinkime buvo priimtas sprendimas, kad mokesčiai už eksploatacines išlaidas bus skaičiuojami taikant 0,18 Eur už 1 kv. m tarifą. Šie mokesčiai detalizuoti susirinkimo protokolo priede Nr. 1 nustatant, kad jie apima: bendrijos pirmininko bei buhalterės atlyginimą su SODROS mokesčiais (373,86 Eur) ir banko bei pašto išlaidas (15,00 Eur). Atsakovui už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2020 m. liepos mėn. pagrįstai buvo apskaičiuotas 7,91 Eur (0,18 x 41,65=7,91 Eur) dydžio per mėnesį eksploatacinių išlaidų dydis. Iš ieškovės pateikto 2020 m. birželio 18 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo priedo Nr. 01 matyti, kad šiame susirinkime buvo priimtas sprendimas pakeisti eksploatacinių išlaidų dydį, nustatant tarifą po 0,25 Eur už 1 kv. m. Minėtame dokumente mokesčiai buvo detalizuoti, nustatant, kad į eksploatacines išlaidas įskaičiuojami bendrijos pirmininko, buhalterės atlyginimas, SODROS, VMI mokesčiai, banko bei „Perlo“ aptarnavimo mokesčiai, garantinio fondo mokesčiai, kas sudaro 520 Eur per mėnesį. Taikant bendrijos narių susirinkime nustatytą mokesčio tarifą, atsakovui nuo 2020 m. liepos mėn. turėtų būti apskaičiuojamas 10,41 Eur (0,25 x 41,65 = 10,41 Eur) dydžio eksploatacinių išlaidų mokestis. 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje atsakovui už 2020 m. liepos mėn. ir rugpjūčio mėn. buvo apskaičiuotas mažesnis eksploatacinių išlaidų dydis (7,91 Eur ir 9,86 Eur). Bendrijos pirmininkė teismo posėdyje paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje galėjo būti padaryta klaida, tačiau bendra įsiskolinimo suma 421,35 Eur apskaičiuota tinkamai. Kadangi pareiga tinkamai apskaičiuoti ir pagrįsti mokesčių sumas tenka ieškovei ir ji, apart 2020 m. lapkričio 20 d. pažymos, nepateikė teismui kitų prašomo priteisti įsiskolinimo skaičiavimų detalizavimų, o atsakovas neturėjo galimybės pateikti atsikirtimų dėl didesnės eksploatavimo išlaidų sumos, teismas vadovavosi į bylą pateiktais įrodymais ir padarė išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 255,07 Eur eksploatacinių išlaidų suma pagal 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje pateiktus skaičiavimus.
9. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad bendrija nepagrįstai skaičiuoja mokestį už aplinkos tvarkymą. Remiantis Bendrijos pirmininkės paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, mokestis už aplinkos tvarkymą yra 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje įtrauktas į eilutę, kurioje nurodytas mokestis valytojai. Ieškovės atstovė R. K. paaiškino, kad bendrija samdo valytoją, kuri atlieka vien aplinkos tvarkymo darbus. 2017 m. gegužės 10 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolo priedas Nr. 1 patvirtina, kad bendrija samdė MB „Paslaugų namai” aplinkos tvarkymo darbams atlikti ir mokėjo 80 Eur per mėnesį. Minėtame susirinkime buvo priimtas sprendimas nustatyti 0,04 Eur mokestį už 1 kv. m. 2020 m. birželio 18 d. visuotinio Bendrijos narių susirinkimo protokolo priedas Nr. 01, 2020 m. spalio 30 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 19 patvirtina, kad bendrija aplinkos tvarkymo darbams samdo valytoją, dirbančią pagal verslo liudijimą ir moka už darbus 60 Eur per mėnesį. Minėtame susirinkime buvo priimtas sprendimas nustatyti 0,03 Eur mokestį už 1 kv. m. Teismas, patikrinęs 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje pateiktus skaičiavimus, nustatė, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo mokestį už aplinkos tvarkymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2020 m. birželio mėn. (0,04 Eur x 41,65 =1,67 Eur). Mokestis už aplinkos tvarkymą už 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn. apskaičiuotas netinkamai, vietoje 1,67 Eur mokesčio dydžio turėtų būti 1,25 Eur (0,03 Eur x 41,65 =1,25 Eur). Atitinkamai (0,84 Eur dydžiu) turėtų būti mažinama iš atsakovo priteistina suma už aplinkos tvarkymą, t. y. vietoje 53,44 Eur priteistina 52,60 Eur suma.
10. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo tripliko argumentą, kad bendrija negali reikalauti mokėti už svetimos žemės tvarkymą, kadangi Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-126 patvirtintų Kėdainių miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. gegužės 1 d.) 10 punkte nustatyta, kad daugiabučių namų gyventojai, daugiabučių namų savininkų bendrijos ir administratoriai privalo vykdyti teritorijos priežiūrą Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, kitų teisės aktų pagrindu priskirtose, pagal savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintus detaliuosius planus suformuotose, o nesant detaliųjų planų – faktiškai naudojamose teritorijose, bet ne daugiau kaip 20 m nuo pastatų išorinių atitvarų, arba pagal savivaldybės administracijos nustatytas prižiūrimų teritorijų schemas. Minėtos taisyklės yra viešai paskelbtos www.e-tar.lt, savivaldybės interneto svetainėje www.kedainiai.lt ir yra privalomos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims visoje Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje. Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2016 m. birželio 6 d. rašte Nr. AS-2319 bendrijai išaiškino, kad vadovaujantis minėtomis taisyklėmis, daugiabučių namų gyventojai, bendrijos arba administratoriai turi užtikrinti, kad pagal detaliuosius planus priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose būtų nušienautos pievos, vejos, kelkraščiai, skiriamosios juostos ir grioviai, nurinktos šiukšlės, sutvarkyti nukritę lapai, laiku nuvalomas sniegas, nukapojamas ledas. Taigi, teisės aktas pareigą tvarkyti aplinką sieja ne su nuosavybės teise, bet su faktiniu teritorijos naudojimu. Bendrija turi pareigą laikytis teisės aktų reikalavimų.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo atsiliepimo argumentą, kad bendrija sąskaitoje turėtų detalizuoti, kiek išlaidų tenka už šildymo, kiek už karšto vandens priežiūrą (tinklų), kadangi remiantis bendrijos pirmininkės paaiškinimais, duotais teismo posėdyje, yra techniškai neįmanoma atskirti atsakovo nurodytų išlaidų, nes šilumos tinklų priežiūrą atlieka vienas asmuo (bendrijos samdomas santechnikas), kuris prižiūri vieną sistemą, o ne kelias atskiras sistemas. Šiuos bendrijos pirmininkės teiginius patvirtina 2017 m. gegužės 10 d. ir 2020 m. birželio 18 d. susirinkimų protokolai, kuriuose nurodyta, kad šilumos mazgo priežiūrą atlieka santechnikas, kuriam mokamas atlyginimas apie 80 Eur per mėnesį. Teismas pažymėjo, kad šilumos tinklų priežiūros mokestį, jo skaičiavimo tvarką nustatė visuotinis bendrijos narių susirinkimas, priimdamas sprendimus nustatyti 0,04 Eur už 1 kv. m tarifą už šilumos tinklų priežiūrą. Teismas nustatė, kad ieškovė teisėtai ir pagrįstai 2020 m. lapkričio 20 d. pažymoje apskaičiavo 1,67 Eur (0,04 x 41,65 =1,67 Eur) dydžio šilumos tinklo priežiūros mokestį už mėnesį.
12. Dėl mokesčio už elektros energiją ieškovė paaiškino, kad šis mokestis yra apskaičiuojamas pagal elektros tiekimo bendrovės nustatytus tarifus pagal elektros skaitiklio rodmenis, kurio duomenys yra visiems prieinamoje vietoje, su jais gali susipažinti visi pageidaujantys asmenys. Šiuos ieškovės teiginius patvirtina ieškovės pateiktos fotonuotraukos, UAB „Ignitis“ PVM sąskaita faktūra Nr. LAEQ 11543116. 2020 m. birželio 18 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo priimtu sprendimu nustatyta mokėti į kaupimo fondą po 0,05 Eur už kv. m. Įvertinęs atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto plotą (41,65 kv. m), teismas sprendė, kad šis mokestis buvo apskaičiuotas tinkamai (0,05 Eur x 41,65 kv. m =2,08 Eur).
13. Teismas sprendė, kad atsakovo įsiskolinimo faktas yra pagrįstas rašytiniais bylos įrodymais (susirinkimų protokolais, sąskaita, pažyma), ieškovės atstovių paaiškinimais, atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad mokesčiai apskaičiuoti be pagrindo. Galiojančių bendrijos narių susirinkimuose priimtų sprendimų mokesčių skaičiavimo klausimais atsakovas nėra apskundęs ar nuginčijęs įstatymų nustatyta tvarka, todėl susirinkimo priimti sprendimai yra jam privalomi (CK 4.85 straipsnio 4 dalis). Atsakovas nepateikė įrodymų apie tinkamą ir visišką prievolės įvykdymą (CPK 178 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė prievolę, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 420,35 Eur (52,60+25,68+255,07+53,44+2,08 +44,31-12,83 Eur =420,35 Eur) įsiskolinimo sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde atsakovas B. V. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Dalis patalpų savininkų turi šeimos narių, nuomininkų, laikinų gyventojų, dalis jų neturi (tarp jų ir apeliantas). Taip renkant mokesčius už naudojimąsi bendrąja nuosavybe, šeimų nariai, nuomininkai, laikini gyventojai bendrąja nuosavybe naudojasi veltui. Patalpų savininkai, pas kuriuos jie gyvena, už juos atskirai papildomai nemoka. Taip bendrai renkant mokesčius, tie patalpų savininkai, kurie šeimos narių, nuomininkų, laikinų gyventojų neturi, priversti mokėti už kitų patalpų savininkų šeimos narių, nuomininkų, laikinų gyventojų naudojimąsi bendrąja nuosavybe. Sąskaitoje bendrija tų mokėjimų neatskyrė.
14.2. Teismas, tenkindamas bendrijos ieškinį, rėmėsi CK 4.82 straipsnio 3 dalimi ir CK 4.85 straipsniu. Tačiau CK 4.82 straipsnio 3 dalyje mokesčių rinkimo tvarka nenurodyta, o pagal CK 4.85 straipsnį butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma mokesčių klausimų nesprendžia.
14.3. Teismas nesikreipė į Konstitucinį Teismą dėl CK 4.82 ir 4.85 straipsnių atitikimo Konstitucijai, todėl negalima tvirtinti, kad jais galima remtis reikalaujant mokesčių ar paremiant reikalautojus. Teismas nesikreipė į Konstitucinį Teismą, todėl peršasi išvada, kad teismas vengė tinkamo ginčo sprendimo.
14.4. Mokesčių apeliantas nemokėjo todėl, kad nesutinka juos mokėti už kitus asmenis, gyvenančius ir naudojančius bendrąja nuosavybe veltui. Apeliantas neatsisako apmokėti išlaidas namui išlaikyti, išsaugoti, mokėti įmokas, rinkliavas.
14.5. Teismas prievolės vykdymą aiškino šališkai, nesivadovavo protingumo kriterijais. Pareigą savo valia ir nustatytu terminu sumokėti apeliantui trukdė bendrija, siųsdama sąskaitas, kuriose vienoje eilutėje neatskiriamai buvo surašyti apelianto ir svetimi mokesčiai.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama advokatės Ramunės Jatautienės, prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo B. V. apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi sekantys argumentai:
Šalies argumentai
15.1. Apelianto teiginiai, kad mokesčius ieškovei privalo mokėti ne tik butų ir kitų patalpų savininkai, bet ir jų šeimų nariai bei nuomininkai, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais teisės aktais ar kitais rašytiniais įrodymais. Kadangi galiojančių Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)” narių susirinkimuose priimtų sprendimų mokesčių skaičiavimo klausimais atsakovas nėra apskundęs ar nuginčijęs įstatymų nustatyta tvarka, susirinkimo priimti sprendimai yra jam privalomi. Namo bendrijos susirinkimuose apeliantas niekada nedalyvauja, nors skelbimai dėl susirinkimų kabinami prieš dvi savaites skelbimų lentoje, kuri yra laiptinėje tarp pirmo ir antro aukšto, todėl apeliantas, gyvendamas namo antrame aukšte, turi galimybę su tais skelbimais susipažinti bei dalyvauti susirinkimuose priimant sprendimus mokesčių apskaičiavimo tvarkos klausimais. Apeliantui ne kartą buvo išaiškinta, kad daugiabučio namo savininkų bendrija atskirų sutarčių su fiziniais asmenimis nesudaro, o visi klausimai, susiję su butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų valdymu, tinkama priežiūra ir remontu, sprendžiami daugiabučio namo savininkų bendrijos susirinkimuose priimant nutarimus bendrijos narių balsų dauguma. Priešingai negu teigia apeliantas, dėl sprendimų priėmimo klausimais, susijusiais su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, tinkama priežiūra ir remontu, tarp daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų yra susitarta. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas.
15.2. Apeliantas turi pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, nes be eksploatacinių ir kaupiamųjų lėšų surinkimo negalima daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir tvarkymas.
15.3. Apeliantas nepagrįstai siekia, kad mokesčius už naudojimąsi bendrąja nuosavybe mokėtų butų bei kitų patalpų šeimos nariai ir nuomininkai. Namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu įgyvendina butų savininkų bendrija, veikianti pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, kitus teisės aktus ir bendrijos įstatus. Bendrijos narių susirinkimas turi teisę nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus, nustatyti ir patvirtinti namo vidaus tvarkos ir žemės sklypo priežiūros taisykles (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
17. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl daugiabučio namo butų bendrasavininkių pareigos dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą, proporcingai turimo turto daliai mokėti mokesčius už teikiamas paslaugas, bendrojo naudojimo objektų tvarkymą ir išlaikymą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka nustatė, jog apeliantas B. V. yra buto, esančio Kėdainiuose, (duomenys neskelbtini), savininkas. VĮ Registrų centro 2020 m. rugpjūčio 21 d. juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, yra įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, kurios pirmininkė yra R. K.. Iš ieškovės pateiktos 2020 m. lapkričio 20 d. pažymos matyti, kad ieškinyje nurodytą įsiskolinimo, apskaičiuoto 41,65 kv. m ploto butui adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, už laikotarpį nuo 2018 m. sausio mėn. iki 2020 m. rugpjūčio mėn., sumą sudaro: 53,44 Eur išlaidos už valytojos paslaugas, 25,68 Eur mokestis už elektros energijos tiekimą, 255,07 Eur eksploatacinės išlaidos, 53,44 Eur už šilumos tinklų priežiūros mokestis, 2,08 Eur mokestis kaupimo fondui, 44,31 Eur už darbus (už dalinį kanalizacijos stovo keitimą, dalinį stogo dangos keitimą, mazgo paruošimą šildymo sezonui). Ieškovė 2020 m. gegužės 10 d. adresavo atsakovui raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą. Ieškovės teigimu, atsakovas įsiskolinimo už 2018 m. sausio mėn. - 2020 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį nesumokėjo ir liko skolingas ieškovei 421,35 Eur sumą.
19. Ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir DNSB „(duomenys neskelbtini)“, bendrija, ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo B. V. (toliau – ir atsakovas) 421,35 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo B. V. 420,35 Eur skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (420,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 229,45 Eur atstovavimo išlaidų ieškovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, likusioje dalyje ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo B. V. 14,96 Eur žyminį mokestį valstybei.
20. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovas, skundas grindžiamas tais argumentais, jog dalis patalpų savininkų turi šeimos narių, nuomininkų, laikinų gyventojų, dalis jų neturi (tarp jų ir apeliantas). Renkant mokesčius už naudojimąsi bendrąja nuosavybe pagal turimą patalpų plotą, šeimų nariai, nuomininkai, laikini gyventojai bendrąja nuosavybe naudojasi veltui. Patalpų savininkai, pas kuriuos jie gyvena, už juos atskirai papildomai nemoka. Taip bendrai renkant mokesčius, tie patalpų savininkai, kurie šeimos narių, nuomininkų, laikinų gyventojų neturi, priversti mokėti už kitų patalpų savininkų šeimos narių, nuomininkų, laikinų gyventojų naudojimąsi bendrąja nuosavybe. Sąskaitoje bendrija tų mokėjimų neatskyrė; teismas, tenkindamas bendrijos ieškinį, rėmėsi CK 4.82 straipsnio 3 dalimi ir CK 4.85 straipsniu, tačiau CK 4.82 straipsnio 3 dalyje mokesčių rinkimo tvarka nenurodyta, o pagal CK 4.85 straipsnį butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma mokesčių klausimų nesprendžia; mokesčių apeliantas nemokėjo todėl, kad nesutinka juos mokėti už kitus asmenis, gyvenančius ir naudojančius bendrąja nuosavybe veltui. Apeliantas neatsisako apmokėti išlaidas namui išlaikyti, išsaugoti, mokėti įmokas, rinkliavas; teismas prievolės vykdymą aiškino šališkai, nesivadovavo protingumo kriterijais. Pareigą savo valia ir nustatytu terminu sumokėti apeliantui trukdė bendrija, siųsdama sąskaitas, kuriose vienoje eilutėje neatskiriamai buvo surašyti apelianto ir svetimi mokesčiai.
21. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį (2012 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. XI-2005 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.), butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo turimai daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir DNSBĮ) 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teisės ir pareigos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, yra nustatytos Civiliniame kodekse, šiame ir kituose įstatymuose, teisės aktuose ir bendrijos įstatuose. DNSBĮ 21 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra numatytos šios butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų pareigos: jie privalo teisės aktų ir bendrijos organų nustatyta tvarka apmokėti bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir naudojimosi jais išlaidas, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas į kaupiamuosius bendrijos fondus (2 punktas); vykdyti bendrijos organų, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų susirinkimų sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir atnaujinimo (3 punktas).
22. Kauno apygardos teismas atmeta apelianto teiginius, kad mokesčius namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, privalomus mokėjimus ir mokėjimus už suteiktas paslaugas privalo mokėti ne tik butų ir kitų patalpų savininkai, bet ir jų šeimų nariai bei nuomininkai, šie teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti galiojančių teisės aktų nuostatomis. Šios nutarties 21 pastraipoje yra minėta, kad galiojančios CK 4.82, 4,85 straipsnio nuostatos reglamentuoja namo bendrasavininkių pareigą apmokėti proporcingai savo turimai daliai išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)” narių susirinkimuose yra priimti sprendimai dėl namo savininkų mokėjimų ir rinkliavų dydžių, šių priimtų sprendimų mokesčių skaičiavimo klausimais apeliantas nėra apskundęs ar nuginčijęs įstatymų nustatyta tvarka, todėl bendrijos narių susirinkimų priimti sprendimai yra jam privalomi. Priešingai negu teigia apeliantas, dėl sprendimų priėmimo klausimais, susijusiais su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, tinkama priežiūra ir remontu, tarp daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų yra susitarta. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Apeliantas nepagrįstai mano, kad mokesčius už naudojimąsi bendrąja nuosavybe turi mokėti ne tik butų savininkai, bet ir jų šeimos nariai bei patalpų nuomininkai ir mokestis turėtų būti skaičiuojamas ne nuo turimo nekilnojamojo turto dalies, o nuo gyventojų skaičius.
23. Pirmiau nurodomais motyvais apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, o skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 178 straipsnis, CK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Nustatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė turėjo 50 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Apelianto skundą atmetus, šios išlaidos priteisiamos iš apelianto (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš B. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur turėtų išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.