- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- I-2410-629/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-00393-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- K. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 37.4Kalinamųjų ir suimtųjų apgyvendinimas
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
K. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. sausio 26 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad kamerose ploto norma vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų, kameros buvo perpildytos. Į kameras nepateko natūrali šviesa. Kamerose nuolat degė dieninė ar naktinė šviesa. Atliekant gamtinius reikalus pareiškėjas buvo stebimas, nes sanitariniai mazgai tinkamai neatitverti. Pažymėjo, kad kameroje trūko spintelių maistui, asmeniniams daiktams sudėti. Patalpos yra avarinės būklės, nedezinfekuojamos. Be to, pareiškėjui trūko dantų pastos, tualetinio popieriaus, skutimosi peiliukų. Pažymėjo, kad kameroje nebuvo karšto vandens bei tinkamos ventiliacijos, o dušu naudotis galima tik vieną kartą per savaitę. Kamerose drėgna, nedžiūsta rūbai, rūbai pagal prašymą skalbiami tik kas du mėnesius, elektros teikimas taip pat ribojamas. Pabrėžė, kad buvo išduodama sintetinė patalynė, kuri sukelia alergiją, be to, yra nedezinfekuota, todėl joje daug blakių, blusų. Pareiškėjo nuomone, maisto duodama nepakankamai, ypač kai pareiškėjas yra sportuojantis. Taip pat pažymėjo, kad pastato konstrukcijose esantis asbestas kelia pavojų sveikatai. Taip pat nurodė, kad kamerose buvo per šalta.
Anot pareiškėjo, dėl to, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas neleistinomis sąlygomis, jis patyrė didelius dvasinius skausmus, depresiją, buvo sužalota jo sveikata. Patirtą neturtinę žalą jis vertina 1 000 Eur.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 7–17) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš jo 8,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, jog negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Pažymėjo, kad skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.
Lukiškių TI-K paaiškino, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, kad būtų užtikrinta asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatyti vidaus tvarkos reikalavimai, užkardytos konfliktinės situacijos ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimas įstaigoje. Atkreipė dėmesį, jog teisės aktuose nėra nustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali būti numatyti, nes priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinės elgesio kontrolės. Taip pat pabrėžė, jog Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi pareigūnų etikos taisyklėmis, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
Taip pat paaiškino, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su bendrove, nuolat atliekančia vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal planą, atsižvelgiant į turimus finansinius resursus.
Lukiškių TI-K pažymėjo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Lukiškių TI-K teigimu, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Įstatymuose nėra reglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Be to, pagal teisės aktus sanitariniame mazge tiekiamas tik šaltas vanduo. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Dušuose yra įrengtos pertvaros privatumui užtikrinti. Be to, paaiškino, kad vyrams muilas ir tualetinis popierius išduodamas du kartus per mėnesį ir tai taip pat atitinka nustatytus reikalavimus. Suimtiesiems kiekvieną mėnesį išduodami dantų šepetėlis, dantų pasta ir vienkartiniai skustuvai. Sudaromos sąlygos skalbti ir džiovinti apatinius ir viršutinius drabužius.
Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Pabrėžė, jog Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami. Nurodė, kad gyvenamuosiuose patalpose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Elektros instaliacija montuojama paslėptu būdu, gyvenamųjų kambarių sienose ir lubose. Kameroje ir koridoriuje prie gyvenamųjų kambarių įmontuojami elektros jungikliai, atliekantys ir saugiklių funkciją kuriais galima būtų valdyti naktinio, dieninio apšvietimo veikimą ir elektros energijos tiekimą į patalpas. Elektra į gyvenamųjų kamerų kištukinius lizdus nėra teikiama nepertraukiamojo miego metu, nustatytu suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkėje.
Dėl rūbų bei patalynės skalbimo, džiovinimo paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai. Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Naudojimasis tokia paslauga yra suimtųjų bei nuteistųjų asmenų teisė, bet ne pareiga už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, naudotis asmeninių viršutinių drabužių skalbimo paslaugomis. Suimtieji ir nuteistieji šia paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norintis pasinaudoti teikiama paslauga, užpildo prašymą. Jei suimtasis ar nuteistasis neturi asmeninėje sąskaitoje pinigų, tai gali raštu kreiptis į SRS būrio viršininką dėl galimybės išsiskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi.
Dėl maitinimo nurodė, kad valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas yra sveriamas bei tikrinamos porcijos.
Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Tam tikras suimtųjų, nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą bei jose laikytų asmenų skaičių, nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko nustatytus reikalavimus ir vienam asmeniui kameroje tenkantis plotas nebuvo mažesnis nei 3,6 k. m, todėl pažeidimas šiuo atveju nenustatytas.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl kitų kamerose buvusių nepatogumų.
Pareiškėjas skundžiasi nuolatiniu kamerų apšvietimu, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 p. kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Be to, minėtų taisyklių 14.1 p. įtvirtinta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Taigi langų su grotomis įrengimas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus ir negali būti pripažįstama teisės aktų pažeidimu, ar Lukiškių TI-K neteisėtais veiksmais.
Pareiškėjas teigia, kad jam trūko tualetinio popieriaus, dantų pastos, skutimosi peiliukų. Pažymėtina, kad nuteistųjų ir suimtųjų materialinis buitinis aprūpinimas Lukiškių TI-K vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normomis. Pagal Aprūpinimo normas (redakcija galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) vyrams per mėnesį išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus. Suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal Aprūpinimo normas vyrams per mėnesį gali būti išduodami 3 rulonai tualetinio popieriaus 1 dantų šepetėlis vienam mėnesiui, 75 ml dantų pastos 2 mėnesiams ir 4 skutimosi peiliukai vienam mėnesiui pagal rašytinį asmens prašymą. Lukiškių TI-K teigimu, Lukiškių TI-K laikomi asmenys higienos reikmenimis aprūpinami pagal Aprūpinimo normas, taigi tai, kad pareiškėjui išduodamų higienos priemonių nepakanka, negali būti traktuojama kaip Lukiškių TI-K administracijos neteisėti veiksmai. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad po 2017 m. sausio 1 d. būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K dėl higienos priemonių išdavimo.
Nepagrįsti ir nusiskundimai dėl naudojimosi dušu tvarkos. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 44 p. nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Taip pat pažymėtina, kad pagal HN 134:2015 18 p. karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas, taigi karšto vandens tiekimas į kameras nėra įtvirtintas. Taigi Lukiškių TI-K neprivalo leisti nuteistiesiems ar suimtiesiems praustis po dušu dažniau ar įrengti karšto vandens teikimo sistemą kameroje, todėl pareiškėjo nurodomi prausimosi galimybių ribojimo pažeidimai nenustatyti.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala, pasireiškusi sveikatos žalojimu, kilo ir dėl asbesto naudojimo pastato konstrukcijose. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad, kai pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą grindžia aplinkybėmis, kurias objektyviai galima įrodyti, jis privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą neturtinę žalą, arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad dėl asbesto padaryta žala jo sveikatai, šias aplinkybes privalo pagrįsti, tačiau jokių įrodymų dėl sveikatos pablogėjimo nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, kad asbesto yra Lukiškių TI-K konstrukcijose, nepaaiškino, kokiu būdu nustatė šią nurodomą aplinkybę. Taigi darytina išvada, kad neteisėtų veiksmų ir žalos faktas šiuo aspektu nėra įrodytas.
Anot pareiškėjo, jam buvo duota nešvari patalynė, nors pagal HN 134:2015 42 p. draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Lukiškių TI-K paaiškino, kad kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai Lukiškių TI-K laikomiems asmenims skalbiami nemokamai. Taigi darytina išvada, jog pareiškėjui sudaryta tinkama galimybė gauti švarią patalynę, todėl nusiskundimai nešvaria patalyne vertintini kritiškai.
Teismas kritiškai vertina ir pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo maitinimo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologines mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose nedirbančio vyro paros maisto energetinė vertė turi būti ne mažesnė nei 2 298 kcal. Lukiškių TI-K nurodė, kad laikosi minėto teisės akto reikalavimų, o pareiškėjas nedetalizavo, kokiu būdu pats nustatė maisto energetinę vertę, taigi nepateikė įrodymų dėl per mažos maisto energetinės vertės, todėl jo teiginiai dėl nepakankamo maitinimo atmestini. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas galimybės nuteistiesiems perduoti maisto siuntinius nenumato. Be to, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas norėjo pavalgyti daugiau, nei nustatyta pagal teisės aktus, jis galėjo maisto prekių papildomai įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje už asmenines lėšas.
Pareiškėjas skundžiasi netinkama kamerų ventiliacija. Pagal HN 134:2015 17 p. reikalavimus gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Teismas sprendžia, kad šis reikalavimas nebuvo pažeistas, nes Lukiškių TI-K kamerose yra langai. Lukiškių TI-K patvirtino, kad šie langai yra pritaikyti kameroms vėdinti, taigi kamerose laikomi asmenys turi galimybę išsivėdinti kamerą.
Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis su bendrove, atliekančia Lukiškių TI-K patalpų deratizaciją, dezinsekciją ir dezinfekciją, todėl pažeidimai šiuo aspektu taip pat nenustatyti.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog Lukiškių TI-K kameros avarinės būklės. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai yra per daug nekonkretūs, pareiškėjas nenurodė konkrečių jo įvardijamos būklės aplinkybių, dėl to jam kilusių padarinių, taigi nėra galimybės nustatyti pareiškėjo nurodomo pažeidimo minėtu aspektu.
Pareiškėjas skundžiasi ir baldų trūkumu. Suprantama, kad asmenims gali kilti tam tikrų nepatogumų dėl baldų trūkumo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kamerų plotas yra gana mažas, papildomų spintelių, didesnių stalų ir pan. neįrengimas negalėjo suketi pareiškėjui tokio pobūdžio neigiamų pasekmių, kurios būtų pagrindas neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad neturtinė žala jam kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas vienas arba su dar vienu asmeniu, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teisės galėjo būti pažeistos tik tuo atveju, kai pareiškėjas kameroje buvo laikomas su kitu asmeniu, t. y. iš viso 65 paras. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nėra visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos. Teismo vertinimu, tam tikros izoliacijos (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.) įrengimas nereikalauja pastato rekonstrukcijos darbų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 65 paras.
Pažymėtina, kad neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiškas pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą). Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas, o tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo ir (ar) dydžio, atsižvelgtina į nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę, bei į aplinkybę, kad kiti pareiškėjo skunde nurodyti nusiskundimai nepasitvirtino, be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie, jo teigimu, pablogėjusią sveikatą, žalą grindė gan abstrakčiai argumentais. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 str. Pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri turėtų būti atlyginama pinigais, ir nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies, konstatuojant, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumo užtikrinimą naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Kadangi pareiškėjo skundas tenkinamas tik iš dalies, atsakovas turi teisę į dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju Lukiškių TI-K prašo iš pareiškėjo priteisti 8,10 Eur išlaidų už medžiagos, susijusios su bylos nagrinėjimu, parengimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K bylos medžiagą pateikė elektroniniu būdu, todėl realiai išlaidų kopijoms padaryti nepatyrė, be to, didžioji dalis Lukiškių TI-K pateiktų dokumentų neaktualūs ginčo situacijai, todėl nėra pagrindo priteisti jam iš pareiškėjo šias išlaidas. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių jo išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidos jam taip pat nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 86–87 str., 88 str. 1, 4 p., 132 str. 1 d. ir 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. N. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo K. N. teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. sausio 26 d.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.