Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-25 · Administracinė byla Nr. I-6462-437/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-11-25Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-25
Bylos Nr.
I-6462-437/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07636-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Violeta Balčytienė, Raimondas Blauzdžius
Pareiškėjas
B. A.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6462-437/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07636-2013-1Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Balčytienės ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjai B. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos B. A. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo, neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja B. A. (toliau – ir pareiškėja) skundu ir patikslintais skundais (b. l. 1-4, 53-56, 74-75) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) atnaujinti pareiškėjai terminą skundui paduoti, jei teismas laikys, kad skundui paduoti terminas praleistas; 2) panaikinti 2013-12-02 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) sprendimą Nr. (6.5)I-8260; 3) panaikinti 2013-11-08 VSDFV sprendimą Nr. (6.5) I-7443; 4) panaikinti 2013-10-25 VSDFV sprendimą Nr. (10.1)S-73935; 5) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neteisėtai sumažintą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį – 17375,84 Lt; 6) priteisti pareiškėjai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 7) įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjos 2013-10-30 ir 2013-11-18 skundus; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad VSDFV Kauno skyriaus 3-aisis pensijų skyrius 2013-10-25 sprendimu Nr. (10.1)S-73935 pateikė neigiamą atsakymą ir atsisakė išmokėti neteisėtai sumažintos pensijos dalį, informuodamas apie tai, kad pareiškėjai paskirtos pensijos dydis 2010-2011 metais viršijo Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą 650 Lt ribinį pensijos dydį, todėl pensija buvo perskaičiuota šio įstatymo 6 straipsnyje 1 dalyje nustatyta tvarka. Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėja dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 mokėta pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. VSDFV Kauno skyriaus 3–asis pensijų skyrius taip pat pabrėžė, jog šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo patenkinti prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo.

Pareiškėja, nesutikdama su tokiu sprendimu kreipėsi į VSDFV, kuri 2013-11-08 sprendimu Nr. (6.5) I-7443 informavo, kad pareiškėja yra praleidusi 3 metų terminą apginti savo pažeistas teises dėl pensijos nepriemokos ir nurodė atsisako nagrinėti jos skundą bei nustatė terminą pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad atsakovas VSDFV 2013-11-08 sprendimu Nr. (6.5)I-7443 iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos skundą, kuriuo nurodė, kad teritorinis skyrius pateikė teisingą informaciją ir nėra pagrindo jo naikinti, nes nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV, nors ir išnagrinėjusi 2013-10-30 skundą įpareigojo pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti ir nurodė, kad nagrinės pareiškėjos skundą atnaujinus terminą. Nepraleisdama nurodyto termino pareiškėja pateikė atsakovui patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti VSDFV Kauno skyriaus sprendimą ir nurodė, kad yra dirbanti senatvės pensininkė, pajamas sudaro gaunamas darbo užmokestis ir valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, tačiau VSDFV Kauno skyrius, pareiškėjai, nuo 2010-01-01 neišmokėjo dalies priklausančios valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų. Mano, kad toks VSDFV Kauno skyriaus paskirtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos perskaičiavimas yra neteisėtas, pažeidžiantis teisėtų lūkesčių principą, kadangi pareiškėja įgijo teisę į valstybinio socialinio draudimo senatvės pensiją ir tik dėl to, kad sulaukus pensinio amžiaus vis dar dirba pagal savo sveikatos galimybes, jai nebuvo išmokėta visa uždirbta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2012-02-06 nutarimu išaiškino, kad tokio pobūdžio asmens diskriminavimas kai jam įstatymu mažinamos socialinės garantijos tik dėl to, kad jis dirba negali būti laikomos teisėtomis, mano, kad pensija, nors ir reglamentuojant laikinajam įstatymui, buvo sumažinta neteisėtai, o neišmokėtas skirtumas privalo būti išmokėtas, ko ir prašė savo skunduose. Būtent 2012-02-06 Konstitucinio teismo nutarimą paviešinus pareiškėja suprato, kad jos teisių pažeidimas pripažintas, todėl prašė dėl neteisėtų įstatymo nuostatų užtikrinti socialines teises, teisėtus lūkesčius ir įvykdyti pažadus išmokėti sumažintą pensiją.

Dėl reikalavimo panaikinti 2013-10-25 VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus sprendimą Nr.(10.1) S-73935, laiko, kad šis sprendimas nors priimtas remiantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. tačiau jis iš principo yra neteisėtas, kadangi pensija turi būti išmokėta ir apskaičiuota tokia, kokią uždirbo ją kaupdama ir vykdydama įstatymų reikalavimus dėl pajamų mokesčio sumokėjimo biudžetui, dėl stažo įgijimo, nuo pensijos paskyrimo pareiškėja turi teisėtą lūkestį gauti tai, į ką įgyta teisė, turi ginti savo nuosavybę. Pareiškėja, apie neteisėtą pensijos sumažinimą nebuvo informuota atskiru sprendimu, dėl antikonstitucinio įstatymo sužinojo paviešinus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą, tai yra 2012 metais, todėl jei skundo priėmimo klausimą sprendžianti institucija laiko, kad ieškinio senaties terminas praleistas, atsižvelgtina į aukščiau nurodytus ir išdėstytus argumentus apie tai, kad sumažintos valstybinio socialinio draudimo pensijos neskundė todėl, kad nuolat buvo ir vis dar yra žadama ją sugrąžinti, ji buvo sumažinta laikinai galiojančiu teisės aktu, be to, dalis šio akto nuostatų buvo pripažintos antikonstitucinėmis. Pareiškėja, 2013 metais suvokusi savo teisių pažeidimą ir vadovaudamasi privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka kreipėsi dėl pažeistų teisių gynimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Konstitucinis teismas savo nutarimuose yra išaiškinęs, kad vien dėl to, kad yra dirbantis asmuo, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reglamentavimo, kuris susietas su tuo, jog asmuo užsiima verslu, dirba, dėl tos priežasties jam galėtų būti atimta dalis jam paskirtos ir mokamos pensijos.

Daro išvadą, kad atsakovai, neatsižvelgdami į aukščiau nurodytas Konstitucinio Teismo sprendimų nuostatas, sumažindami ir mokėdami paskirtą senatvės pensiją didesniu mastu nei nedirbantiems pensininkams grubiai pažeidė konstitucinį teisinės valstybės proporcingumo, visų asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtų lūkesčių principus bei Konstitucijos 23 ir 52 straipsnių nuostatas.

Dėl atsakovo VSDFV sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą, laiko, kad toks atsisakymas yra visiškai nepagrįstas, nes pirma, kaip jau minėjau atsakovas mano skundą dėl pensijos grąžinimo išnagrinėjo iš esmės; o antra, trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas nuo to momento kai asmuo sužinojo apie savo teisių pažeidimą. Pareiškėja 2010 m. jokiu sprendimu ir nenurodant jokių teisinių argumentų nebuvo informuota dėl jo pagrįstumo, nebuvo sudarytos galimybės spręsti dėl savo teisių pažeidimo, juolab, per informacines priemones buvo skelbiamas laikinas reglamentavimas. 2012 m. viešai paskelbus Lietuvos Konstitucinio teismo nutarimo nuostatas dėl jų antikonstitucingumo, kreipėsi su prašymais perskaičiuoti paskirtą pensiją, bei išmokėti skirtumą. Pažymėjo, kad atsakovas VSDFV Kauno skyriaus 3-sis pensijų skyrius prašymą išnagrinėjo ir priėmė sprendimą atsisakyti, tenkinti prašymą, tačiau apie jokį termino praleidimą nenurodė. Iš dviejų vienas kitam pavaldžių subjektų skirtingų teisinės situacijos reglamentavimo tampa nesuvokiama ir neaišku ar jie vadovaujasi skirtingais nuostatais ar skirtingai skaito įstatymus. Mano, kad trejų metų senaties terminas negali būti skaičiuojamas nuo 2010 m., nes pensijos mokėjimas vyksta kas mėnesį ir terminas nėra suėjęs daliai reikalavimų, tuo labiau, kad tai yra tęstinis teisių pažeidimas, kita vertus atsakovai puikiai žino, kad apie įstatymo dėl pensijų sumažinimo antikonsticingumą pareiškėja turėjo galimybę sužinoti tik paviešinus Lietuvos Konstitucinio teismo nuostatas, kurios pripažintos neteisėtomis dėl diskriminavimo dirbančių pensininkų atžvilgiu. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, laiko, kad sprendimą ir atsisakymą išmokėti neteisėtai neišmokėtą, bet uždirbtą pensiją pareiškėja skundė laiku, tačiau jei teismas laikytų, jog yra praleidusi terminą skundui paduoti, prašė laikyti, kad terminas yra praleistas dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių ir prašė jį atnaujinti.

Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė jos skundą tenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 85-88) prašo bylą dalyje dėl reikalavimo atnaujinti skundo padavimo terminą nutraukti, likusioje dalyje B. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Jei B. A. reikalavimas priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalies sumą būtų patenkintas, prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2017-01-01.

Pvertina, kad pareiškėja neteisingai aiškina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą išplėstinės kolegijos 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143 -816/2014, nurodydama, kad VSDFV, informavusi pareiškėją, kad nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo patenkinti prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo, atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo, t.y. išnagrinėjo pareiškėjos prašymą iš esmės. Pažymi, kad VSDFV atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą kaip pateiktą praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą ir nurodė, jog VSDFV Kauno skyrius pateikė teisingą informaciją dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Tokia informacinio pobūdžio informacija negali būti vertintina kaip skundo nagrinėjimas iš esmės. Šioje byloje neišreikšta VSDFV pozicija dėl pareiškėjos senatvės pensijos dalies, kuri susidarė nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, išmokėjimo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad VSDFV išnagrinėjo pareiškėjos skundą iš esmės.

Senaties terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Todėl pareiškėjos argumentai, jog 2012-02-06 Konstitucinio teismo nutarimą paviešinus ji suprato, kad jos teisių pažeidimas pripažintas ir kad trejų metų senaties terminas negali būti skaičiuojamas nuo 2010 m., nes pensijos mokėjimas vyksta kas mėnesį ir terminas nėra suėjęs daliai reikalavimų, tuo labiau, kad tai yra tęstinis teisių pažeidimas atmestini kaip nepagrįsti, neatitinkantys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos.

Pareiškėja skundą grindžia ir Pensijų įstatymo 44 straipsniu, pagal kurį pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu. 2010 - 2011 metais Laikinasis įstatymas buvo galiojantis, viešojo administravimo įstaigoms, taigi ir atsakovams, privalomas vykdyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensiją 2010 - 2011 metais gavo dėl atsakovų kaltės. Daro išvadą, kad Pensijų įstatymo 44 straipsnis nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, tad minėtas pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovas atsiliepime prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė VSDVF atsiliepimuose į skundus (b. l. 42-45, 60-63, 89-93) prašo bylą dalyje dėl reikalavimo atnaujinti skundo padavimo terminą nutraukti, likusioje dalyje B. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėja, prašydama panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013-10-25 sprendimą Nr. (10.1) S-73935 ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti jai 2010 - 2011 metais dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą senatvės pensijos dalį, 2013-10-30 skundu kreipėsi į VSDFV. Pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, taigi sprendimas dėl pareiškėjos senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 metų sausio mėnesį. Rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas VSDFV Kauno skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas - perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį.

VSDFV, įvertinusi tai, kad VSDFV Kauno skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjai išmokėjo 2010 metų sausio mėnesį ir apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėja sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 metų sausio mėnesį, nustatė, kad, kreipdamasi į VSDFV su 2013-10-30 skundu dėl nuo 2010-01-01 negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV 2013-11-08 sprendimu Nr. (6.5) I-7443, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131 (toliau -Taisyklės), 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-10-30 skundą ir nurodė, kad jei iki 2013-11-25 ji pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą prašymui paduoti, prašymo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Pareiškėja 2013-11-18 skundu VSDFV pateikė argumentus, kurių pagrindu prašė praleistą terminą skundui paduoti atnaujinti. Atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjos 2013-11-18 skundą, nusprendė, jog pareiškėja nepateikė argumentų, įrodančių, jog terminą ji praleido dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, todėl, remdamasi Taisyklių 31 punktu, 2013-12-02 sprendimu Nr. (6.5)I-8260 atsisakė atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nusprendė B. A. 2013-10-30 skundo, kuriuo pareiškėja prašė išmokėti nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negautą senatvės pensijos dalį, nenagrinėti. Atkreipė dėmesį į tai, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų apskundimo VSDFV terminas, per kurį asmuo gali apginti savo teises, yra pakankamai ilgas, o pareiškėja į Fondo valdybą dėl pagal Laikinąjį įstatymą sumažintos senatvės pensijos kreipėsi praėjus daugiau nei vieneriems metams po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo.

Remiantis LVAT praktika, terminas skundui VSDFV dėl teritorinių skyrių sprendimų mokant pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją paduoti skaičiuotinas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo. Pareiškėjos reikalavimas dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo VSDFV nebuvo išnagrinėtas, pareiškėja išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nepasinaudojo, todėl jos reikalavimas įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti neišmokėtą pensijos dalį teisme negali būti nagrinėjamas iš esmės.

Pareiškėja skundą grindžia ir Pensijų įstatymo 44 straipsniu, pagal kurį pensijos suma, laiku negauta dėl pensiją skiriančios ar mokančios įstaigos kaltės, išmokama už praėjusį laiką neapribojant kokiu nors terminu. 2010- 2011 metais Laikinasis įstatymas buvo galiojantis, viešojo administravimo įstaigoms, taigi ir atsakovams, privalomas vykdyti, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas pensiją 2010-2011 metais gavo dėl atsakovų kaltės. Pensijų įstatymo 44 straipsnis nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, tad minėtas pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose, kuriose buvo nagrinėjami pensijų gavėjų skundai atsakovams - Fondo valdybos teritoriniams skyriams dėl palūkanų priteisimo, ne kartą yra išaiškinęs, kad pareiškėjo ir atsakovo mokant pensiją nesieja sutartiniai santykiai, todėl pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį nėra (administracinė byla Nr. A756-2279/2013 ), o 2010-12-02 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1627/2010) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog nei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, nei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156, nenumato, kad asmuo, kuriam tam tikra pensijos suma buvo neišmokėta dėl ją skiriančios įstaigos kaltės, galėtų pretenduoti ne tik į šią sumą, bet ir nuo jos skaičiuojamas palūkanas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Jei pareiškėjos prašymas išmokėti 2010-01-01 - 2011-12-31 negautą 17375,84 Lt senatvės pensijos dalį būtų patenkintas, teismo sprendimo vykdymas turėtų būti atidėtas iki 2017-01-01, t. y. iki to laiko, kai pensijų gavėjams bus išmokėtos Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatyme numatytos senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dalys.

VSDFV atsiliepime prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo pensijos (toliau – senatvės pensija) dalies už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, susidariusios dėl 2009-12-09 priimto Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog su 2013-10-23 prašymu pareiškėja kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių, prašydama sumokėti nepagrįstai sumažintą senatvės pensijos dalį. Kauno skyrius 2013-10-25 sprendimu Nr. (10.1)S-73935 (b. l. 8–9) pareiškėjai paaiškino, kad šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jos prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo. Skųsdama šį sprendimą, B. A. 2013-10-30 kreipėsi į VSDFV, kuri 2013-11-08 sprendimu Nr. (6.5)I-7443 (b. l. 6–7) atsisakė nagrinėti jos skundą, motyvuodama tuo, jog pareiškėja praleido iki 2012-12-31 galiojusio Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą. Be to, šiuo sprendimu VSDFV nurodė, jog jeigu B. A. iki 2013-11-25 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. 2013-11-18 pareiškėja kreipėsi į VSDFV su patikslintu skundu, kuriame pateikė argumentus dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, tačiau VSDFV 2013-12-02 sprendimu Nr. (6.5)I-8260 (b. l. 5) atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus sprendimui apskųsti ir nusprendė pareiškėjos 2013-10-30 skundo nenagrinėti.

VSDFV Kauno skyriaus 3-asis pensijų skyrius 2013-10-14 parengė pažymą Nr. (10.1)S-70658 ir pateikė duomenis apie jai laikotarpiu 2010-01-01 iki 2011-12-31 paskirtos, perskaičiuotos pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydžius bei dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtos senatvės pensijos dalies dydžius (b. l. 10-11).

Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai apskaičiuota 17 375,84 Lt neišmokėtos senatvės pensijos dalies suma.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (Žin., 1994, Nr.59-1153; Žin., 2005, Nr.71-2555), Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (Žin., 1994, Nr.91-1781; Žin., 2005, Nr. 83-3 066) bei nuo 2010-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (Žin., 2009, Nr. 152-6820).

Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje - pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Laikinojo įstatymo 8 straipsnis nuo 2012 07 13 neteko galios (2012 06 30 įstatymas Nr. XI-2195 Žin., 2012, Nr. 82-4274).

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 priėmė nutarimą (paskelbtas 2012-09-21), kuriuo pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai; pripažino, kad Laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą; pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2010 m. spalio 26 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 132-6717) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Pareiškėja prašo priteisti 17375,84 Lt neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Kaip matyti iš VSDFV Kauno skyriaus pateiktų duomenų (b. l. 10-11), pareiškėjos prašoma išmokėti senatvės pensijos dalis susidarė 2010 m. sausio – 2011 m. gruodžio mėnesiais dėl Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažintų prieštaraujančiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo.

VSDFV teigia, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą trejų metų terminą.

Ginčui taikytinas Pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153; Žin., 2005, Nr. 71-2555) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas trejų metų terminas apskųsti socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimus pensijų klausimais nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą.

Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-11-13 nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013).

Nors VSDFV ginčijamame 2013-11-08 sprendime Nr. (6.5)I-7443 pareiškėjos 2013-10-30 skundą nagrinėti atsisakė, tačiau jame nurodė, kad pareiškėja yra teisingai informuota, kad šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotų pensijų kompensavimo tvarką ir terminus. Nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013-10-25 raštu Nr. (10.1)S-73935 pareiškėjai pateikta išsami, teisinga informacija, todėl nėra pagrindo šį raštą naikinti (b. l. 6-7).

Toks VSDFV ginčijamo 2013-11-08 sprendimo Nr. (6.5)I-7443 turinys rodo, kad pareiškėjos 2013-10-30 skundas dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo buvo išnagrinėtas iš esmės, t. y. ginčijamas VSDFV teritorinio skyriaus sprendimas paliktas galioti. Nors VSDFV ir nurodė, kad pareiškėjos skundą nagrinėti atsisakė, tačiau tame pačiame rašte nurodė motyvus ir dėl VSDFV teritorinio skyriaus veiksmų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pareiškėja pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, jos skundas buvo išnagrinėtas iš esmės ir priimtas sprendimas atsisakyti panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą. Konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta ir kliūčių nagrinėti ginčą teisme nėra. Toks aiškinimas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje AS525-143/2014).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nurodė, kad teisė į pensiją, kaip viena iš socialinių žmogaus teisių, konkrečiai - jos turtiniai aspektai, pagal oficialiąją konstitucinę jurisprudenciją privalo būti siejama su prigimtine nuosavybės teise. Teisės į pensiją turtinių aspektų neliečiamumas kyla iš prigimtinės teisės į nuosavybę. Būtent ši aplinkybė lemia, kad asmuo gali pagrįstai tikėtis, jog teisė į įstatymu nustatytą pensiją bus valstybės saugoma ir ginama. Minėtoje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pripažino, kad veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas reiškia su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusio pažeidimo pasekmių visišką pašalinimą, todėl galimas visos pensijos nepriemokos, susidariusios dėl antikonstitucinėmis pripažintų Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, priteisimas.

Pareiškėjai priteisiama visa pensijos nepriemoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Tai nepažeis Konstitucijos ginamų ir saugomų vertybių pusiausvyros, be to, bus užtikrinta pareiškėjos veiksminga jos teisių teisminė gynyba, socialinis teisingumas bei teisės viršenybė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad Konstitucijos 110 straipsnyje yra nustatyta 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, išimtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalyje nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Teismas pažeistų Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto lygiateisiškumo principą, jeigu minėta išimtis būtų rezervuota tik Konstitucijos 110 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytiems atvejams bei nebūtų taikoma tuo atveju, kai asmuo kreipiasi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo jau po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei asmenų lygiateisiškumo principu, darytina išvada, kad pareiškėjai išlieka teisė ginti savo pažeistas teises ir reikalauti išmokėti neišmokėtą pensijos nepriemoką dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kuri Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, taikymo.

Atsižvelgiant į tai, kad Konstituciniam Teismui pripažinus, jog Konstitucijai prieštarauja Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas, turintiems po pensijos paskyrimo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dydis dėl to neturėtų būti mažinamas, bei tai, kad Konstitucijai prieštaraujanti teisės norma negali sukelti neigiamų padarinių asmeniui, kuris dėl savo pažeistų teisių gynimo jau po to, kai priimtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kreipiasi į teismą nes kitu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, teisėjų kolegija, daro išvadą kad pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį sumažinta pensijos dalis, kuri sudaro 17 375,84 Lt yra priteisiama pareiškėjai.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalį VSDFV finansų pagrindą sudaro savarankiškas VSDFV biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, VSDFV biudžeto pajamų pagrindą sudaro draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu, valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokos, asignavimai iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių, taip pat lėšos už Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemoje asmens įgytas pensines teises, pervedamos į Fondo biudžetą pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą. Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka VSDFV teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą teismas sprendžia, kad pareiškėjai neišmokėtą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį turi išmokėti VSDFV Kauno skyrius.

Be to, pareiškėja prašė panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013-10-25 sprendimą Nr. (10.1)S-73935, VSDFV 2013-11-08 sprendimą Nr. (6.5)I-7443. Jais VSDFV Kauno skyrius ir VSDFV atsisakė išmokėti pareiškėjai senatvės pensijos dalį, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, neišmokėtą dėl Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintų prieštaravusiomis Konstitucijai Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo. Teisėtumo principui prieštarautų tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra aukščiausiajai teisei - Konstitucijai - prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos (Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013). Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos teisių pažeidimas kyla dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, darytina išvada, kad yra pagrindas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013-10-25 sprendimo Nr. (10.1)S-73935 ir VSDFV 2013-11-08 sprendimo Nr. (6.5)I-7443 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjos pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų pažeidimų.

2013-11-18 pareiškėja kreipėsi į VSDFV su patikslintu skundu, kuriame pateikė argumentus dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, tačiau VSDFV 2013-12-02 sprendimu Nr. (6.5)I-8260 (b. l. 5) atsisakė atnaujinti praleistą terminą VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus sprendimui apskųsti ir nusprendė pareiškėjos 2013-10-30 skundo nenagrinėti. Pareiškėja teismo prašo panaikinti 2013-12-02 sprendimą Nr. (6.5)I-8260. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytus motyvus pabrėžia, jog pareiškėja pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, jos skundas buvo išnagrinėtas iš esmės ir priimtas sprendimas atsisakyti panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą jau 2013-11-08 sprendimu Nr. (6.5)I-7443. Atsižvelgiant į tai, VSDFV 2013-12-02 sprendimas (6.5)I-8260 naikintinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja prašė įpareigoti VSDFV išnagrinėti pareiškėjos 2013-10-30 ir 2013-11-18 skundus. Teismas atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei motyvus daro išvadą, kad pareiškėjos skundai buvo išnagrinėti, juos išnagrinėjus priimti 2013-11-08 ir 2013-12-02 sprendimai Nr. (6.5)I-7443 ir Nr. (6.5)I-8260, todėl tenkinti šio pareiškėjos reikalavimo nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja skunde teismui prašė priteisti pareiškėjai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose, kuriose buvo nagrinėjami pensijų gavėjų skundai atsakovams - Fondo valdybos teritoriniams skyriams dėl palūkanų priteisimo, ne kartą yra išaiškinęs, kad pareiškėjo ir atsakovo mokant pensiją nesieja sutartiniai santykiai, todėl pagrindo taikyti Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį nėra (administracinė byla Nr. A756-2279/2013 ), o 201012-02 nutartyje (administracinė byla Nr. A502-1627/2010) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog nei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, nei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156, nenumato, kad asmuo, kuriam tam tikra pensijos suma buvo neišmokėta dėl ją skiriančios įstaigos kaltės, galėtų pretenduoti ne tik į šią sumą, bet ir nuo jos skaičiuojamas palūkanas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, darytina išvada, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

VSDFV, tenkinus pareiškėjos reikalavimą priteisti neišmokėtą pensijos dalį, prašė priteistos sumos vykdymą atidėti iki 2017-01-01.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis.

Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. VSDFV prašymo nedetalizavo ir nepagrindė jokiais įrodymais, kurie sudarytų pagrindą pareiškėjai priteistą sumą išdėstyti dalimis. Atsižvelgus į tai, VSDFV prašymas priteistą sumą išmokėti dalimis netenkinamas.

Pareiškėja taip pat prašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis pareiškėja nėra pateikusi įrodymų, pagrindžiančių patirtų išlaidų dydį. Pareiškėja dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo gali kreiptis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendė:

Pareiškėjos B. A. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus 2013-10-25 sprendimo Nr. (10.1)S-73935 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-11-08 sprendimo Nr. (6.5)I-7443 dalį, kurioje atsisakyta B. A. pensijos apskaičiavimui ir mokėjimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013-12-02 sprendimą Nr. (6.5)I-8260.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 3-ajį pensijų skyrių išmokėti B. A. 17375,84 Lt (septyniolika tūkstančių tris šimtus septyniasdešimt penkis litus ir 84 ct) (kas sudaro 5032,39 EUR (penki tūkstančiai trisdešimt du eurai, 39 ct) dydžio valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 įskaitytinai.

Kitą pareiškėjos skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Raimondas BlauzdžiusVioleta BalčytienėJūra Marija Strumskienė