Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant pareiškėjui T. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi T. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados vyresniojo tyrėjo V. B. 2014 m. spalio 17 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20-65-AP-633,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo T. L. skundą palaikė ir teismui paaiškino, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas, kadangi jis iki šiol negali patekti į jam su žmona bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius namus, pasiimti savo asmeninių daiktų, pinigų, dokumentų, nes durų spynos yra pakeistos. Būstas yra K. L., bet jis pastatytas santuokoje, ant K. L. dieduko dovanotos žemės, namas statytas ūkio būdu, t.y. jis pirko statybines medžiagas ir kartu su uošviu statė. Šiuo metu su žmona vyksta skyrybų procesas, atsirado poreikis pasidalinti turtą, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Į namus negali patekti nuo rugpjūčio 11 d., kai grįžo namo ir buvo užrakintos durys, o jis su savo turimu raktu negalėjo jų atrakinti. Į policiją dėl šio įvykio kreipėsi tik rugsėjo 22 d. dėl laiko stokos, be to, jo advokatas atostogavo. Liudytojų, kurie matė, jog jis negalėjo pateikti rugpjūčio 11 d. į namus, nėra. Rugpjūčio 11 d. jis į policiją neskambino ir nesikreipė. Šiuo metu jis gyvena pas savo mamą Garliavoje.

Liudytoja K. L. parodė, kad jos vyras T. L. visada galėjo lankytis namuose, nes turi raktus, spynos tikrai nebuvo pakeistos. Spynos buvo pakeistos po baudžiamosios bylos iškėlimo jos vyrui už smurtavimą, tada kai jai tyrėjas patarė pasirūpinti savo saugumu. Namas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, kadangi jį statėsi ant jos dieduko žemės ir jos tėtis ūkinės statybos būdu statė jai su vyru namą. Vyras iki kardomosios priemonės paskyrimo turėjo teisę patekti į namo vidų ir jis pateko, o šiai dienai jis neturi teisės patekti, nes jam išketa baudžiamoji byla, vyksta apskundimo procesas ir ji bus pratęsta.

Liudytojas V. B. parodė, kad jis surašė skundžiamą nutarimą. Nutarimo esmė ta, kad nebuvo nustatyta objektyvi pusė, jog T. L. negalėjo pasiimti savo daiktų. Jis tik kreipėsi į policiją, kad negali lankytis namuose. Be to, jam buvo paskirta kardomoji priemonė nesilankyti tuo adresu. Kažkokių aplinkybių, kad negali pasiimti daiktų T. L. nenurodė, nebuvo tokios informacijos iš jo. Tuo tarpu K. L. aiškina, kad tik po to, kai buvo iškelta baudžiamoji byla, ji pasikeitė spyną. Rugpjūčio 18 d. buvo pranešimas dėl smurto, vadinasi tą dieną T. L. pateko į namus. Į policiją jis kreipėsi tik rugsėjo mėn., tai kaip nustatyti, kad jis negalėjo patekt į namus. Esminis dalykas yra tas, kad T. L. turėjo kreiptis, kada konkrečiai jis negalėjo patekti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados vyresnysis tyrėjas V. B. 2014 m. spalio 17 d. priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos K. L. atžvilgiu, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str. (savavaldžiavimas) sudėties.

ATPK 188 str. nurodyta, kad savavaldžiavimas - tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms. Atsižvelgiant į ATPK 188 straipsnio dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia (ATPK 10 str.). Taigi asmens kaltė turi būti įrodyta.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso K. L. (36-37 b.l.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso T. L. ir K. L.. Tiek žemės sklypas, tiek ant jo esantys statiniai yra įgyti santuokoje, tą patvirtino tiek pats pareiškėjas T. L., tiek liudytoja K. L.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe.

Nagrinėjamu atveju taip pat nustatyta, kad T. ir K. L. yra sutuoktiniai, tarp jų yra kilęs konfliktas, turintis civilinę prigimtį. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad tarp pareiškėjo T. L. ir K. L. vyksta skyrybų procesas, byla dar nėra išnagrinėta (bylos Nr. 2-821-955/2015), tiek T. L., tiek K. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tarp jų teisme yra sprendžiamas ginčas dėl nuosavybės teisės, turtas dar nėra atidalintas, todėl turtas, įgytas santuokos metu, nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams ir abu sutuoktiniai turi lygias teises juo naudotis.

Be to, iš 2014 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės R. R. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 65-1-01156-14 matyti, jog 2014 m. rugpjūčio 18 d. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. pagal K. L. pareiškimą, kad 2014 m. rugpjūčio 18 d. apie 17.00 val. sutuoktinis T. L. atvykęs į namus adresu (duomenys neskelbtini), ją sumušė bei grasino susidoroti fiziškai. 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu įtariamajam T. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nesilankyti (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. L. (10 b.l.). 2014 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorės R. R. nutarimu buvo nutarta ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 str. 2 d. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nutraukti, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo T. L. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo ir panaikinti įtariamajam T. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (20-22 b.l.).

Pareiškėjas T. L. apklaustas teismo posėdžio metu nurodė, jog į namus negali patekti nuo rugpjūčio 11 d., kai grįžo namo ir buvo užrakintos durys, o jis su savo turimu raktu negalėjo jų atrakinti. Į policiją dėl šio įvykio kreipėsi tik rugsėjo 22 d. dėl laiko stokos, be to, jo advokatas atostogavo. Liudytojų, kurie matė, jog jis negalėjo pateikti rugpjūčio 11 d. į namus, nėra. Rugpjūčio 11 d. jis į policiją neskambino ir nesikreipė (30-31, 49 b.l.). Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20-65-AP-633 esančio T. L. prašymo dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pradėjimo matyti, kad jis su prašymu K. L. atžvilgiu pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 str. į Administracinę komisiją prie Kauno rajono savivaldybės tarybos kreipėsi tik 2014 m. rugsėjo 5 d. Jo prašymas Kauno rajono savivaldybėje buvo gautas 2014 m. rugsėjo 10 d., vėliau persiųstas pagal kompetenciją Kauno rajono policijos komisariatui. Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK prašymas buvo gautas 2014 m. rugsėjo 22 d. Taigi pareiškėjas T. L. su prašymu K. L. atžvilgiu pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 188 str. kreipėsi (t.y. pradėjo ginti savo galimai pažeistą teisę) praėjus beveik mėnesiui laiko nuo tada, kai buvo galimai pažeista jo teisė ir tuo laikotarpiu, kai jo atžvilgiu jau buvo taikoma kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nesilankyti (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su K. L., t.y. tuo laikotarpiu, kai T. L. teisė patekti į minėtą namą ir nevaržomai naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu buvo apribota teismo sprendimu.

Tuo tarpu liudytoja apklausta K. L. neneigia pakeitusi durų spyną namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), tačiau viso proceso metu kategoriškai tvirtina dariusi tai, siekdama apsisaugoti nuo vyro smurtavimo ir tai padariusi tik tada, kai vyro atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d. ir vyrui buvo paskirta kardomoji priemonė. Liudytoja K. L. nurodė, jog T. L. visada galėjo lankytis namuose, nes turi raktus, spynos tikrai nebuvo pakeistos. Spynos buvo pakeistos po baudžiamosios bylos iškėlimo jos vyrui už smurtavimą, tada kai jai tyrėjas patarė pasirūpinti savo saugumu. Vyras iki kardomosios priemonės paskyrimo turėjo teisę patekti į namo vidų ir jis pateko, o šiai dienai jis neturi teisės patekti, nes jam išketa baudžiamoji byla, vyksta apskundimo procesas ir ji bus pratęsta (31 b.l.).

Atsižvelgiant į nurodytas bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų, tiesioginių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog T. L. 2014 m. rugpjūčio 11 d. fiziškai negalėjo pateikti į jam su K. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius namus, kadangi K. L. pakeitė lauko durų užraktus. Ištyrus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo T. L. pateikta įvykio versija ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Jis pats apklaustas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog į policiją dėl to, kad rugpjūčio 11 d. negalėjo pateikti į namus kreipėsi tik rugsėjo 22 d., liudytojų, kurie matė, jog jis negalėjo pateikti į namus, nėra, rugpjūčio 11 d. jis į policiją neskambino ir nesikreipė. K. L. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 188 str., padarymo grindžiama tik paties pareiškėjo T. L. parodymais. Kitų duomenų – liudytojų, mačiusių įvykį iš šalies, paaiškinimų, kitų įrodymų, patvirtinančių, jog T. L. 2014 m. rugpjūčio 11 d. negalėjo patekti į namus, byloje nėra.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl besitęsiančio ir sudėtingo skyrybų proceso bei T. L. atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, kuris 2014 m. lapkričio 20 d. nutarimu buvo nutrauktas, tarp šalių yra susiklostę itin priešiški santykiai ir tai galėjo daryti įtaką neadekvatiems tarpusavio santykių sprendimo būdams.

Pažymėtina, jog konkrečių administracinio teisės pažeidimo požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teismo posėdžio metu ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nagrinėjamos bylos atveju, nors teismas ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad pašalintų esminius prieštaravimus tarp liudytojos K. L. ir pareiškėjo T. L., tačiau pašalinti šių prieštaravimų nepavyko.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsižvelgiant į prieštaringus byloje esančius įrodymus bei nepavykus pašalinti esminių prieštaravimų tarp liudytojos ir pareiškėjo parodymų, nėra pagrindo neginčijamai teigti, kad K. L. atliko neteisėtus veiksmus, t.y. 2014 m. rugpjūčio 11 d. pakeitusi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), lauko durų užraktus, neįsileido pareiškėjo T. L..

Teismas nevertina T. L. pateikto antstolės R. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kadangi jame esantys duomenys nėra susiję su skundo dalyku.

Atsižvelgiant į nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog 2014 m. spalio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados vyresniojo tyrėjo V. B. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20-65-AP-633 yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo T. L. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

2014 m. spalio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovados vyresniojo tyrėjo V. B. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20-65-AP-633, palikti nepakeistą ir pareiškėjo T. L. skundo netenkinti.

Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 20-65-AP-633, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio Garliavos policijos nuovadai.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.