Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovui M. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – įmonės, kuri verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais, kurio vertė lygi ar viršija 15 000 Eur ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais (Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 str. 10 d. 7 p.), direktoriumi, kuris pagal Akcinių bendrovių įstatymą (37 str. 7 d. ir 8 d. 37 str. 12 d. 1 p., 37 str. 12 d. 11 p.) privalo organizuoti kasdieninę bendrovės veiklą ir atsakyti už bendrovės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė šių pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų, t. y.:

1.įtartinas piniginės operacijas ir sandorius;

2. klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Įstatymo 15 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis;

3. apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų ar mokamų grynųjų pinigų suma lygi ar viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;

nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų be informacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT), Įstatyme nurodytos informacijos saugojimu, rizikos įvertinimu, rizikos (atsižvelgiant į kliento, dalykinių santykių, produkto ar sandorio tipą ir pan.) valdymu, reikalavimų vykdymo valdymu ir komunikacija, kurios užkirstų kelią su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu susijusioms piniginėms operacijoms ir sandoriams, ir užtikrinimu, kad finansų įstaigų ir kitų subjektų darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Įstatyme ir kituose teisės aktuose;

ir tuo pažeidė Įstatymo 19 str. 1 d., 16 str. 4 ir 7 d. reikalavimus; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 562 (2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1352 redakcija) patvirtintų Piniginių operacijų, sandorių ir klientų registracijos žurnalų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 1, 2 punktų reikalavimus ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2015 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-53 patvirtintų Asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 15 000 eurų ar atitinkamą sumą užsienio valiuta, jei atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui (toliau – ir Nurodymai) 62.2, 62.3, 68 ir 69 punktų reikalavimus;

2) taip pat nepaskyrė vadovaujančio asmens, kuris organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT bei raštu nepranešė FNTT apie tokio darbuotojo paskyrimą ir tuo pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies bei Taisyklių 70 punkto reikalavimus;

3) be to, nepranešė FNTT apie įmonėje įvykusius klientų vienkartinius atsiskaitymus grynaisiais pinigais, kai gaunamų grynųjų pinigų suma viršijo 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta (2014 m. kovo 7 d. A. R. už automobilį Volvo XC60 įmonei į kasą sumokėjo 80 000 litų grynaisiais; 2015 m. sausio 2 d. V. F. už automobilį Volvo XC60 R-LINE įmonei į kasą sumokėjo 16 000 eurų grynaisiais; 2015 m. liepos 30 d. UAB (duomenys neskelbtini) už automobilį BMX (duomenys neskelbtini) įmonei į kasą sumokėjo 24 000 eurų grynaisiais; 2015 m. rugpjūčio 5 d. E. G. už automobilį BMW (duomenys neskelbtini) įmonei į kasą sumokėjo 21 500 eurų grynaisiais), ir tuo pažeidė Įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalis bei Nurodymų 45.2, 56.2 ir 58 punktų reikalavimus.

Nurodyta veika D. Š. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalį kitų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt septynių eurų, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams – nuo dviejų tūkstančių dvidešimt septynių iki trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų.

Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. Š. nesilaikė atitinkamų teisės aktų reikalavimų – jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. įmonės, kuri Įstatymo prasme priskirtina prie „kitų subjektų“ (Įstatymo 2 str. 10 d. 7 p. – asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą nekilnojamaisiais daiktais, brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais), direktorius, neužtikrino atitinkamų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių, nustatytų kitiems subjektams (Įstatymo prasme) vykdymo, o būtent, Įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų, iš kurių išplaukia, jog

- tokioje įmonėje turi būti nustatytos atitinkamos vidaus procedūros, susijusios su klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu, pranešimų bei informacijos pateikimu FNTT ir kt. (Įstatymo 19 str. 1 d.; Nurodymų 68 ir 69 p.),

- privalo būti tvarkomas registracijos žurnalas apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu grynųjų pinigų suma lygi ar viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta bei apie įtartinas pinigines operacijas ir sandorius (Įstatymo 16 str. 4 d.; Nurodymų 62.2 ir 62.3 p.),

- taip pat klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Įstatymo 15 straipsnyje nustatytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalas (Įstatymo 16 str. 7 d.);

- be to, tokioje įmonėje turi būti paskirtas vadovaujantis asmuo, kuris organizuotų Įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su FNTT bei apie tokį asmenį turi būti pranešta FNTT (Įstatymo 19 str. 2 d.; Nurodymų 70 p.),

- taip pat FNTT turi būti pranešta informacija apie vienkartinį atsiskaitymą grynaisiais pinigais, jeigu gaunamų grynųjų pinigų suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta (Įstatymo 17 str. 3-4 d.; Nurodymų 45.2, 56.2, 58 p.).

D. Š. kaltė padarius nurodytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma: jo paaiškinimu administracinio teisės pažeidimo protokole, jog dėl pažeidimų labai gailisi, jog ateityje neplanuoja grynųjų pinigų operacijų arba apie jas, viršijančias 15 000 Eur, praneš FNTT, taip pat kad planuoja artimiausiu metu paskirti atsakingą asmenį už informacijos teikimą bei pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, be to, paaiškinimais nagrinėjant bylą teisme, jog dėl pažeidimų prisipažįsta ir dėl to nuoširdžiai gailisi; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2015 m. lapkričio 17 d. patikrinimo aktu Nr. 04/6-0-9796-A; PVM sąskaitomis faktūromis, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimis bei kasos pajamų orderiais, kurie patvirtina, jog įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atitinkamais atvejais transporto priemones pardavė už sumą, didesnę nei 15 000 eurų, o pirkėjai šias sumas į įmonės kasą sumokėjo grynaisiais pinigais; taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. S. 2015 m. lapkričio 19 d. ir 2015 m. gruodžio 2 d. tarnybiniais pranešimais. Nurodytų duomenų, kurie sutampa tarpusavyje ir patvirtina vienas kita, pagrindu konstatuotina, jog D. Š. veika atitinka ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalies sudėtį, todėl jis baustinas.

Minėta, kad už ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalies pažeidimą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo dviejų tūkstančių dvidešimt septynių iki trijų tūkstančių keturių šimtų septyniasdešimt penkių eurų.

Teismo posėdžio metu D. Š. prašė skirti mažesnę sankciją, nei numatyta ATPK 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje – t. y. skirti įspėjimą, taip pat, jei būtų skirta bauda, išdėstyti jos mokėjimą. Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas teismo posėdžio metu prašė D. Š. skirti administracinę nuobaudą sankcijos ribose.

ATPK 30¹ straipsnis numato galimybę, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antroje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatyme nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl galimybės taikyti ATPK 30¹ straipsnį, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant prevencinių tikslų (ATPK 20 straipsnis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011, 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-20-2012, 2013 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-2013).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos administracinės nuobaudos, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad nustatyta D. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs pažeidimą bei gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, byloje nėra duomenų, kad jis būtų baustas administracine tvarka ar teistas. Be to, pažymėtina, jog, kaip nurodė D. Š. bei teismo posėdžio metu patvirtino institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas, atitinkami pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimai šiuo metu jau ištaisyti.

Taip pat reikšmingomis pripažintinos aplinkybės, susijusios su tuo, jog pagal patikrinimo medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bendradarbiavo atliekant minėtą patikrinimą, visa medžiaga buvo pateikta ir nebuvo siekiama jos nuslėpti, kaip minėta – atitinkamos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės šiuo metu įgyvendintos. Iš asmens paaiškinimų posėdžio metu teismas turi pagrindo manyti, jog asmuo tikrai nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, neigiamai jį vertina bei suvokia savo atsakomybę už jį.

Todėl atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, įvertinus D. Š. asmenybę, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas paskyrus mažesnę nei sankcijoje numatytą baudą – t. y. 1200 eurų baudą.

Skirti švelnesnės rūšies nuobaudą nei sankcijoje numatytą – t. y. įspėjimą, kaip prašo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, teismas nagrinėjamu atveju pagrindo nemato. Skiriama nuobauda, atsižvelgiant į ATPK 20 straipsnio nuostatas, turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas teisines pasekmes. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

ATPK 313 straipsnio 3 dalis numato, kad atsižvelgiant į traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, baudos mokėjimas gali būti išdėstomas per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį. Kadangi skiriama bauda yra pakankamai reikšminga, atsižvelgiant į teismo posėdžio metu asmens nurodytas aplinkybes bei jo prašymą dėl baudos išdėstymo, teismas sprendžia, jog yra pagrindas išdėstyti asmeniui paskirtos baudos mokėjimą dvylikai mėnesių, įpareigojant kas mėnesį sumokėti po 100 (vieną šimtą) eurų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 172¹⁴ straipsnio 3 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 313 straipsnio 3 dalimi, teismas

nutaria:

D. Š. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁴ straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skirti už jį 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

Išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad bauda pradedama mokėti nuo 2016 m. vasario 1 d., iki paskutinės mėnesio dienos sumokant po 100 (vieną šimtą eurų) iki visiško baudos sumokėjimo. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.