Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2021-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-89-834/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-05-28
Bylos Nr.
1-89-834/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22790-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
A. G.
Advokatai
Algirdas Gurauskas, Zita Malova
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-89-834/2021Proceso Nr. 1-01-1-22790-2020-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4.;1.2.25.4.2.6.;2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIO NO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 28 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei, Simonai Lošytei,dalyvaujant prokurorei Vitai GedvilieneiKaltinamojo A. G. gynėjai, advokatei Zitai Malovai,Vertėjai Viktorijai Mikelevič,

viešame teisiamajame posėdyje, papildomai naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM programą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. G. (A. G.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent, jis 2020-06-11, apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam pirmuoju testavimu alkoholio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 2,49 promilių girtumas, antruoju testavimu taip pat buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas.

Kaltinamasis A. G. aiškios pozicijos dėl kaltės neišreiškė ir teisiamojo posėdžio metu 2021 m. kovo 24 d. paaiškino, kad pripažįsta savo kaltę. Prie vairo buvo, bet nevairavo. Nevairavo automobilio. Nežino, kas vairavo. Nenori nieko apkaltinti ar meluoti. Paaiškino, kad automobilis stovėjo sankryžoje, netoli parduotuvės. Matė, kas vairavo mašiną, bet nesakys. Su Č. išgėrė netoli prie parduotuvės. Ir jis išėjo. Jo paprašė, kad jis pastumtų automobilį. 2021 m. balandžio 15 d. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltę pripažįstą, automobilyje buvo trise. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Išgėrė šiek tiek. Automobilis buvo jo. Teisių neturi. Vairavo neturėdamas teisės, nes reikėjo pavažiuoti. Pripažįsta, kad vairavo. Neatsimena, kiek gėrė, tik alaus išgėrė. Kartu su juo automobilyje buvo jo draugas Č. M., jam atrodo, kad šis sėdėjo automobilio gale. 2021 m. gegužės 17 d. teisiamojo posėdžio metu A. G. parodžius vaizdo įrašą jis nevienareikšmiškai paaiškino, kad savęs šiame vaizdo įraše neatpažįsta, mano, kad ten tikrai ne jis išlipa iš automobilio. Tuo pačiu metu jis teigė, kad išlipęs asmuo lyg ir panašus į jį.

Liudytoja E. Š. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad A. G. buvo adekvatus, normalus, atsakinėjo į klausimus apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Kategoriškai neigė vairavimo faktą. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Ikiteisminio tyrimo metu sakė iš viso nemokantis vairuoti. Ji įsitikino, kad jis moka vairuoti ir vairavo iš vaizdo įrašo. Vaizdo įrašą gavo po jo parodymų. Požymių nebuvo, kad jis kažko nesuvoktų apklausos metu. Jei būtų kilęs įtarimas, būtų patikrinusi jo ligos istoriją. Advokatui, dalyvavusiam įtariamojo apklausoje taip pat nekilo įtarimas dėl įtariamojo būklės. Jam buvo įteiktas vienas pranešimas apie įtarimą ir atliekama viena apklausa. Ji patikrino, kur A. G. gyvena. Paskelbė apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. paklausė ar jis nori susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Jis nenorėjo susipažinti. Jis nesakė ikiteisminio tyrimo metu, kad jis pasirašys kažką ir buvo adekvatus.

Liudytojas V. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis važiavo su autobusiuku kartu su L. R.. Ties (duomenys neskelbtini) kaimeliu pamatė automobilį, kuris važiavo į visas puses. Tada jie nusprendė paskambinti policijai. Sekė paskui ir pranešinėjo policijai, kur jis važiuoja. Jis važiavo (duomenys neskelbtini)ir ties (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ sustojo ir atvažiavo policija. Jį išlaipino ir surašė protokolą. Automobilyje buvo trys asmenys. Vairavo pagyvenęs žmogus. Mėgstantis iš veido išgerti. Dvejose vietoje vos nenumušė dviratininkų važiuodami. Mėtėsi po kelią. Gale sėdėjo labai stambus žmogus. Kitas taip pat buvo stambus žmogus. Kol atvažiavo policija, visi sėdėjo savo vietose mašinoje. Kai sustojo, gerai matėsi viskas kitoje mašinoje. Lyg ir turėjo alaus butelius, buvo saulėta diena. Jis su automobiliu stovėjo priešais juos nedaugiau kaip 2 metrų atstumu. Matė kaip vairuotoją išlaipino policija. Įvykio vietoje buvo panašus į A. G. žmogus, kalbėjo ne lietuviškai. Tai buvo tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį. Kelio būklė buvo labai gera, o jie vos nenuvažiavo nuo kelio. Prasilenkimui vietos nebuvo daug toje vietoje, negali pasakyti ar jis kažką rankose turėjo. Kelio būklė nebuvo tokia, kad reikėtų išsukti iš kelio.

Liudytojas L. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo kartu su V. S.. Ties (duomenys neskelbtini) kaimeliu pamatė automobilį, kuris manevravo keistai, važiavo į visas puses. V. S. jam pasakė kviesti policiją. Jis paskambino policijai. Policijos paraginti, jie automobilį sekė. Pavažiavus apie 10 km, jie nusprendė nusukti nuo kelio važiuodami link (duomenys neskelbtini). Jie pasuko link „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, pamatė policiją ir tuo metu užkirto jiems kelią. Kol jie važiavo ta atkarpa, kol jie juos sekė, jie vairavo pavojingai. Vienoje vietoje buvo dviratininkai. Pavojingai jie pravažiavo pro dviratininkus. Policija atvažiavo gal po vienos minutės, kol jie juos sustabdė. Kai atvažiavo policija, vairuotojo vietoje sėdėjo tas pats asmuo, kuris vairavo. Vairuotoją matė. Yra tikras, kad būtent jis išlipo iš automobilio. Jis buvo smulkaus sudėjimo, pagyvenęs, apie 50-60 m. amžiaus – vairuotojas. Jis nebuvo aukštas, gal 1.65 m - 1.70 cm ūgio. Kalbėjo rusų ar lenkų kalba, teismo salėje sėdi panašus į jį žmogus. Kelias tą dieną buvo geras. Saulėta diena, matomumas geras. Kelias buvo sausas. Ant kelio nebuvo kliūčių, kurias reikėtų apvažiuoti. Jie norėjo išsukti iš pagrindinio kelio į šalutinį ir jie tuo metu susilygino su jais, tai nematė kas kaip sėdėjo, ką laikė rankose. Automobilyje buvo 3 asmenys. Šalia vairuotojo sėdintis storas žmogus rankose laikė butelį alaus kažką laikė.

Liudytojas Š. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ važiavo dėl neblaivaus vairuotojo. Jiems atvykus automobilis jau stovėjo. Priėjo pranešėjas, pasakė, kad sekė automobilį, kaip jis važiavo. Jis priėjo prie vairuotojo, pasiūlė patikrinti girtumą ir buvo atlikti du putimai, 15 minučių laikotarpiu ir vairuotojas pristatytas buvo į policijos komisariatą. Jiems atvažiavus, vairuotojas sėdėjo vairuotojo vietoje, automobilis stovėjo. Jis buvo smulkaus kūno sudėjimo. Kalbėjo rusiškai. Pranešėjas nurodė, kad vairuotojas vairavo, kad niekas nebuvo išlipęs. Vairuotojas bendravo normaliai, kaip ir visi išgėrę. Negali tiksliai pasakyti, ką aiškino vairuotojas. Teismo salėje sėdintis asmuo yra būtent tas vairuotojas, kurį matė įvykio vietoje. Tai gali pasakyti iš veido bruožų. Automobilyje buvo dar 2 kiti asmenys. Kiti du asmenys buvo gerokai išgėrę. Nesakė, kad jie vairavo. Vienas asmuo buvo labai stambus, o kitas panašaus sudėjimo kaip kaltinamasis.

Liudytojas Č. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su A. G. yra pažįstami. Įvykio nepamena, nes buvo neblaivus. Gėrė su A. G.. Visi buvo neblaivūs. Nepamena kur gėrė. Nepamena kaip mašinoje atsidūrė. Jam atrodo, kad įvykio metu jie buvo dviese. Teismo posėdžio metu pagarsinus jo parodymus, jis juos patvirtino, tik patikslino, kad A. G. gerai nepažįsta. Nežino kam priklauso automobilis.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių liudytojo apklausos protokolo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad pagal individualią veiklą jis užsiima automobilių prekyba. Jis pamena, kad 2019 metais, jis buvo įgijęs automobilį "(duomenys neskelbtini)", v/n (duomenys neskelbtini), kurį jis pardavė. Tačiau jis negali nurodyti nei tikslios datos, nei įgijusio automobilį "(duomenys neskelbtini)", v/n (duomenys neskelbtini) asmens duomenų. Atrodo, kad būtent šį automobilį įgijo vaikinas, jie buvo tada trise. Pamena, kad ją nupirko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ir pamena kad vaikinai buvo iš (duomenys neskelbtini). Duomenų tikrai nepamena. Buvo surašyta pirkimo - pardavimo sutartis. Jis pats į VĮ "Regitra" nesikreipė, nes nėra tokios galimybės. Tiesiog, tas, kas įgijo automobilį "(duomenys neskelbtini)", v/n (duomenys neskelbtini) nesikreipė į VĮ "Regitra" dėl automobilio dokumentų sutvarkymo ir ji liko įrašyta duomenyse kaip jo. Jis pats jos negali išrašyti nuo savęs, nes nėra tokios galimybės sistemoje. Pirkimo - pardavimo sutarties jis neturi, dėl to, kad šiuo metu ji yra Valstybinei mokesčių inspekcijoje ( toliau-VMI), kur atliekamas jo veiklos patikrinimas ir visos jo turimos pirkimo-pardavimo sutartys yra pateiktos VMI (I t., b. l. 35);

Iš byloje esančio vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įrašas gautas iš vaizdo stebėjimo kamerų, įrengtų ant pastato adresu (duomenys neskelbtini), "(duomenys neskelbtini)" paštomatai. Pateikti 2020-06-11 du vaizdo kamerų įrašai. Pirmas vaizdo įrašas. 2020-06-11, nuo 18.55 val. iki 19.05 val. Vaizdo įrašo trukmė 10 minučių. Atidarius vaizdo įrašą, matome, kad kamera rodo važiuojamąją kelio dalį, už kelio stovinčius namus. 18:59:45 val., iš (duomenys neskelbtini) gatvės į (duomenys neskelbtini) gatvę įvažiuoja automobilis "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Už automobilio vairo t.y. ant priekinės kairės pusės automobilio sėdynės sėdi ir automobilį vairuoja A. G., gim. (duomenys neskelbtini)m. Automobilis sustoja. Automobilio vairuotojas ir keleiviai sėdi automobilyje. 19.00 val., sustoja baltos spalvos automobilis su priekaba. Iš kairės pusės ateina du vyrai, iš kurių vienas prieina prie pareigūno ir parodo į "(duomenys neskelbtini)" automobilį. 19:00:55 val., prie automobilio "(duomenys neskelbtini)" prieina policijos pareigūnai. Pareigūnui priėjęs prie automobilio vairuotojo, automobilis pradeda riedėti atgal. Pareigūnas laiko automobilį. 19:01 val., pareigūnas atidaro automobilio "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines kairės pusės dureles, kalba su vairuotoju. Automobilio vairuotojas A. G.,19.01:38 val., išlipa iš automobilio ir eina paskui pareigūną prie tarnybinio automobilio. Pareigūnė bendrauja su vyrais, kurie pranešė apie galimai girtą vairuotoją 112. Vaizdo įrašas pasibaigia. Antrame vaizdo įraše ikiteisminio tyrimo medžiagai reikšmingos informacijos nenustatyta. (I t., b. l. 47-48);

Iš byloje esančio vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota vaizdo įrašo, gauto iš Body kameros 1110 ( policijos pareigūno, dėvimos ant uniformos), apžiūra. ( I t., b. l. 51-55);

Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. G. nustatyi neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. ( I t., b. l. 71);

Iš byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio "(duomenys neskelbtini)" duomenų matyti, kad 2020-06-11, 19.05.10 val., A. G. buvo nustatytas 2.49 promilės girtumas, o 2020-06-11, 19.05.10 val., A. G. buvo nustatytas 2,60 promilės girtumas. ( I t., b. l. 73, 74),

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. G. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu (duomenys neskelbtini) 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2020-06-04, patikros sertifikatas galioja iki 2020-12-04 ( I t., b. l. 72);

Iš byloje esančio transporto priemonės nuvežimo akto matyti, kad automobilis "(duomenys neskelbtini)", val. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nuvežtas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) ( b. l. 75);

Iš byloje esančio VĮ "Regitra" duomenų matyti, kad automobilio "(duomenys neskelbtini)", val. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. M.. ( b. l. 78),

Iš byloje esančio transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad kad 2019-05-01 D. M. automobilį "(duomenys neskelbtini)", val. Nr. (duomenys neskelbtini) už 100 eurų pardavė V. M., gyv. (duomenys neskelbtini). ( b. l 85);

Iš byloje esančio transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad 2019-05-05 V. M. automobilį "(duomenys neskelbtini)", val. Nr. (duomenys neskelbtini) už 100 eurų pardavė P. Z., gyv. (duomenys neskelbtini) ( b. l 95 );

Iš byloje esančio rašto matyti, kad P. Z. informuotas apie automobilio atsiėmimą iš saugojimo aikštelės ( b. l. 103);

Iš byloje esančio VšĮ "Emprekis" pažymos matyti, kad automobilio "(duomenys neskelbtini)", 1999-2000 m. gamybos, vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 950 eurų (b. l. 79).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010 ). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo A. G. kaltė, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas visiškai įrodyta.

Nors A. G. aiškios ir vienareikšmiškos pozicijos dėl savo kaltės neišreiškė, tačiau jo kaltę patvirtina visa byloje surinkta medžiaga, liudytojų V. S., L. R., Č. M., policijos pareigūno Š. V. parodymai duoti teisme. Nors A. G. neigė vairavęs automobilį, tačiau teisme apklaustas policijos pareigūnas Š. V. iš veido bruožų atpažino teismo posėdžių salėje sėdintį A. G. kaip automobilio vairuotoją, kurį matė įvykio vietoje. Kaip automobilio vairuotoją A. G. nurodė ir liudytojas L. R., teisme paaiškinęs, kad atvažiavus policijai, vairuotojo vietoje sėdėjo tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį. Vairuotoją matė, kai važiavo paskui minėtą automobilį ir vienu metu jį lenkė. Yra tikras, kad būtent jis išlipo iš automobilio. Be to, nors A. G. neigė vairavęs automobilį ir nevienareikšmiškai pasisakė dėl to ar jam parodytame vaizdo įraše atpažįsta save, kaip iš automobilio išlipantį vairuotoją, tačiau teismo manymu iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad atidarius automobilio "(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines kairės pusės dureles, t.y. vairuotojo pusės, iš jo išlipa kaltinamasis A. G. ir eina paskui pareigūną prie tarnybinio automobilio. O A. G. neblaivumo faktą įrodo byloje esantis neblaivumo aktas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad automobilio vairavimo neigimas yra kaltinamojo A. G. vertinamas kritiškai, kadangi jo pateikta versija prieštarauja byloje surinktiems ir kaltinamojo kaltę patvirtinantiems įrodymams, kurių visuma patvirtina, kad A. G. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent, jis 2020-06-11, apie 18.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam pirmuoju testavimu alkoholio matuokliu „(duomenys neskelbtini)“ (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo nustatytas 2,49 promilių girtumas, antruoju testavimu taip pat buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

A. G. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). A. G. administracine tvarka baustas (b. l. 143), neteistas (b. l. 144-145), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, duomenų apie priklausomybės ligų ir psichiatrinį gydymą valstybinis kaltintojas nėra. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, kaltinamajam A. G. gali būti skiriama LR BK 281¹ straipsnio 1 dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamojo galimybes įvykdyti bausmę, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai A. G. buvo sulaikytas nuo 2020 m. birželio 11 d. 19.05 val. iki 2020 m. birželio 12 d. 14.53 val. ( b.l. 116,117) LR (duomenys neskelbtini) str. tvarka.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad A. G. nusikalstamos veikos padarymo metu, t.y. 2020-06-11 galiojanti BK 75 straipsnio redakcija (iki 2020 m. birželio 30 d. galiojusi) nenustatė asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, arešto bausmės vykdymo atidėjimo galimybės. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Teismo vertinimu A. G. gali būti taikoma dabartinė BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, kuri yra nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas ir turintis grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis), todėl tikslinga nagrinėjamu atveju spręsti dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo A. G.. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. G. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, ankščiau nėra teistas, taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo amžių, į tai kad turi gyvenamąją vietą, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančios aplinkybių nebuvimą, todėl teismo nuomone, išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, bausmės tikslai gali būti pasiekti greičiau ir efektyviau, kaltinamojo neizoliavus nuo visuomenės, priešingai parodžius pasitikėjimą juo. Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teismo manymu, yra pakankamas pagrindas atidėti bausmės vykdymą minimaliam trijų mėnesių laikotarpiui. Kadangi A. G. arešto bausmė paskiriama pirmą kartą, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, ji atidėtina paskirus intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis A. G. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad A. G., neturėdamas specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti kelių transporto priemonę, savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam įgyti BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teisę ateityje per baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti A. G. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą. A. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones trejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas., 3 dalis, 68 straipsnis). Atsižvelgus į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – 2020 m. birželio 12 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis "(duomenys neskelbtini)", val. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš bylos medžiagos (pirkimo-pardavimo sutarčių) nustatyta, automobilio automobilis "(duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas yra P. Z.. Nors teisiamojo posėdžio metu A. G., nurodė, jog tai jo automobilis, tačiau objektyvių duomenų nėra. Be to iš bylos medžiagos matyti, jog dėl automobilio priklausomybės, paties A. G. parodymai yra prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu automobilio savininku nurodė asmenį vardu V.. Todėl nagrinėjamu išieškotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma. Iš byloje esančių VšĮ ,,Emprekis“ duomenų matyti, jog automobilio "(duomenys neskelbtini)", val. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM yra 950 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad <...> tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-12-495/2020). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš A. G. valstybės naudai konfiskuotina automobilio "(duomenys neskelbtini)", val. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, atitinkanti pinigų sumą – 950 Eur.

Procesiniai klausimai

A. G. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktini galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (b.l. 132, 135).

Daiktiniai įrodymai – 3 vnt. CD laikmenos su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, nagrinėjant bylą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme privalėjo dalyvauti gynėjas ir juo ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtas advokatas Algirdas Gurauskas, o teisme paskirta advokatė Zita Malova. LR BPK 106 str. 2 dalis taip pat nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios bei į jo turtinę padėtį, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendė:

A. G. (A. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausme.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 9 d. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai A. G. buvo sulaikytas nuo 2020 m. birželio 11 d. 19.05 val. iki 2020 m. birželio 12 d. 14.53 val. (viena sulaikymo para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai arešto dienai.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį ir A. G. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – buvimo vietos kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6.00 val., įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu, skirti A. G. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 14 d.

- išieškoti iš A. G. konfiskuotino turto – "(duomenys neskelbtini)", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) – vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 950 Eur.

Paskirtas kardomąsias priemones specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – 3 vnt. CD diskus su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė