Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Alinai Karpovič, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Balsių valda“ atstovui advokatui Algiui Petruliui, atsakovių Ž. M.-Č. ir V. Š. atstovei advokatei Aušrai Kapočienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TeleTower“ skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Balsių valda“, Ž. M.-Č., V. Š., B. D. (B. D.), K. G., K. G., Č. G., J. G. ir trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“ dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau – ir Administracija) 2001 m. sausio 22 d. išdavė leidimą Nr. KP01-03 vykdyti statybos darbus, kuriuo UAB „Bitė GSM“ (šiuo metu – UAB „Bitė Lietuva“) buvo leista statyti bazinę mobiliojo ryšio stotį – stiebą (bokštą) ir metalinius konteinerius. Statybos leidimas leido statyti bazinę stotį būtent toje teritorijoje, kuri dabar patenka į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Vilniaus m. sav., Kryžiokų k. (toliau – ir Žemės sklypas). Bazinę stotį sudaro kelios dalys, t. y. bokštas bei tam tikros talpos (metaliniai konteineriai), skirtos šiai įrangai prižiūrėti.

2009 m. lapkričio 2 d. buvo užbaigtas UAB „Bitė Lietuva“ reorganizavimo atskyrimo būdu procesas, po kurio dalis UAB „Bitė Lietuva“ turto, teisių ir pareigų, įskaitant ir teises bei pareigas, susijusias su bazinės stoties eksploatavimu, perėjo UAB „TeleTower“, kurio veikla yra susijusi su mobiliojo ryšio bokštų ir vietų bazinėmis stotimis nuoma bei ryšio perdavimo įrangos talpinimo paslaugų teikimu.

Pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos duomenis, bazinės stoties (stiebo ir metalinių konteinerių) statyba buvo užbaigta 2001 m. rugpjūčio 3 d. Jau esant visiškai pastatytai bazinei stočiai, buvo atkurtos nuosavybės teisės į Žemės sklypą, į kurio dalį pateko ir jau pastatyta, įrengta ir naudojama bazinė stotis.

Administracija 2002 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 01-1719 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui B. D.“ ir sprendimą Nr. 01-1721 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui K. G.“, kuriais B. D. ir K. G. buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę grąžinant ją natūra bendrosios nuosavybės teise lygiomis dalimis.

2003 m. birželio 30 d. buvo sudaryta Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, kuria Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis buvo perleistas atsakovėms V. Š. ir Ž. M.-Č..

Įsigijusios Žemės sklypą savininkės ėmė reikalauti sudaryti Žemės sklypo dalies, kurioje yra bazinė stotis, nuomos sutartį. 2004 m. gegužės 24 d. sudarius Žemės sklypo nuomos sutartį, UAB „Bitė Lietuva“ buvo išnuomotos 975/58000 dalys Žemės sklypo. Taigi, buvo išnuomota Žemės sklypo dalis, reikalinga bazinei stočiai eksploatuoti, – 0,0975 ha.

2008 m. sausio 11 d. Žemės sklypą pagal pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp V. Š., Ž. M.-Č. ir UAB „Balsių valda“, nuosavybės teise įgijo UAB „Balsių valda“.

Skunde teigia, kad iš esmės tuometinė bazinės stoties savininkė UAB „Bitė Lietuva“ nuo bazinės stoties naudojimo pradžios įgijo teisę nuosavybės teise įsigyti Žemės sklypo dalį, reikalingą bazinei stočiai eksploatuoti, tačiau nespėjus pasinaudoti šia teise, 2002 m. buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovams K. G. ir B. D. į visą Žemės sklypą, įskaitant ir tą jo dalį, kurioje yra bazinė stotis. Šie sprendimai pažeidžia ne tik bazinės stoties savininko teises į Žemės sklypo dalį, tačiau ir kitas imperatyvias teisės normas, todėl jų dalys dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemės sklypo dalį, būtiną bazinės stoties eksploatacijai, laikytinos neteisėtomis ir negaliojančiomis.

Nuosavybės teisių atkūrimas natūra į Žemės sklypą dalyje dėl valstybinės reikšmės miško Kauno apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2-110-260/2014) pripažintas neteisėtu, todėl yra pagrindas pripažinti neteisėtu ir nuosavybės teisių atkūrimą natūra į Žemės sklypo dalį, reikalingą pareiškėjai priklausančios bazinės stoties eksploatacijai, nes toks nuosavybės teisių atkūrimas pažeidžia imperatyvias teisės normas ir pareiškėjos teises bei teisėtus interesus.

Nuosavybės teisės negalėjo būti atkurtos natūra į Žemės sklypo dalį, kurioje buvo pastatyta ir eksploatuojama bazinė stotis, nes šis ypatingas statinys tenkina visuomenės interesą ir poreikį naudotis mobiliuoju ryšiu, todėl jis priskirtinas visuomeninės paskirties statiniui. Žemės sklypo 0,0975 ha ploto dalis, reikalinga bazinės stoties eksploatacijai, priskirtina valstybės išperkamam turtui ir natūra negalėjo būti grąžinama. Taigi negali būti galiojančiomis laikomos ir Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys. UAB „Balsių valda“ 2008 m. sutartimi negalėjo įgyti Žemės sklypo dalies, reikalingos bazinės stoties eksploatacijai, nes taip pažeidžiama pareiškėjos teisė ir teisėtas interesas įsigyti šią Žemės sklypo dalį ar išsinuomoti ne konkurso tvarka.

Ginčijamas Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarčių dalis pripažinus negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento, turi būti taikoma restitucija ir Žemės sklypo 0,0975 ha dalis, reikalinga bazinės stoties eksploatacijai, grąžinta Lietuvos Respublikos nuosavybėn, o iš valstybės biudžeto dabartinei Žemės sklypo dalies savininkei UAB „Balsių valda“ už perduodamą Žemės sklypo dalį atlyginama pagal jos vidutinę vertę Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu.

Mano, kad tikslinga taikyti Kauno apygardos teismo byloje nustatytą Žemės sklypo vertę, todėl UAB „Balsių valda“ naudai iš valstybės priteistina kompensacija turėtų būti 27 371,81 Eur (apskaičiavimas 1 582 483,78 Eur x 0,0975 ha / 5,6369 ha).

Skundžiami Administracijos sprendimai priimti 2002 m. birželio 5 d., nuo jų priėmimo iki pirminio ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikimo yra praėję 14 metų, tai per se (savaime) sudaro pagrindą atmesti pareiškėjos reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėja praleido naikinamąjį administracinių aktų apskundimo terminą, leidžia atmesti jos reikalavimus panaikinti sandorius ir taikyti restituciją, kadangi jie, nepanaikinus administracinių aktų, negali būti tenkinami.

Pažymi, kad jau nuo 2004 m. gegužės 24 d., kai buvo sudaryta žemės sklypo dalies nuomos sutartis tarp pareiškėjos ir atsakovių V. Š. ir Ž. M., pareiškėjai buvo žinoma, kad visas Žemės sklypas, inter alia (be kita ko) ir ta jo dalis, kurioje įrengta bazinė mobiliojo ryšio stotis, yra perleistas privatiems asmenims, tačiau jokių pretenzijų dėl Administracijos sprendimų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, ir vėlesnių sandorių nereiškė iki pat 2016 m. Be to, aplinkybė, kad ji sudarė minėtą nuomos sutartį, leidžia daryti prielaidą, kad pareiškėja manė, jog asmenys, įgiję Žemės sklypą, yra teisėti jo savininkai ir gali savo nuožiūra jį valdyti, naudoti ir juo disponuoti, inter alia (be kita ko) ir sudaryti sandorius su pareiškėja dėl Žemės sklypo dalies nuomos. Tik kilus ginčams tarp pareiškėjos ir nuomotojos UAB „Balsių valda“ dėl sudarytos Žemės sklypo dalies nuomos sutarties sąlygų pažeidimo, pareiškėja pradėjo kvestionuoti administracinių aktų ir sandorių, kurių pagrindu atsakovams perleistas Žemės sklypas, teisėtumą. Nepagrįstas asmens delsimas ginti savo subjektines teises nuo galimų pažeidimų negali būti pateisinamas teisinėje valstybėje. Taigi, byla šiuo atveju turėtų būti nutraukta.

NŽT neturi duomenų, kad ginčo teritorijoje prie pareiškėjos valdomų statinių nuosavybės teisių atkūrimo metu būtų suformuotas savarankiškas žemės sklypas, reikalingas visuomeninės paskirties pastatams ar įrenginiams eksploatuoti, todėl šioje teritorijoje buvusi valstybinė žemė nelaikytina valstybės išperkama žeme.

Be to, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad mobiliojo ryšio bazinė stotis patenka į ypatingų statinių kategoriją ir pagal tiesioginę naudojimo paskirtį priskirtina inžineriniams tinklams, ryšių tinklų pogrupiui, todėl laikytina visuomeninės paskirties statiniu – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra išaiškinęs, kad inžineriniai tinklai nepriskirtini visuomeninės paskirties inžineriniams statiniams.

Atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismo byloje sprendimų teisėtumas buvo vertinamas tiek, kiek tai susiję su aplinkybe, kad sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės miško žemę, tačiau nebuvo vertinamos aplinkybės, susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu į tą Žemės sklypo dalį, kurioje įrengta pareiškėjos valdoma bazinė mobiliojo ryšio stotis. Todėl minėtoje byloje nustatytos aplinkybės iš esmės nėra susijusios su šioje byloje iškilusiu ginču.

Nurodo, kad galiojančiuose teisės aktuose nustatyta principinė nuostata, kad valstybinės žemės naudotojai (žemės sklype esančių statinių savininkai) turi išimtinę teisę ne aukciono tvarka nuomoti atitinkamą valstybinės žemės sklypo dalį, skirtą teisėtai žemės sklype esantiems jų nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą jų paskirtį. Be to, vadovaujantis minėtomis teisės normomis, žemės sklypas išnuomojamas tik esamiems statiniams eksploatuoti ir tik pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą paskirtį. Pareiškėjos nurodytas objektas, t. y. bazinė mobiliojo ryšio stotis, nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, todėl jai eksploatuoti negalėtų būti sudaroma valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjos nurodytas restitucijos modelis netaikytinas.

Sudarydamas sutartį nuomininkas pažadėjo, kad pasibaigus nuomos terminui išsikels ir atstatys žemės paskirtį savo lėšomis, todėl nuomos sutartyje suteiktas 3 mėnesių terminas stiebui ir telekomunikacinei įrangai išmontuoti bei atstatyti pradinę žemės paskirtį. Taip pat sutartimi nustatytas draudimas statyti ir įrengti kitus įrenginius ir statinius. Kiek atsakovėms žinoma, nuomininkas pažeidė nuomos sutartį ir ši aplinkybė nustatyta LAT 2016 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016.

Teigia, kad, atkuriant nuosavybės teises į ginčo Žemės sklypą bei sandoriais perleidžiant nuosavybės teises, nei valstybės institucijos, nei kiti atsakovai pažeidimų, kuriuos nurodo pareiškėja, nepadarė. Privataus juridinio asmens reikalavimas, kad valstybė išpirktų žemės sklypą neregistruotam statiniui eksploatuoti, nepagrįstas nei protingumo, nei sąžiningumo kriterijais, nei teisės normomis.

2017-09-04 teisme gautas atsakovų K. G., J. G., Č. G. ir K. G. prašymas nagrinėjamu atveju taikyti ieškinio senaties terminą, kadangi nuo ginčijamų sprendimų priėmimo dienos praėjo daugiau kaip 15 metų, pareiškėja apie šį sprendimą iš esmės žinojo nuo jo priėmimo dienos.

Atsakovas B. D. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Administracijos 2002 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 01-1719 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui B. D.“ dalies, t. y. dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę grąžinant ją natūra dalies (0,0975 ha statiniais užstatytą žemę), patenkančios į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Kryžiokų k., ir 2002 m. birželio 5 d. sprendimo Nr. 01-1721 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui K. G.“ dalies, t. y. dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę grąžinant ją natūra dalies (0,0975 ha statiniais užstatytą žemę), patenkančios į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Kryžiokų k., teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2001 m. sausio 22 d. Administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba UAB „Bitė GSM“ išdavė statybos leidimą Nr. KP01-03 statyti bazinę mobiliojo ryšio stotį (78 m stiebas ir metalinis konteineris), adresu: Vilniaus m., Kryžiokų k., Verkių sen.

2002 m. birželio 5 d. Administracija sprendimu Nr. 01-1721 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui K. G.“ ir sprendimu Nr. 01-1719 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui B. D.“ atkūrė nuosavybės teises atsakovams K. G. ir B. D. į jiems tenkančias buvusio savininko V. D. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės dalis, adresu: Vilniaus m. sav., Kryžiokų k., grąžinant jiems natūra 5,80 ha ploto žemės sklypą bendrosios nuosavybės teise (po 2,90 ha kiekvienam).

2003 m. balandžio 30 d. buvo sudaryta žemės pirkimo–pardavimo sutartis (reg. Nr. GŠ-3452) tarp K. G., B. D., V. Š. ir Ž. M., kuria V. Š. ir Ž. M. bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. sav., Kryžiokų k.

2004 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta Žemės sklypo dalies nuomos sutartis (reg. Nr. 6-3564) tarp V. Š., Ž. M. ir UAB „Bitė GSM“, kuria UAB „Bitė GSM“ 15 metų buvo išnuomotos 975/58000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: Vilniaus m. sav., Kryžiokų k.

2008 m. sausio 11 d. buvo sudaryta Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (reg. Nr. DT -203) tarp V. Š., T. Š., Ž. M.-Č. ir UAB „Balsių valda“, kuria UAB „Balsių valda“ įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniaus m. sav., Kryžiokų k.

NŽT prašo pareiškėjos reikalavimams taikyti ABTĮ nustatytą naikinamąjį terminą ir bylą nutraukti, o UAB „Balsių valda“, V. Š. ir Ž. M.-Č., K. G., J. G., Č. G. ir K. G. taikyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytą ieškinio senaties terminą.

Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėja reiškia tiek administracinio (dėl atitinkamų Administracijos sprendimų, priimtų nuosavybės teisių atkūrimo srityje, panaikinimo iš dalies), tiek civilinio pobūdžio (dėl atitinkamų sandorių pripažinimo negaliojančiais iš dalies bei dėl restitucijos taikymo) reikalavimus. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2017 m. kovo 8 d. nutartimi konstatavo, kad civilinio pobūdžio reikalavimai laikytini išvestiniais iš pirmųjų reikalavimų, nes jų teisėtumas pirmiausia grindžiamas ne civilinės teisės normų pažeidimu, o nurodant, kad nuosavybė atsirado esant neteisėtiems pagrindams – įstatymams, prieštaraujantiems administravimo subjekto aktams. Civilinio pobūdžio reikalavimų išsprendimas visų pirma priklausys nuo to, kaip bus išspręsti byloje keliami administracinio teisinio pobūdžio reikalavimai.

LAT yra nurodęs, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (LAT 2002 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008).

Atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams nutartyje konstatuotą aplinkybę, kad šiuo atveju pagrindiniu laikytinas administracinio pobūdžio reikalavimas, o civilinio pobūdžio reikalavimai yra išvestiniai, bei į LAT formuojamą praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamoje situacijoje taikytini tik administracinių bylų teisenos terminai.

Nustatyta, kad pareiškėja su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą kreipėsi 2016 m. rugsėjo 9 d., todėl ginčo atveju taikytina ABTĮ redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. liepos 1 d., kadangi byla pradėta nagrinėti po šios įstatymo redakcijos įsigaliojimo.

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas negali būti atnaujintas, jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo arba nuo įstatymo ar kito teisės akto nustatyto klausimo išsprendimo termino pasibaigimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, išskyrus atvejus, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, susijusi su teisės akto priėmimu, veiksmo atlikimu arba neveikimu ar vilkinimu atlikti veiksmus. Taigi, ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis, t. y. jam suėjus asmenys nebegali skųsti administracinio pobūdžio aktų, nuo kurių priėmimo praėjo daugiau nei 10 metų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Administracijos sprendimai Nr. 01-1719 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui B. D.“ ir Nr. 01-1721 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui K. G.“, kurių dalis, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu grąžinant natūra 0,0975 ha statiniais užstatytą žemę, patenkančią į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Kryžiokų k., prašo panaikinti pareiškėja, buvo priimti 2002 m. birželio 5 d. Pareiškėjos ieškinys, kurį vėliau Specialioji teisėjų kolegija perdavė nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, dėl minėtų sprendimų dalių panaikinimo Vilniaus apylinkės teisme buvo gautas tik 2016 m. rugsėjo 9 d. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nuo sprendimų priėmimo iki pareiškėjos kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei 14 metų, todėl pareiškėja nebegalėjo kreiptis į teismą ir ginčyti minėtų sprendimų dalių teisėtumo.

Pažymėtina, kad vėliausiai apie savo galimai pažeistą teisę pareiškėja sužinojo 2004 m. gegužės 24 d., kai buvo sudaryta Žemės sklypo dalies nuomos sutartis. Taigi, net jei 10 metų termino pradžia būtų skaičiuojama nuo sužinojimo momento, jis taip pat būtų praleistas, kadangi pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2016 m. rugsėjo 9 d., t. y. praėjus daugiau nei 12 metų.

Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 25 d. sprendime buvo konstatuota, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. birželio 5 d. sprendimais Nr. 01-1719 ir Nr. 01-1721 Žemės sklypo dalis, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, negalėjo būti atkurta natūra, todėl šios sprendimų dalys buvo panaikintos, tačiau šio sprendimo priėmimas neturi įtakos sprendžiamam ginčui šioje byloje, kadangi pareiškėjos ginčijama žemės sklypo dalis į valstybinio miško teritoriją nepatenka.

ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą.

Šiuo atveju yra suėjęs ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas naikinamasis 10 metų terminas ir pareiškėja nebegalėjo skųsti Administracijos sprendimų Nr. 01-1719 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui B. D.“ ir Nr. 01-1721 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui K. G.“ dalių dėl nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra į 0,0975 ha statiniais užstatytą žemę, patenkančią į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., Kryžiokų k.

Pažymėtina, kad pareiškėja neprašė termino atnaujinti nei procesiniuose dokumentuose, nei per teismo posėdį.

Reikalavimai panaikinti administracinius aktus (Vilniaus apskrities viršininko sprendimus) yra pagrindiniai (vyraujantys), o reikalavimai panaikinti sandorius ir taikyti restituciją laikytini išvestiniais, kaip nurodė Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyje. Taigi, išsprendus Vilniaus apskrities administracijos viršininko priimtų administracinių aktų teisėtumą ir nutraukus šią bylos dalį, negali būti tenkinami ir kiti pareiškėjos reikalavimai, t. y. naikinami civiliniai sandoriai ir taikoma restitucija.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, byla nutrauktina.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi nutartis priimta ne pareiškėjos naudai, ji neįgyja teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 8 punktu, 107–108 straipsniais, 152 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „TeleTower“ skundą nutraukti.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.