Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės ir Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, jam skirta 3500 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda, įpareigojant paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių.

Iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiosios G. S. naudai priteista, 1233,85 Eur (vienas tūkstantis du šimtai trisdešimt trys eurai 85 euro centai) turtinės žalos ir 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinės žalos.

Iš E. P., nukentėjusiosios G. S. naudai priteista 1089 Eur (vienas tūkstantis aštuoniasdešimt devyni eurai) išlaidų patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidos - 1555,28 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt penki eurai 28 euro centai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. P. (duomenys neskelbtini), apie (duomenys neskelbtini) val., ties (duomenys neskelbtini) kelio ir (duomenys neskelbtini) gatvės sankryža, (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 115 ir 126 punktų reikalavimus, t. y. važiuodamas keliu, antra eismo juosta ir artėdamas prie kelio susiaurėjimo, kur lieka tik viena eismo juosta, privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms iš dešinės, ir palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus, to nepadarė, važiuodamas kelio vingiu antra eismo juosta įvažiavo į kelio susiaurėjimą, kur lieka viena eismo juosta, nepaliko tarpo iš dešinio šono, ir kliudė dešiniau pirma eismo juosta važiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. S.. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. A., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos G. S. ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos V. A. sveikata. G. S. nustatyti krūtinės ląstos, pilvo ir kairės blauzdos sumušimai, pasireiškę: poodinėmis kraujosruvomis dešinės krūties, pilvo, kairės blauzdos srityse; daugybiniais šonkaulių lūžiais - dešinėje pusėje I - IX šonkaulių, kairėje - II šonkaulio; abiejų plaučių sumušimo židiniais, po ko krūtinės ląstos sumušimas gydymosi eigoje komplikavosi plaučių uždegimu, V. A. nustatytas krūtinkaulio lūžis.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

1. E. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl BK 281 straipsnio 1 dalies taikymo

3. E. P. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl jo kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

4. Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad teismo nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio reikalavimus, t. y. įrodymai turi būti ne tik lakoniškai išdėstyti, bet ir atlikta jų analizė, kas suponuotų abejonių nekeliančią išvadą ir kad tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai būtų įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta bei kuriais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis tam tikras nusikalstamos veikos aplinkybes. Įrodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumą, sujungiant visus teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingus faktus į loginę visumą, nes tik tokiu būdu galima konstatuoti vienareikšmes, tikslias ir logiškas išvadas dėl asmens (ne)kaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

5. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą), o taip pat priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, autoįvykio priežastimi pripažįstama tokiais atvejais, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykis neįvyktų. Būtina nustatyti ir tai ar kilę padariniai yra dėsningi, ar atsitiktiniai.

6. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste, analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad savo kaltės padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką E. P. nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu nei bylą nagrinėjant teisme. Remiantis E. P. parodymais, automobiliu jam artėjant prie sankryžos antra eismo juosta, jis prie šviesoforo stovėjo antroje juostoje. Pradėjus važiuoti, šalia jo pirmoje juostoje iš pradžių nieko nebuvo. Važiavo tiesiai, už (duomenys neskelbtini) g. sankryžos išgirdo smūgį į dešinį automobilio kampą. Praktiškai tuo pačiu metu, gavo smūgį į automobilio dešinį kampą ir prieš jį išpuolė „(duomenys neskelbtini)“ automobilis, kuris pervažiavo į kairę pusę ir atsitrenkė į automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Apeliantas nurodo, jog tarp automobilių viso buvo du kontaktai, pirmasis kontaktas, kai jis kliudė priekinį bamperį, o antras kontaktas, kai nukentėjusiosios automobilis išvažiavo į priešingą pusę ir susidūrė su „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu, tuomet jis dar kliudė kairiuoju kampu šonu, nes nespėjo sustoti kai trenkėsi į galines automobilio dureles. Apelianto manymu įvykis įvyko, nes nuketėjusioji tikėjosi, kad spės jį aplenkti pro dešinę pusę. Savo kaltę Apeliantas pripažino tik dalinai, t .y. kad nevažiavo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kas jo manymu, davė klaidingų vilčių nukentėjusiajai lenkti jį iš dešinės pusės. E. P. teigia, kad autoįvykis kilo todėl, kad nukentėjusioji nepastebėjusi, kad jo negalės aplenkti metėsi į kairę pusę, nes jau dešinėje pusėje nebebuvo vietos kur pravažiuoti. Nukentėjusioji jį lenkė iš dešinės pusės, todėl kilo eismo įvykis. Tos pačios pozicijos Apeliantas laikosi ir apeliaciniame skunde, nurodydamas, kad sutinka su ekspertinėse išvadose ir nuotraukose bei eismo įvykio schemoje užfiksuotu faktu, kad jis nagrinėjamu eismo įvykio metu nesilaikė pareigos važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamos dalies krašto, tačiau toks KET pažeidimas E. P. teigimu negali būti laikomas pagrindine eismo įvykio priežastimi, todėl apeliaciniu skundu prašo teismo atsižvelgti, jog visose trijose ekspertų išvadose konstatuotas nuketėjusios maksimalaus leistino greičio viršijimas. Dėl nukentėjusiosios eismo įvykio metu padarytų KET pažeidimų (maksimalaus leistino greičio viršijimo), prašoma teismo pripažinti nukentėjusiąją atsakinga už nagrinėjamą eismo įvykį arba pripažinti abipusę eismo įvykio dalyvių kaltę.

7. E. P. neigia savo kaltę dėl kilusio eismo įvykio, iš esmės nurodydamas, jog dėl eismo įvykio yra kalta automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja, G. S., nes būtent ji viršydama leistina greitį lenkė jo vairuojamą krovininį automobilį iš dešinės pusės ir neįvertinusi situacijos, bei nespėjusi laiku atlikti lenkimo manevro kliudė jo vairuojamo krovininio automobilio priekio kairįjį kampą. Teisėjų kolegija įvertinusi Apelianto pateikiamą įvykio versiją bei byloje surinktų įrodymų ir duomenų visumą sprendžia, kad Apelianto parodymų neigiančių jam inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymių egzistavimą jo veiksmuose visuma, nelaikytina pakankamu pagrindu jo nekaltumo konstatavimui. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo ar nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių, todėl sprendžiant kaltininko parodymų patikimumo ir objektyvumo klausimą, ypatingą reikšmę įgyja tiek kitų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apklaustų asmenų parodymai, tiek ir rašytiniai bylos duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys kaltininko poziciją dėl jam pareikštų kaltinimų.

8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad priimdamas nuosprendį pirmos instancijos teismas iš esmės vadovavosi išimtinai Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgiant jog byloje pateikta eksperto dr. V. M., įrašyto į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą, ekspertinė išvada, kuri skiriasi nuo minėtų išvadų ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)).

9. Kaip jau buvo aptarta, E. P. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo pripažino tik iš dalies ir nurodydamas, jog ne jis vairuodamas krovininį automobilį atsitrenkė į lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, o būtent automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja, tinkamai neįvertinusi susidariusios situacijos, sukėlė eismo įvykį ir atsitrenkė į jo vairuojamą krovininį automobilį. Apeliantas savo teiginius grindžia pateikiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, jog techniniu požiūriu nėra pagrindo teigti, jog krovininio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas, prieš eismo įvykį rikiavosi į dešinę, t. y. kad jo veiksmai buvo nepriimtini, kad tai buvo priežastiniame ryšyje su buvusio eismo įvykio kilimu. (b. l. 19-31, t. 2). Šioje eksperto išvadoje taip pat nurodoma, kad techniniu požiūriu pagrindine nagrinėjamo eismo įvykio kilimo priežastimi buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos G. S. veiksmai, prieštaravę KET 128 punkto, ir tikėtina, 127 punkto reikalavimams. Pirmos instancijos teismas suabejojo šios eksperto išvados objektyvumu ne tik dėl to, kad ji pateikta kaltinamojo gynybos, tačiau vertindamas ir kitus bylos įrodymus. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant nustatyti eismo įvykio kaltininką, buvo skirta užduotis atlikti objektų tyrimą, ir nutartimi paskirta komisijos tyrimo ekspertizė, gauta specialisto išvada bei ekspertizės aktas, kurių išvados skiriasi nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto išvados Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, vertindama byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ eksperto priimta išvada nors ir palanki E. P., tačiau nėra pakankamas įrodymas Apelianto kaltei paneigti, kadangi joje nustatyti faktai prieštarauja byloje kitiems įrodymams.

10. E. P. teigia, kad dėl kilusio eismo įvykio kalta pati nukentėjusioji, tačiau Apelianto kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo pilnai įrodyta remiantis sekančiais įrodymais:

1) Byloje esančioje Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad vilkiko „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo, t. y. E. P. veiksmai, jog jis, važiuodamas (duomenys neskelbtini) kelio važiuojamosios dalies antra eismo juosta ir prieš sankryžą su (duomenys neskelbtini) g. ir rikiuodamasis arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, nedavė kelio pirma eismo juosta šalia važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai, dėl ko vilkikas susidūrė su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu ir buvo pagrindinė sąlyga dėl ko kilo šis eismo įvykis. (b. l. 61-76, t. 2)

2) Iš esmės analogiška išvada priimta ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad nors tikėtina, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos veiksmai, - kilus grėsmei eismo saugumui, nemažino savo vairuojamos transporto priemonės greičio, kad išvengtų susidūrimo su krovininiu automobiliu- techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, tačiau vairuotojo E. P. veiksmai - antra eismo juosta važiuodamas kelio vingiu, nepaliko iš šono tarpo ir kliudė dešiniau pirma eismo juosta važiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. (b. l. 135-149, t. 2)

3) Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje ir ekspertizės akte priimtas išvadas, jog vairuotojo E. P. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui patvirtina ir liudytojo R. Š. ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, duoti parodymai. Liudytojas patvirtino matęs kaip prieš įvykstant nagrinėjamam eismo įvykiui, E. P. vairuotas krovininis automobilis ir G. S. vairuotas lengvasis automobilis važiavo lygiagrečiai vienas kito vienodu greičiu, o pradėjus siaurėti (duomenys neskelbtini) keliui krovininis automobilis, nemažindamas greičio ir nerodydamas jokio įspėjamo signalo pradėjo lėtai artėti link dešinio važiuojamosios dalies krašto. Tuomet automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja, pastebėjusi, kad krovininis automobilis pradeda ją spausti, pradėjo didinti važiavimo greitį, lyg norėdama spėti pravažiuoti pro krovininio automobilio priekinę dalį. (b. l. 67-69, t. 1)

11. Apelianto pateikiamą įvykio versiją, jog dėl kilusio eismo įvykio kalta lengvojo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja G. S., paneigia byloje surinkti objektyvūs įrodymai. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo motyvams, jog ši Apelianto pateikiama įvykio versija yra tik jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai, kad nukentėjusioji pastebėjusi, jog krovininis automobilis pradeda ją spausti pradėjo didinti važiavimo greitį, lyg norėdama spėti pravažiuoti pro krovininio automobilio priekinę dalį, teisėjų kolegija laiko logiška vairuotojos reakcija bet kokia kaina išvengti gręsiančio automobilių susidūrimo, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti nukentėjusiąją atsakinga už nagrinėjamą eismo įvykį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

12. Kaip jau aptarta, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir nesunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Atsižvelgus į aptartų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog būtent E. P. atliktas manevras, kurio metu jis krovininiu automobiliu važiuodamas antra eismo juosta kelio vingiu nepaliko iš dešinio šono tarpo ir kliudė dešiniau pirma eismo juosta teisingai pagal KET reikalavimus važiavusį automobilį, buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis, todėl esant priežastiniam ryšiui tarp E. P. veiksmų pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir kilusių padarinių – nesunkaus G. S. ir V. A. sveikatos sutrikdymo, E. P. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, sprendžiant E. P. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. E. P. kaltė grindžiama teisme ištirtais ir aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį dalyje, dėl E. P. pripažinimo kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl paskirtos bausmės

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas neįvertino Apelianto veiką lengvinančių aplinkybių t. y. nukentėjusiosios rizikingo elgesio - viršyto leistino greičio, todėl skyrė Apeliantui ženkliai didesnę nei minimalią, BK 47 straipsnyje numatytą baudą.

15. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniu skundu nurodomas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas, kuriame numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (nukentėjusiojo rizikingas elgesys) apibūdina objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, t. y. subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Nagrinėjamo BK straipsnio kontekste, kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje rizikingu nukentėjusiojo elgesiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį arba nenumato rizikos, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Taigi, norint nustatyti šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę, būtina pateikti konkretų nukentėjusiojo elgesio vertinimą, nustatant jo poveikį nuteistojo nusikalstamų veiksmų padarymui.

16. (duomenys neskelbtini) Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad prieš eismo įvykį krovininis automobilis „(duomenys neskelbtini)“ su puspriekabe buvo pasiekęs apie 48 km/h greitį. Nustatyti, koks buvo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis prieš eismo įvykį, negalima. Galima tik teigti, kad pirmo susidūrimo metu su krovininiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ automobilis „(duomenys neskelbtini)“ judėjo didesniu greičiu nei krovininis automobilis (b. l. 75-76, t. 2). Nukentėjusioji, teismo posėdžio metu pripažino, jog galėjo viršyti greitį, parodė, kad jos vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ greitis galėjo siekti apie 60 km/h (leidžiamas greitis kelio ruože – 50 km/h). Kaip jau aptarta, nukentėjusios greitis, jeigu anot jos pačios paaiškinimų buvo viršytas, laikytinas vairuotojos reakcija į gręsiantį automobilių susidūrimą ir šioje situacijoje yra pateisinamas, nes ji važiavo savo eismo juosta nepažeisdama KET reikalavimų. Be kita ko, nagrinėjamo autoįvykio kontekste pažymėtina, kad toks greičio viršijimas (apie 10 km/h) nelaikytinas esminiu KET pažeidimu, todėl nagrinėjamu atveju nukentėjusios nurodytas automobilio greitis nelaikytinas tokiu nukentėjusiosios rizikingu elgesiu, kuris išprovokavo E. P. veiksmus ir kartu nėra sąlyga, kuri lengvintų E. P. atsakomybę.

17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu konstatuoja, jog skiriant bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į E. P. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismo nuosprendyje E. P. padarytas nusikaltimas vertintas kaip neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (BK 16 straipsnio 3 dalis). Taip pat apylinkės teismas įvertino, kad E. P. teisiamas pirmą kartą (b. l. 111, t. 1), 5 metų laikotarpyje jis baustas administracine tvarka (b. l. 112-118, t. 1; b. l. 83-90, t. 3), VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės Panevėžio skyriuje duomenų apie jo registraciją nėra. Pas psichiatrą priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b. l. 121, t. 1), nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini): vairuotoju-ekspeditoriumi, šiuo metu nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 50-51, t. 2), buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 47, t. 2). Atsižvelgus į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog skiriant Apeliantui bausmę, buvo įvertintos visos svarbios aplinkybės ir pagrįstai spręsta, jog nagrinėjamu atveju, nenustatyta E. P. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, įvertinus, tai, kad E. P. skirta BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda, kurios dydis nustatytas artimas numatytam tokios bausmės rūšies minimumui sprendžia, jog paskirta bauda nelaikytina per didele ar paskirta pažeidžiant BK 47 straipsnio nuostatas, todėl ją keisti nėra teisinio pagrindo.

Dėl automobilio saugojimo išlaidų

19. Apeliaciniu skundu nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė iš E. P., G. S. naudai 1555,28 Eur automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidų. Skunde teigiama, kad automobilio saugojimo išlaidos yra papildomos, tiesiogiai su eismo įvykiu susijusios išlaidos, kurios vertintos kaip turtinė eismo įvykio metu patirta nukentėjusiosios žala, ir ją prašoma priteisti iš civilinio atsakovo „(duomenys neskelbtini) “ filialo.

20. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, (duomenys neskelbtini) gautas „(duomenys neskelbtini) “ filialo atstovės advokatės A. K. pranešimas, kuriuo nurodyta, jog draudikas, t. y. „(duomenys neskelbtini)“ filialas, išmokėjo nukentėjusiajai 1555,28 Eur dydžio draudimo išmoką, atlyginant automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidas. (b.l. 148, 4t). Nukentėjusioji apeliacinio teismo posėdžio metu patvirtino, kad šias lėšas gavo.

21. Byloje nelikus ginčo dėl automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidų atlyginimo ir civiliniam atsakovui „(duomenys neskelbtini) “ šias išlaidas pripažinus ir jas atlyginus nukentėjusiajai jau po priimto primos instancijos teismo nuosprendžio, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio dalis, susijusi su automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimo išlaidų priteisimu naikintina.

22. Baudžiamojo proceso kodesko 103 straipsnio 6 punktas numato, kad proceso išlaidomis yra irrr kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta. Nukentėjusiąją G. S. apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose atstovavo advokatas, atstovavimo išlaidos sudaro 363 Eur, jas patvirtina mokėjimo nurodymas ( 4 t. b.l. 177), šios išlaidos nėra per didelės, todėl jos vadovaujantis BPK 104 straipsnius priteisitinos iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

E. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžio dalį dėl 1555,28 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų penkiasdešimt penkių eurų 28 euro centų) automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saugojimo išlaidų nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), priteisimo iš E. P..

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. P. nukentėjusiosios G. S. naudai 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) išlaidų patirtų advokato teisinei pagalbai apeliaciniame procese.

Šis Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.