Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-325-382/2016

Teisėja Eugenija Šatkuvienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09425-2015-2

2016 m. spalio 27 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį šešeriems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir A. G. (A. G.), ir A. S. (A. S.), tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. S. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio iki 2016 m. kovo 10 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė 8 vnt. lankstinukų su narkotine medžiaga heroinu. A. S. telefonu suderinus ir perdavus V. P. susitikimo laiką ir vietą, V. P. vieną lankstinuką su heroinu, kurio masė 0,030 g, už dvidešimt eurų 2016 m. kovo 10 d., apie 12.00 val., Sportininkų g., ties 8 namu, Klaipėdoje, pardavė A. G. Likusius 7 vienetų lankstinukų su narkotine medžiaga heroinu, kurio masė 0,191 g, laikė iki 2016 m. kovo 10 d., apie 14.45 val., adresu (duomenys neskelbtini), kol bendrabučio tipo kambaryje narkotinė medžiaga kratos metu buvo rasta ir paimta.

Teismo posėdyje nuteistasis V. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliantas savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija, tačiau kvestionuoja jam paskirtos bausmės dydį, prašo jį mažinti.

Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės vidurkis nustatomas sudedant minimalų ir maksimalų straipsnio sankcijos numatytos bausmės dydžius ir gautą rezultatą padalijus pusiau (BK 61 straipsnio 3 dalis).

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Taigi BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra penkeri metai. Skundžiamu nuosprendžiu V. P. paskirta šešių metų laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė sunkų nusikaltimą, į kaltininko asmenybę – anksčiau ne kartą teistas, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka. Taip pat atsižvelgė į tai, kad V. P. atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam griežtą laisvės atėmimo bausmę, nes apelianto ankstesni teistumai rodo, jog apeliantas išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro ir toliau nepaiso visuomenėje priimtų elgesio normų, nelinkęs taisytis, jo daromos nusikalstamos veikos yra sistemingos, įžūlios. Tačiau pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, pažeidė bausmių skyrimo taisykles, numatytas įstatyme. BK 61 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kaip jau minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismas apelianto atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, V. P. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi dėl savo veiksmų pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Baudžiamąją bylą teismas išnagrinėjo atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl nuteistajam buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Šiuo atveju, esant visiems BK 61 straipsnio 4 dalyje įtvirtintiems pagrindams, teismas paskyrė didesnę laisvės atėmimo bausmę, nei numato BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Dėl visų anksčiau išvardytų motyvų teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius 2016 m. spalio 27 d. pateikė prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Jame nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos V. P. išlaidos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme sudaro 46,32 Eur ir prašoma šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija mano, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš V. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio17 d. nuosprendį pakeisti:

V. P. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki penkerių metų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę trejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą iš V. P. priteisti 46,32 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų atmesti.