Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vyriausiajam specialistui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs D. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius, faktinės veiklos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Bendrovė), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei 15497,03 eurų mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui, susidariusią dėl teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėtų deklaruotų mokesčių, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais už gautas prekes ir suteiktas paslaugas, tuo pažeisdamas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) interesus.

Šiais veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu D. B. savo prašymą palaikė, nurodė, kad su nusižengimu sutinka ir gailisi. Pateikė VMI deklaraciją pagal kurią buvo susikaupusi visa PVM mokėtina suma. Nežinodamas įstatymų vykdė eilinius mokėjimus „Sodrai“, tiekėjams, nepagalvojo, kad tai nusižengimas. Paskui VMI pradėjo nuskaičiuoti įplaukas. Tiekėjams buvo mokama, kad turėtų detalių tiekimą, be kurių įmonė negalėtų egzistuoti. Vėliau su visais tiekėjais buvo suderinti atidėjimai, kad įmonė galėtų funkcionuoti ir atiduoti valstybei skolą, kurios nedaug liko. Po mėnesio turėtų atsiskaityti su valstybe. UAB (duomenys neskelbtini) užsiima kompiuterių, smulkios technikos, telefonų taisymu, įmonėje dirba 4 darbuotojai, jų darbo užmokestis nedidelis. Jo paties atlyginimas yra 630 Eur neatskaičius mokesčių, o šeimos pajamas sudaro tik jo darbo užmokestis, mažamečio vaiko motina būdama dekretinėse atostogose gaudavo pašalpą, bet dabar dekretinės atostogos baigėsi ir ji ieškosi darbo. Gailisi dėl nusižengimo, jeigu būtų žinojęs, kad gali kilti tokia pasekmė, nebūtų atlikęs tam tikrų veiksmų, tiesiog nežinojo įstatymų. Didelė bauda labai pasijaustų jo finansinei padėčiai, todėl prašo sumažinti baudą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas A. P. nurodė, kad savo pareiškimą palaiko. Mokėtojas, turėdamas įsiskolinimą valstybei, atliko atsiskaitymą su kitais kreditoriais. Iš sąskaitų matosi, kad atlikti ne vienetiniai pavedimai. Pagal 2018-02-07 balansą matyti, kad įmonė moka įsipareigojimą valstybei, skola mažėja, kas yra švelninanti aplinkybė. Asmuo gailisi, pripažįsta nusižengimą, turi nepilnamečių vaikų, iš dokumentų matosi, kad moka mokesčius, baigia jau atsiskaityti su valstybe, todėl prašo atsižvelgti į tai, kaip į lengvinančią aplinkybę ir skirti pareiškime nurodytą baudos vidurkį - 2200 Eur.

D. B. administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: Mokesčių mokėtojo - juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 7-8), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašai (balanso duomenys, prievolės) (b. l. 9-17), UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašas už laikotarpį nuo 2016-09-06 iki 2017-11-06 (b. l. 18-36). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2017-09-08 turėdama 15497,03 Eur mokestinę nepriemoką valstybės (savivaldybės) biudžetui, 2017-09-08 ir 2017-09-18 atliko pavedimus kreditoriui UAB (duomenys neskelbtini) atitinkamai 1697,80 Eur ir 1400 Eur sumai, 2017-09-08 ir 2017-09-19 atliko pervedimus (duomenys neskelbtini) 130 Eur ir 600 Eur sumai, 2017-09-14 pervedė 125,27 Eur UAB (duomenys neskelbtini), 2017-09-18 pervedė UAB (duomenys neskelbtini) 27,23 Eur, taip pat vykdė kitus mokėjimus. Mokestinės nepriemokos išieškojimas pradėtas vykdyti nuo 2017-09-19 pagal VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš banko sąskaitų. Nuo 2017-09-21 iki 2017-11-21 buvo nurašyta 9288,43 Eur suma. 2018-01-12 Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 6194,98 eurų, o 2018-02-07 - 3074,23 eurų. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. B., žinodamas apie jo vadovaujamos bendrovės turimą mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, atliko pervedimus iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos žemesnės eilės kreditoriams, todėl buvo pažeisti CK 6.930¹ straipsnyje numatyti atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo reikalavimai, o tuo pačiu ir aukštesnės eilės kreditoriaus VMI teisės.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). D. B., kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą - kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai turi būti aiškinami remiantis ne vien administracinio nusižengimo įstatymu, bet ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių ir įstaigų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas yra nustatytas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

D. B. veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius ir kvalifikuoti tinkamai, kadangi vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais jis pažeidė kreditorės VMI interesus.

D. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (veika padaryta netiesiogine tyčia), į padarymo aplinkybes (įmonė neseniai įregistruota, jo, kaip įmonės vadovo, vadovavimo patirtis nedidelė, atlikdamas mokėjimus siekė užtikrinti įmonės veiklą, taip pat stengiasi kuo greičiau padengti įsiskolinimą VMI ir mokestinė nepriemoka mažėja), jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjo asmenybę (dirba, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą), šeimyninę ir finansinę padėtį (išlaiko du nepilnamečius vaikus, mažamečio vaiko motina nedirba, jis gauna nedidelį darbo užmokestį, iš kurio visa šeima gyvena), todėl teismas sprendžia, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti D. B. mažesnę baudą negu ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Šiuo atveju teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų praktika, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies (iki 2017-01-01 galiojusio ATPK 30¹ straipsnio) nuostatos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N3-1900/2006, Nr. N9-827/2007, Nr. N5-542/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-37-2013, 2AT-54-2014; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-794-256/2015, eAN2-56-468/2017).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

D. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, „AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo bylos numerį A6-404-1033/2018. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 676 str. 1-2 d.).

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.).