- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-04
- Bylos Nr.
- 1-421-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-03021-2012-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Paulius Jablonskas
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.1Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ autoplovėju, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas:
2013-05-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 182 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 MGL bauda; 2013-09-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, skirta 12 MGL bauda;
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
jis 2012 m. lapkričio 3 d., apie 19.30 val., parduotuvėje „TAU“, esančioje Prūsų g. 12, Vilniuje, matant apsaugos darbuotojui D. G., paėmė 48 skardines alaus “Utenos auksinis“, 1 skardinės vertė 1,71 Lt, bendros 82,08 Lt, priklausančias UAB „Stilsena“, ir už jas nesumokėjęs praėjo pro kasas.
Motyvuojamoji dalis
Taip A. J. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J., išsakydamas savo poziciją dėl reiškiamų kaltinimų, nurodė kaltę pripažįstantis pilnai ir paaiškino, kad 2012 metais, spalio pabaigoje, jis užėjo į parduotuvę „Tau“ Prūsų gt. Norėjo įsigyti alaus. Pinigų turėjo, tačiau pagalvojo, kad apsaugos darbuotojas nepamatys. Paėmė 48 skardines alaus, tai yra du blokus, ir laikydamas juos rankose praėjo pro kasas. Blokus laikė kuo žemiau, kasų lygyje, kad nesimatytų. Nematė, kad jį kas nors tuo metu stebi. Nepamena tiksliai, ar tuo metu kasininkė buvo kasoje, ką veikė. Ji nešamo alaus nematė. Apsaugos darbuotojas, jo supratimu, to taip pat nematė, nes prieš nešdamas jis (kaltinamasis) žvilgtelėjo, ar jo nėra. Daugiau žmonių prekybos salėje nebuvo. Už alų nesumokėjo, tačiau vėliau žalą atlygino. Kai išnešė alų iš parduotuvės, jis susitiko su draugais. Jie išsidalijo alų. Maždaug už valandos priėjo pareigūnas su vadovu ir apsaugos darbuotoju. Pastarasis jį (kaltinamąjį) atpažino ir jį sulaikė. Vėliau jam pasakojo, kad jam išeinant pro parduotuvės duris apsaugos darbuotojas, apsirengęs civiliais rūbais, bandė jį pagriebti. Išėjęs pamatė, kad prasidėjo sumaištis, ir nubėgo. Įvykio vietos parduotuvėje jis kartais būdavo, nes atvažiuodavo pas močiutę. Vizualiai apsaugos darbuotojo D. G. neatsimena, nešant alų jo nematė. Alaus skardinių kasoje akių lygyje nesimatė, užstojo prekystalis.
Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. lapkričio mėn. parduotuvėje „Tau“, Prūsų gt. 12, būriavosi grupelė jaunuolių, jie įeidavo ir išeidavo. A. J. užėjo į prekybos salę. Tuo metu jis (D. G.), dirbantis apsaugos darbuotoju, vaikščiojo prie parduotuvės įėjimo. Grįždamas link apsaugos būdelės pastebėjo, kad A. J. nešasi prekes, o būtent dvi pakuotes po 24 skardines alaus „Utenos auksinis“, link kasos. Pamatė, kad jis praėjo pro kasą, tačiau taip greitai nebūtų spėjęs apsiprekinti, todėl suprato, kad už prekes nebuvo sumokėta. Kasininkė buvo kasoje, berods buvo atsisukusi į J.. Ji nespėjo sureaguoti, nes viskas vyko labai greitai. Jis pats (D. G.) tuo metu buvo maždaug už 5-6 metrų. Alus buvo nešamas rankose, tiesiog paėmus, priešais save. Kai praeidinėjo pro kasas, A. J. turėjo jį (D. G.) matyti, bet kur šis žiūrėjo jis nematė. Liudytojas bandė sugriebti A. J. už rankos, liepė sustoti. Tuo metu buvo šalta, tad liudytojas buvo apsirengęs striukę ir ant rūbų apsaugos užrašo nesimatė. Neprisistatė esantis apsaugos darbuotojas, tačiau A. J. galėjo tai žinoti, nes liudytojas jau kurį laiką ten dirbo, o A. J. ten dažnai lankydavosi, buvo matęs jį dirbantį, išeinantį iš apsaugos kambario ir panašiai.
Liudytojas policijos pareigūnas J. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad buvo iškvietimas dėl alaus vagystės iš parduotuvės. Atvažiavus apsaugos darbuotojas buvo išvažiavęs į ligoninę, nes žmonės, įvykdę vagystę, jį sumušė ir pasišalino. Jie surašė tarnybinį pranešimą ir išvyko toliau patruliuoti. Po to vėl buvo gautas pranešimas, kad žmonės, įvykdę vagystę, yra netoli parduotuvės, sėdi ir vartoja alkoholinius gėrimus. Jiems atvykus atėjo apsaugos darbuotojas ir direktorė, atpažino asmenis, sakė, kad šie vartoja pagrobtas prekes. Kiekvienas asmuo turėjo vidutiniškai po 2 skardines alaus. Iš viso buvo gal 6 skardinės. Asmenys buvo sulaikyti. Nežino, ar tarp sulaikytų asmenų buvo A. J..
Liudytoja D. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ji dirbo UAB „Stilsena“ direktore. Tai buvo daugiai nei prieš metus, datos nepamena. Ji buvo darbo vietoje. Į parduotuvę nuolat ateidavo ir išeidavo 10 žmonių grupelė, kažką nusipirkdavo. Po to ji išgirdo triukšmą. Apsaugos darbuotojas D. G. mušėsi su minėta grupele žmonių dėl pavogtų 2 dėžių alaus. Kasininkė ir D. G. pasakė, kad iš prekybos salės nešant rankose pro kasą į lauką buvo išneštos dvi dėžės alaus. Kasininkė tuo metu buvo kasoje. Kaip išnešė alų matė ir pats apsaugos darbuotojas. Tai padarė A. J.. Liudytoja tai žino iš peržiūrėto vaizdo įrašo. Alus parduotuvei negrąžintas. Apsaugos darbuotojas buvo su striuke.
Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad maždaug praeitais metais parduotuvėje buvo įvykdyta vagystė. Ji buvo su pussesere ir dviem draugais prie parduotuvės. Sutiko A. J. ir kitus vaikinus. A. J. nuėjo į parduotuvę, o jie stovėjo lauke. Nesulaukę jo visi nuėjo į parduotuvę. Įėjus pamatė, kaip A. J. praeidinėjo pro kasas. Iš pradžių alų matė parduotuvėje, o po to, kai A. J. jau buvo 4-5 žingsniai už kasų. Alų jis nešė rankose. Kasininkė buvo kasoje. Kai A. J. išnešė alų pro kasas, kasininkė pradėjo kažką rėkti, sakyti: „Kur eini?“, kviesti apsauginį. A. J. nereagavo į šūksnius, toliau ėjo link išėjimo. Apsaugos darbuotojas iš kažkur išbėgo, užkabino Artūrą, tačiau šis nuėjo, o du jo draugai susikibo su apsaugos darbuotoju. Iš pradžių ji nesuprato, kad tai apsaugos darbuotojas, nes jis buvo be aprangos. Susistumdymas lyg vyko dėl to, kad A. J. pavogė alų.
Liudytoja O. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dirba kasininke-pardavėja parduotuvėje Prūsų gt. Datos tiksliai nepamena, tačiau toks įvykis buvo tik kartą. Ji matė du asmenis, užėjusius į parduotuvę ir prie įėjimo kažką aptarinėjančius. Jie buvo apie 2,5 m nuo jos, tad ji girdėjo, kas buvo kalbama. Vienas jų pasakė: „Einam, einam, vis tiek tas apsauginis nieko nepadarys“. Po šių žodžių ji matė, kaip vienas iš tų asmenų paėmė alaus skardinių paletę ir išėjo pro kasą. Tuo metu ji buvo kasoje, stovėjo, tvarkė dokumentus, kasą. Buvo pasilenkusi, tačiau A. J. praeinant jau buvo atsistojusi. A. J. praėjo jos akivaizdoje, pažiūrėjo į ją ir toliau ėjo. Alų jis nešė atvirai, rankose. Jai nešamų prekių niekas neužstojo, ji matė, kad nešamas alus. Iš pradžių nesuprato, kas vyksta, pagalvojo, kad jis nori alų tiesiog parodyti draugui, o paskui sumokės, bet kai pradėjo nešti toliau ji suprato, kad norėjo pavogti. Ji nesikišo, nes bijojo patirti smurtą. Tuo metu kasoje kitų pirkėjų nebuvo. Apsaugos darbuotojas buvo apsaugos poste. Jis išbėgo, kažkam tempė už rūbų, buvo purškiamos dujos. Jis buvo apsirengęs savo rūbais. Ji matė muštynes tarp apsauginio ir dviejų asmenų. Negali pasakyti, ar tarp tų asmenų buvo A. J..
Liudytojas A. D. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykis buvo „Tau“ parduotuvėje, Naujininkuose. Stovėjo grupė žmonių. Jie kalbėjosi. Pusė išėjo į parduotuvę. Jis pasiliko su Gitana parūkyti. Po to jie nuėjo į parduotuvę. Tik įėjęs gavo smūgį, atsilygino. Tuo metu matė, kad A. J. išeidinėja iš parduotuvės. Jis rankose nešėsi bloką alaus, nepamena kokio. Po to juos nuvežė į komisariatą. A. J. išneštas alus buvo išgertas, liudytojas jo negėrė.
UAB „Stilsena“ pareiškimas, PVM sąskaita faktūra, inventorizavimo aprašas patvirtina, kad iš parduotuvės „Tau“, esančios Prūsų 12, Vilniuje, buvo pagrobtos dvi dėžės po 24 vnt. alaus „Utenos auksinis“, kurio bendra vertė yra 82,08 Lt (b. l. 11, 12-13, 15-17).
Kompaktinėje laikmenoje esantis vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas ikiteisminio tyrimo metu, apžiūros duomenys fiksuoti 2012-11-09 apžiūros protokole. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip A. J. išvaizdą atitinkantis vyras išeina iš parduotuvės pro duris rankose nešdamas dvi paletes su alaus skardinėmis (b. l. 20-21).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visumą minėtų teisėtai gautų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, sprendžia, kad jie iš esmės patvirtina kaltinime A. J. inkriminuotas faktines aplinkybes.
Tiek paties kaltinamojo paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga, vaizdo įrašas patvirtina, kad A. J. 2012 m. lapkričio 3 d., apie 19.30 val., parduotuvėje „TAU“, esančioje Prūsų g. 12, Vilniuje, paėmė 48 skardines alaus “Utenos auksinis“, 1 skardinės vertė 1,71 Lt, bendros 82,08 Lt, priklausančias UAB „Stilsena“, ir už jas nesumokėjęs praėjo pro kasas. Šios faktinės aplinkybės nėra ginčijamos, jas patvirtina minėti byloje surinkti įrodymai, tad teismas jas pripažįsta įrodytomis. Kartu pažymėtina, kad konstatuodamas faktines aplinkybes teismas pakoregavo kaltinime nurodytą nusikalstamos veikos padarymo datą iš 2013-11-04 į 2012-11-03, nes būtent tokią įvykio datą patvirtina visi byloje surinkti įrodymai. Minėtą netikslumą teismas vertina kaip rašymo apsirikimą.
Kaltinamasis, nors ir nurodė kaltę pripažįstantis pilnai, vis tik davė aukščiau įvardytus parodymus, kuriais neigė alaus skardines pagrobęs atvirai, tvirtino tai daręs slapta, nematant kasininkei ir apsaugos darbuotojui. Tačiau teismas nesivadovauja šiais kaltinamojo parodymais, nes nevertina jų kaip patikimų įrodymų. Jie prieštarauja tiek kitiems byloje surinktiems duomenims, tiek nustatytai įvykio situacijai. Kaltinamasis patvirtino, kad 2 paletes su alaus skardinėmis nešėsi tiesiog rankose, priešais save. Jis taip pat patvirtino pasirinkęs išeiti iš prekybos salės su šiomis didelės apimties prekėmis, kurių nebuvo niekaip uždengęs, eidamas pro kasą, kurioje tuo metu dirbo kasininkė. Liudytoja kasininkė-pardavėja O. S. patvirtino, kad matė, kaip A. J. praėjo pro kasą nesumokėjęs už nešamą alų. Ji taip pat nurodė, kad A. J. ją matė, tačiau ėjo toliau. Be to, parduotuvėje tuo metu buvo apsaugos darbuotojas D. G.. Šis liudytojas patvirtino, kad matė A. J., kuris tiesiog rankose išnešė dvi alaus skardinių paletes. Jis taip pat nurodė, kad buvo užsidėjęs striukę, dengiančią apsaugos darbuotojo aprangą, tačiau A. J. dažnai lankosi parduotuvėje, turėjo jį matyti dirbantį apsaugos darbuotoju. Šie liudytojo parodymai vertintini atsižvelgus ir į liudytojos O. S. parodymus, kuri nurodė, kad asmuo, išnešęs iš parduotuvės alų, prieš tai kalbėjo su kartu buvusiu asmeniu, girdėjo sakant: „Einam, einam, vis tiek tas apsauginis nieko nepadarys“. Būtent po šių žodžių A. J. paėmė alų ir praėjo juo nešinas pro kasą. Tai leidžia spręsti, kad jis suvokė, jog parduotuvėje yra apsaugos darbuotojas, kuris matys jo veiksmus, tačiau to nepaisė. Kad alus buvo išneštas iš prekybos salės pro kasą, kurioje dirbo kasininkė, bei esant apsaugos darbuotojui, patvirtino ir liudytojos D. G., R. K.. Be to, kaltinamasis savo veiksmus tęsė ir po to, kai praėjus pro kasas apsaugos darbuotojas bandė jį sulaikyti. Liudytojų parodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, jie parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, įvykių aplinkybes nurodė nuosekliai. Todėl teismas šiuos įrodymus vertina kaip patikimus ir jais vadovaujasi pripažindamas įrodytomis kaltinimo faktines aplinkybes, kad turtas buvo pagrobtas atvirai.
Turtas buvo pagrobtas parduotuvės darbuotojų akivaizdoje, kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalino, turėjo galimybę disponuoti pagrobtu turtu ir tai padarė – pagrobtas alus buvo išgertas, tad veika baigta. A. J. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jos padarinius ir to siekė. Pagrobto turto vertė neviršijo 250 MGL. Šių argumentų pagrindu spręstina, kad A. J. veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, veika baigta, ji padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Teismas taip pat atsižvelgia į pagrobto turto nedidelę vertę, kuri nesiekia net 1 MGL dydžio. Visuma šių aplinkybių apibūdina veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ką patvirtina teismui pateiktas UAB „Stilsena“ raštas (b. l. 122). Kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: A. J. yra jauno amžiaus, nagrinėjamą veiką padarė būdamas neteistas, tačiau šiuo metu jau yra du kartus teistas, tame tarpe ir už tyčinius nusikaltimus nuosavybei. Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą nėra įrašytas. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2011-12-13 – 2011-12-16, pagal 2013-10-31 specialisto išvadą Nr. 89TPK-584 skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 120). A. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, mokosi, išlaikomų asmenų neturi. Įvertinęs visumą šių nustatytų aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant baudą, nustatant artimesnį minimumui jos dydį.
A. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2012-11-03 22.50 val. iki 2012-11-05 15.25 val. (b. l. 89, 90). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi paros) įskaitytinas į bausmę, jį prilyginant 4 MGL dydžio baudai (BK 65, 66 straipsniai).
Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nekeistina.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti 10 MGL, tai yra 1300 Lt dydžio bauda.
Įskaityti į bausmę A. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-11-03 22.50 val. iki 2012-11-05 15.25 val. (dvi paros), jį prilyginant 4 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 6 MGL, tai yra 780 Lt.
A. J. skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti –nekeisti.
Daiktą, tai yra kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti prie bylos medžiagos.
Išaiškinti, kad likusi nesumokėta baudos dalis turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Nesumokėjus nustatytu terminu paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.