Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam (nuotoliniu būdu per ZOOM programą) D. P. ir jo atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista.

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2. Šiais savo veiksmais I. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

3. Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji I. G. parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo sporto klube „Gymplius“ ir žodinio konflikto metu trenkė nukentėjusiajam D. P., delnu ar galimai kumščiu į žandą, mano, kad jam galėjo skaudėti. Su nukentėjusiuoju sporto klube įtempti santykiai buvo kuris laikas, ji sportuoja su savo vyru. Įvykio dieną nukentėjusysis vėl elgėsi netinkamai, reikalavo užleisti treniruoklį, dėl to kilo konfliktas. Su nukentėjusiuoju D. P. susitaikė, atsiprašė jo, atlygino jam padarytą neturtinę žalą, jie pasirašė taikos sutartį, prašo baigti bylą susitaikius (b. l. 137–140).

4. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo D. P. atstovas advokatas Algis Lukoševičius patvirtino, kad kaltinamoji I. G. ir jo atstovaujamasis susitaikė, pasirašė taikos sutartį. Kaltinamoji visiškai atlygino padarytą žalą (b. l. 140).

5. Nukentėjusysis D. P. patvirtino, kad susitaikė su I. G. ir palaiko prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius. Pasirašyta taikos sutartis atitinka jo valią (b. l. 140).

Motyvuojamoji dalis

6. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji I. G. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamoji ir prokuroras sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, teismas priėmė sprendimą, įrodymus byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

7. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 8 d. apklausta kaltinamoji I. G. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad ji trenkė dešinės rankos delnu moteriškai, pliaukštelėjimas per veidą. Įtarime minimą dieną ji buvo sporto klube, ji buvo ant treniruoklio, darė pratimus, darant pratimą ji kažką žiūrėjo telefone, kai prie jos priėjo iš matymo pažįstamas asmuo, D. P.. Šis asmuo visą laiką užkabinėdavo sporto klubą lankančius žmones, taip pat ir ją, jos vyrą. Kai D. P. priėjo prie jos sportuojančios ant treniruoklio, jis jai piktu tonu pareiškė priekaištą dėl užimamo treniruoklio. Ji nesuprato, ko jis iš jos nori, paklausė, kodėl jis kabinėjasi prie jos. Ji nežinojo tuo metu jo nei vardo, nei pavardės, sakė jam, kad prisistatytų, nes jis daug kartų sporto klube trukdydavo sportuoti. Ji vis jo reikalavo, kad prisistatytų, o jis ją pradėjo įžeidinėti įvairiais žodžiais. Ji atsistojo nuo treniruoklio, priėjo prie jo, tarp jų vyko žodinis konfliktas, jis ją išprovokavo, ji bandė trenkti jam vieną kartą dešinės rankos delnu į veidą, bet jis jos ranką sugavo. Ji savo ranką ištraukė iš jo rankos, ir dar kartą trenkė jam. Trenkė iš dešinės rankos delno į jo veido kairį žandą, smūgis nebuvo stiprus. Ji po šio įvykio susirinko savo daiktus, persirengė ir nuėjo į savo automobilį, paskambino į policiją, papasakojo situaciją. Iš sporto klubo išėjus D. P. draugui, ji paprašė pasakyti vardą, su kuo jis buvo sporto klube, paklausė, ar automobilis, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklauso jo draugui. Jis jai patvirtino numerius ir pasakė vardą D., ir ji numerius pasakė pareigūnui. Pareigūnai pašvietė D. P. į veidą, jokių sužalojimų nematė, užsirašė jo duomenis ir paleido. Ji dėl šio įvykio gailisi, nenorėjo sukelti jam fizinio skausmo ir esant galimybei nori susitaikyti (b. l. 66–68).

8. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 26 d. apklaustas nukentėjusysis D. P. parodė, kad jis lanko sporto klubą „Gymplus“, (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš pusę metų, tikslios datos neatsimena, jis, būdamas sporto salėje ir norėdamas pasportuoti ant vieno iš treniruoklio, neva ar sutrukdė, ar užstojo vaizdą vienam iš klubo lankytojų R. G.. Tą dieną tarp jų įvyko žodinis konfliktas. R. G. jam prigrasino, kad atims iš jo sporto klubo narystę ir, jo žiniomis, buvo parašęs pareiškimą policijoje. Daugiau nesutarimų su minėtu R. jis neturėjo. 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 20:30 val., jis vėl sportavo minėtame sporto klube. Jis norėjo sportuoti ant vieno specifinio treniruoklio, kuris buvo užimtas. Jis matė, kad juo naudojasi moteris, kuri tik sėdi ant jo ir naršo savo mobiliajame telefone. Jis draugiškai prie jos priėjęs, paklausė, kiek dar laiko minėtas treniruoklis bus užimtas. Į tai moteris atsakė, „ne tavo reikalas“, ir jam liepė prisistatyti. Moteris iš karto nusiteikė agresyviai jo atžvilgiu, pasakė, kad policijoje yra parašytas pareiškimas. Jis nesuprato, ko ji nori iš jo. Minėtos moters jis nepažįsta ir ankščiau niekada nėra su ja bendravęs. Moteris išsitraukė savo mobilųjį telefoną ir pradėjo jį filmuoti. Pamatęs, kad moteris yra neadekvati ir dėl to, kad ji filmuoja, jis, norėdamas išvengti konflikto, nusisuko, atsuko jai nugarą ir pradėjo eiti toliau nuo jos ir sau po nosimi pasakė „ardosi kaip beždžionė“. Eidamas jis išgirdo, kaip minėta moteris atsistojo nuo treniruoklio ir ėjo link jo. Tuo metu jis sustojo ir atsisuko link jos ir iš karto pajuto stiprų smūgį į savo kairės pusės žandą. Moteris jam trenkė vieną kartą iš dešinės rankos kumščio. Jis iškarto pajuto fizinį skausmą. Moteris toliau jį filmavo sakydama, kad jis prisistatytų. Jis ir vėl nusisuko nuo jos ir pradėjo eiti, jis juto, kaip moteris bėgo paskui jį filmuodama ir kažką šaukdama. Toliau matė, kaip lankytojas, kurio jis nepažįsta ir niekada nėra su juo bendravęs, priėjo prie moters ir pasakė jai ramintis ir, kad ji nustotų filmuoti, girdėjo, kaip moteris rėkė ant minėto vyro. Prie jo priėję kiti sporto klubo lankytojai, kurie girdėjo visą konfliktą, pasakė, kad jis nueitų iki sporto salės įėjimo-išėjimo vartelių, nes ten minėta moteris laukia policijos kartu su savo vyru. Jis, nuėjęs iki vartelių, pamatė, kad ten stovi R. G., kurį jis atpažino, ir sužinojo, kad minėta moteris yra jo žmona I. G.. 2024 m. rugsėjo 24 d., jis toliau jautė skausmą kairės pusės žando srityje, į kurį I. jam trenkė, jis kreipėsi į Žalgirio kliniką, esančią Vilniuje, Žalgirio gatvėje, kur gydytojai jam nustatė kairės pusės žando kraujosruvą, sumušimą. Dėl minėtos Ingridos veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą sporto klube, visų lankytojų akivaizdoje, todėl nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 22–24).

9. Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. lapkričio 27 d. d. liudytoju apklaustas R. D. parodė, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. buvo sporto klube „Gymplius“, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis sportavo, po to eidamas prie kitų treniruoklių pakeliui sutiko D.. D. žino maždaug metus laiko, bendrauja tik sporto klube. Jie buvo sustoję prie vieno treniruoklio, ant kurio sportavo moteris. Jiems bekalbant, D. ramiu tonu tos moters paklausė, ar ji dar ilgai darys pratimą ant šio treniruoklio. Moteris iškart atsisukusi žodžiais pradėjo pult, ji sakė, kad yra parašiusi „Gymplius“ administracijai, kad D. išmestų iš sporto klubo, taip pat yra parašiusi pareiškimą ir grasino, kad jam baigsis labai blogai, ji ilgai monologu vis kaltino D., taip pat bandė išklausti D. vardo ir pavardės, kad priduotų jį policijai. Po viso moters monologo D. ramiu tonu jai pasakė: „ką čia beždžione šneki“, nebuvo jokių keiksmažodžių ar kitokių įžeidinėjimų iš D. pusės moteriai. Kai D. tai pasakė, moteris įsižeidė, išlipo iš treniruoklio ir priėjo prie D.. Priėjusi supykusi kažką dar jam sakė ir matė, kaip ji dešine ranka trenkia D. į veido sritį. Iš delno ar iš kumščio trenkė, jis negali pasakyti, bet trenkė užsimojusi dešine ranka. Po smūgio įsikišo ir jis, žodžiais pradėjo drausminti moterį. Bandė apraminti moterį, bet moteris po smūgio išsitraukė savo telefoną ir pradėjo filmuoti. Jis atsitraukė į šoną, kad jo nefilmuotų, ji sekiojo paskui D. su telefonu, filmavo, dar besekiodama filmuodama kitus, kišo telefoną žmonėms arti veido, taip sukonfliktavo su jaunu maždaug 18 metų vaikinuku, kuris jai sakė, kad jo nefilmuotų, nes atims iš jos telefoną už tokį jos elgesį. R. D. iškart po šio įvykio pasakė D., kad galės paliudyti, jei reikės, policijoje nes mano, kad taip iš niekur nieko užsipult žmogų ir jam trenkti negalima (b. l. 36–38).

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3130/2024 (01), vadovaujantis D. P., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, D. P. nustatyta poodinė kraujosruva veide. D. P. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu. D. P. nustatyta poodinė kraujosruva veide kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. D. P. nustatyta poodinė kraujosruva veide padaryta kontaktuojant su kietu buku daiktu. Individualios žalojusio daikto savybės sužalojime neužsifiksavo. D. P. nustatyto sužalojimo lokalizacija yra pasiekiama nukentėjusiojo rankomis, tačiau visumoje sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir pačiam nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką daiktą. D. P. nustatytas sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ VUL ŽK 2024 m. rugsėjo 24 d., galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. rugsėjo 23 d. D. P. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo jam padarymo metu D. P. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 33–34).

11. Iš 2024 m. rugsėjo 26 d. D. P. pareiškimo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 23 d., apie 20.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), sporto klube „Gymplius“, žodinio konflikto metu I. G. trenkė vieną kartą dešinės rankos kumščiu D. P. į kairės pusės žandą. Dėl tokių I. G. veiksmų D. P. patyrė fizinį skausmą (b. l. 6–7).

12. Iš 2024 m. spalio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad sporto klubas „Gymplius“, adresu, yra prekybos centre (duomenys neskelbtini). Įėjimas į sporto klubą yra pro apsaugos vartus. Ant įėjimo į klubą yra užrašas „Gymplius“. Praėjus pro vartelius yra patenkama į vidines patalpas, kur yra sustatyti daugybė treniruoklių. Kairėje pusėje yra vyrų ir moterų persirengimo patalpos. Salės viduryje yra treniruokliai, skirti daryti krūtinės raumenims. Sporto klubo vidus yra filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 13–20).

13. 2024 m. spalio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrai pateiktas pagal reikalavimą UAB „Gymplius“ vaizdo įrašas, apžiūrėti du vaizdo įrašai: įrašas pavadinimu „Vilnius Panorama_Camera 01_20240923200000_20240923205958“ ir „Vilnius Panorama_Camera 01_20240923200000_20240923210000“. Apžiūrėjus pirmą įrašą nustatyta, kad vaizdo įrašas filmuoja iš vaizdo stebėjimo kameros sporto salėje, kuri yra įrengta treniruoklių zonoje. Vaizdo įrašas prasideda vaizde nurodytu laikotarpiu 2024 m. rugsėjo 23 d., 19:59 val. Vaizde yra matoma salės vidus, treniruokliai prie kurių stovi, sportuoja žmonės. Sporto salėje vyksta įprasta sportinė veikla. 20:06 val. vaizde yra matoma, kaip vyras apie 30 metų amžiaus, sportiško kūno sudėjimo, apsirengęs tamsiais sporto rūbais, šviesiais, žaliais sportiniais batais, pradeda žodžiu konfliktuoti su moterimi, kuri yra apie 30 metų amžiaus, ilgais rudais plaukais, apsirengusi pilkais drabužiais. Prie minėtų asmenų prieina kitas vyras ir 3 asmenys stovi, šnekasi. Pirmas vyras blaškosi, daug vaikšto bei moteris seka paskui minėtą vyrą. Moteris išsitraukia mobilų telefoną ir pradeda filmuoti vyrą, nukreipusi mobilų telefoną į vyro veidą. Vyras eina toliau nuo moters, tačiau moteris seka vyrą atsukusi į jį mobilų telefoną. Abudu asmenys už vaizdo stebėjimo kameros objektyvo išeina ir nesimato tolimesnes eigos. 20:09 val. vėl kadre pasirodo moteris einanti link sporto salės išėjimo persirengimų patalpų rankoje laikanti mobilų telefoną. Eidama atsisuka atgal ir kažką sako. Toliau yra matoma kaip pirmas vyras vaikšto ir kalbasi su įvairiais sporto salės lankytojais, tęsia sportą. Apžiūrėjus antrą įrašą nustatyta, kad vaizdo įrašas filmuoja aukščiau aprašytą sporto salės vidų. Vaizdo įrašas prasideda vaizde nurodytu laikotarpiu 2024 m. rugsėjo 23 d., 19:59 val. Vaizdas filmuoja minėtą salę kitu kampu. 20:06 val. yra matoma kaip prie stovinčio viršuje aprašyto vyro staigiai prieina aprašyta moteris ir pradeda žodžiu konfliktuoti. Prie bendravimo prisijungia trečiasis vyras, kuris stovėjo šalia. Yra matoma kaip moteris išsitraukia mobilų telefoną ir pradeda filmuoti vyrą, kuris eina nuo jos. 20:07 val. abudu asmenys užeina už kolonos ir tolimesnio konflikto nesimato. 20:07:50 val. moteris pasirodo už kolonos, prieina prie treniruoklio ir pradeda toliau sportuoti. Moteris padariusi pratimą, pasikelia, susirenka savo daiktus ir dideliu greičiu eina link išėjimo, atsisukdama, kalbėdama (b. l. 40–41).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

14. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

15. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamosios I. G. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje straipsnyje, įrodyta. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji I. G. savo kaltę pripažino iš dalies, teigdama, kad trenkė ne kumščiu, o delnu. Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji I. G. savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad 2024 m. rugsėjo 23 d. sporto klube „Gymplius“ buvo labai pavargusi, įsitempusi, pamačiusi vyrą, kuris anksčiau prie jos ir jos vyro kabinėjosi, kuris jos netinkamu tonu paprašė pasišalinti nuo treniruoklio, nesusilaikė, susierzinusi žodinio konflikto metu trenkė D. P. į veidą dešine ranka, nuo šio smūgio jis galėjo jausti fizinį skausmą, nors kaltinamoji pasakojo, kad trenkė moteriškai delnu, tačiau neneigė, jog dėl šių jos veiksmų galėjo nukentėjusiajam skaudėti ir atsirasti kaltinime nurodyti padariniai. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – nukentėjusiojo D. P. 2024 m. rugsėjo 26 d. pareiškimas, jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojo R. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. rugsėjo 26 d. specialisto išvada Nr. G 3130/2024(01), 2024 m. spalio 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2024 m. spalio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolas bei kita bylos medžiaga.

16. Aplinkybę, kad tarp I. G. bei nukentėjusiojo D. P. sporto klube vyko konfliktinė situacija, kurios metu I. G. telefonu filmavo nukentėjusįjį, patvirtina kitų objektų apžiūros protokolas. Aplinkybę, kad I. G. dešine ranka sudavė per veidą nukentėjusiajam D. P. be kaltinamosios parodymų, patvirtina ir nukentėjusiojo bei liudytojo R. D. parodymai, kurie tarpusavyje sutampa. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė, kaip po žodinio konflikto I. G., priėjusi prie D. P., supykusi dešine ranka trenkė pastarajam į veido sritį. Nors tiksliai negalėjo nurodyti, ar buvo trenkta iš delno, ar iš kumščio, bet liudytojas tiksliai nurodė, kad buvo trenkta užsimojus dešine ranka į veido sritį. Šiuos liudytojo parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis paaiškino, kad po žodinio konflikto su kaltinamąja dėl užimto treniruoklio jis ėjo nuo jos tolyn, pasakė repliką jos atžvilgiu, o kai nueidamas atsisuko link jos, pajuto stiprų smūgį į savo kairės pusės žandą. Aplinkybę, kad nukentėjusiajam buvo padarytas būtent nežymus sveikatos sutrikdymas patvirtina specialisto išvada, kuri patvirtina, kad D. P. nustatyta poodinė kraujosruva veide, sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu kontaktuojant su kietu buku daiktu, poodinė kraujosruva veide kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

17. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog I. G. 2024 m. rugsėjo 23 d. apie 20.30 val., būdama sporto klube „Gympius“, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju D. P. metu, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajam D. P. į kairės pusės žandą, tuo padarydama jam poodinę kraujosrūvą veide, kuri vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaip tyčinis nežymus sveikatos sutrikdymas.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

18. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 38 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinosioms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

19. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 38 straipsnio redakcija. Priimtais įstatymo pakeitimais buvo pakeistas BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuris vertinamas kaip sunkinantis teisinę padėtį pakeitimas, nes imperatyviai reikalaujama ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo, o veikos padarymo metu galiojusi redakcija to imperatyviai nereikalavo. Taip pat pakeista BK 38 straipsnio 2 dalis, kuri vertinama kaip lengvinantis teisinę padėtį įstatymo pakeitimas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad BK 38 straipsnio 2 dalies taikymas šiuo atveju nėra aktualus, tuo aspektu, kad nėra poreikio vertinti, kiek laiko praėjo nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo, nes I. G. atžvilgiu praeityje nebuvo taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, o naujos redakcijos BK 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas bendrai vertinamas kaip sunkinantis teisinę padėtį, šioje byloje, spręsdamas atleidimo nuo atsakomybės klausimą, vadovaujasi ir taiko veikos padarymo metu galiojusią BK 38 straipsnio redakciją (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) kaip palankesnę kaltinamosios situacijai vertinti.

20. Atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės asmenį, padariusį nusikalstamą veiką, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko (BK 38 straipsnis), teismas turi konstatuoti ir pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir tik esant visoms šioms sąlygoms apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti šių sąlygų įvykdymo tinkamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-378/2011).

21. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad yra sąlygų visuma, kuri leidžia taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Kaltinamoji I. G. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 140 straipsnio 1 dalis), buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata padarant poodinę kraujosrūvą veide. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. I. G. ir nukentėjusiojo D. P. atstovas advokatas A. Lukoševičius pateikė 2025 m. vasario 18 d. pasirašytą Taikos sutartį. Šioje sutartyje pažymima, kad kaltinamoji ir nukentėjusysis susitaikė, I. G. atsiprašė nukentėjusiojo, buvo sutarta dėl žalos atlyginimo, kaltinamoji įsipareigojo iki 2025 m. vasario 21 d. sumokėti 1000 Eur neturtinės žalos ir 200 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kaltinamoji teismui pateikė dokumentus (bankinio pavedimo išrašas), kurie patvirtina, kad sutarta žala buvo atlyginta Taikos sutartyje nurodytomis sąlygomis pervedant pinigus į advokato A. Lukoševičiaus banko sąskaitą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir jo advokatas patvirtino, kad žala atlyginta. Taikos sutartyje nurodyta, kad sumokėjus piniginę kompensaciją, nukentėjusysis atsisako visų likusių savo civilinio ieškinio reikalavimų, kad pretenzijų dėl turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo kaltinamajai neturi. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa informavo, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo D. P. gydymo žalos nepadaryta, todėl civilinis ieškinys nereikštas (b. l. 43). Taikos sutartyje patvirtinama, kad šalys susitaikė, šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusysis bei jo atstovas.

22. BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023). Kaltinamoji I. G. anksčiau neteista (b. l. 143), per paskutinius penkerius metus administracine tvarka keletą kartų baustą už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą 2021 m. gegužės 27 d., baudos sumokėtos (b. l. 144–145), dirbanti, darbo vadovo charakteristikoje apibūdinama, kaip atsakinga, rūpestinga, draugiška, nekonfliktiška, besilaikanti komandos taisyklių, tvarkų bei susitarimų (b. l. 124 ). Yra nustatytos dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, savo noru atlygino žalą, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), sunkinančių nenustatyta. Taip pats svarbu pažymėti, kad I. G. sieja stiprūs socialiniai ryšiai, ji susituokusi, augina tris nepilnamečius vaikus, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Taip pat nenustatyta, kad I. G. būtų pripažinta pavojinga recidyviste ar atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu, ar kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad ji ateityje darys naujas nusikalstamas veikas. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų, nagrinėjama nusikalstama veika buvo veikiau atsitiktinė, o ne sistemingo jo teisei priešingo elgesio rezultatas. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos I. G. kaip prevencinio pobūdžio priemonė, todėl yra pagrindo manyti, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad yra teisinis pagrindas I. G. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.) nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajai ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti.

23. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo nuostata nėra kategoriškai įpareigojanti, įvertinus kaltinamojo asmenybę, įvykdytas nusikalstamas veikas, jų įvykdymo aplinkybes, nukentėjusiojo poziciją, teismas mano, kad šiuo atveju I. G. atžvilgiu atliktas ikiteisminis tyrimas, teismo procesas ir nuosprendis yra pakankamos priemonės tam, kad ji padarytų atitinkamas išvadas ir toliau nedarytų teisės pažeidimų. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo I. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę.

V. Kiti klausimai

24. Byloje buvo pateiktas nukentėjusiojo D. P. atstovo advokato A. Lukoševičiaus civilinis ieškinys dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidų nukentėjusiajam D. P. priteisimo (b. l. 46–47). 2025 m. vasario 18 d. pasirašant Taikos sutartį nukentėjusysis sumažino pareikšto civilinio ieškinio sumą iki 1000 Eur ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas patvirtino, kad kaltinamoji I. G. su nukentėjusiuoju atsiskaitė, pateiktas mokėjimo nurodymas, patvirtinantis apie lėšų įskaitymą į advokato sąskaitą (b. l. 125–126 ). BPK 107 straipsnyje nustatyta, kad kaltinamasis gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui žala atlyginta visiškai, todėl procesas dėl ieškinio nutraukiamas.

25. I. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69–70), paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

26. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – kompaktinis diskas, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

27. I. G. nebuvo laikinai sulaikyta, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 305 straipsniu, 307 straipsnio 5, 6 ir 7 dalimis,

nusprendžia:

I. G., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2025 m. vasario 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu D. P. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Procesą dėl nukentėjusiojo D. P. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus civilinio ieškinio – 5000 Eur neturtinės žalos ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – nutraukti.

I. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.