Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant suinteresuotiems D. U. ir A. R.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. U. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje Sodo bendrija „Orija 1“, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, A. R., D. U.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas savo tėvo palikimą priėmė faktiškai, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis, naudoti ir prižiūrėti kaip savo. Ginčo dėl palikimo nėra ir niekada nebuvo.

Po tėvo mirties šiuo žemės sklypu naudojasi ir jį valdo pareiškėjas, siekiantis jį nusipirkti iš valstybės ne aukciono būdu. Tėvas neišsaugojo visų dokumentų ir pareiškėjas negali be jų nusipirkti sodo sklypo iš valstybės, todėl prašo nustatyti faktą, kad tėvui buvo 1981 metais skirtas sodo žemės sklypas įvardintas pareiškime.

Teismo posėdžio metu NŽT atstovė Jolita Bendžiuvienė (toliau atstovė) patvirtino jog dėl žemės sklypo į kurį pretenduoja pareiškėjas ginčo nėra ir niekada nebuvo, faktų nustatymui neprieštaravo.

Suinteresuotas asmuo SB „Orija 1“ atsiliepimo byloje nėra pateikusi be svarbių priežasčių.

Teismo posėdžio metu šio suinteresuoto asmens atstovė ( valdybos pirmininkė) N. Z. neprieštaravo turinčių juridinę reikšmę faktų nustatymui, paaiškino jog šiuo metu jau miręs R. U. turėjo sodo žemės sklypą, buvo bendrijos narys ir mokėjo reikalingus mokesčius, po jo mirties žemės sklypu naudojasi pareiškėjas.

Šie suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, dalyvavimas nebuvo pripažintas privalomu ir byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK 443 str. 1 d. ir 5 d., 246 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Dėl paveldėjimo fakto nustatymo

Byloje pateikti notaro patvirtinti pareiškimai, kad A. R. po tėvo R. U. mirties palikimo nepriėmė ir nesikreips į teismą dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo ar termino palikimui priimti atnaujinimo. Ir D. U.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. gegužės 13 d. mirė pareiškėjo tėvas R. U., kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo Kalvarijos savivaldybė, Jungėnų kaimas, palmių g. 17-10, Po jo mirties atsirado palikimas, nes asmuo turėjo kilnojamojo turto bei naudojosi sodo žemės sklypu. Palikėjo sutuoktinė O. U. mirė 1996 m. spalio 18 d.

N. L. Valaitės pažyma patvirtina, kad po R. U. mirties įpėdinių pareiškimų dėl palikimo priėmimo negauta ir paveldėjimo byla dėl palikimo priėmimo neužvesta

Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis nors po tėvo mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau tėvo palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti. Šią aplinkybę patvirtino ir apklaustos liudytojos A. B. bei V. V..

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.

Teismas , įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog 2008 m. gegužės 13 d. d. mirus R. U., jo palikimą priėmė ir jį valdė pareiškėjas A. U. (CK 5.50 straipsni0 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad R. U. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina aptarti bylos rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai bei suinteresuotų asmenų , tai yra kitų R. U. vaikų sutikimai dėl fakto nustatymo bei jų pačių pareiškimai, patvirtinti notaro, jog jie palikimo po tėvo mirties nepriėmė..

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.

Taigi, atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjo pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas šioje dalyje yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjui turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl įrodytas, pareiškėjo prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Dėl sodo žemės sklypo

Pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, kad sodo žemės sklypo plane pažymėtu Nr. 144 savininku nurodomas R. U., mokesčio už sodą kvitus, pažymą, kad už sklypą Nr. 144 mokesčių įsiskolinimo nėra. UAB „Žemūktechnika“ pažymą 2020 m. birželio 18 d. Nr. S-07, kad duomenų apie R. U. Kapsuko rajoninio gamybinio susivienijimo skirtą sodo žemės sklypą SB „Orija“ Naujienėlės kaime, archyve duomenų nėra.

Apklausta liudytoja A. B. patvirtino, kad šiuo metu miręs R. U. visą laiką iki savo mirties naudojosi sodo žemės sklypu Nr. 144, kurį gavo iš savo darbovietės, kodėl jo nenusipirko iš valstybės jai nežinoma, ji savo sodo žemės sklypą yra nusipirkusi ir dėl to problemų jai nekilo jokių.

Suinteresuoto asmens SB „Orija 1“ atstovė sutiko, kad R. U. turėjo ir valdė sodo žemės sklypą Nr. 144 uiki savo mirties, jį naudojo pagal paskirtį ir mokėjo reikalingus mokesčius, o kodėl jo neišsipirko iš valstybės jai nežinoma.

Suinteresuoto asmens NŽT atstovė neprieštaravo šio fakto nustatymui.

Teismas gali nustatyti turinčius juridinę reikšmę faktus išvardintus CPK 444 str. 2 dalyje, kurios 9 p. nustatyta jog teismas gali nustatyti kitokius juridinę reikšmę turinčius faktus , jeigu įstatymai jiems nenustato kitokios tvarkos. Nustatomi tokie faktai nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1d.). Faktai nustatomi jeigu asmuo kitokia tvarka negali gauti juos patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Teismas vertina jog visos sąlygos yra, todėl priėmė pareiškėjo pareiškimą ir dėl šio fakto nustatymo ir nagrinėjo bylą šioje dalyje. Pagal iki 1994 metų galiojusio Žemės kodekso 75 str. nuostatas, žemės sklypai kolektyvinei sodininkystei buvo suteikiami įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms neterminuotai naudotis, jo 13-17,19-21 straipsniuose nustatyta tvarka. Žemės sklypai buvo skiriami įprastai pagal miesto (rajono) vykdomojo komiteto (toliau VK) sprendimą (13 str.). Žemės reformos įstatymo 8 str. nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, jų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Fiziniams asmenims Sodo bendrijos teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Žemės sklypo naudotoju laikomi ne tik sklypo savininkai, bet ir kiti asmenys, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu (žemės įstatymo 2 str.).

Byloje nekilo ginčo jog R. U. buvo sodo žemės sklypo plane pažymėto Nr. 144 naudotojas iki mirties. Dokumentai kurių pagrindu jam buvo suteiktas sodo žemės sklypas neišlikę, tačiau išlikę duomenys kad R. U. buvo SB „Orija“ narys, mokėjo mokesčius, naudojo žemės sklypą pagal paskirtį. Po tėvo mirties žemės sklypu naudojasi ir mokesčius moka pareiškėjas, kuris kitokiu būdu gauti prašomą nustatyti faktą patvirtinančių dokumentų negali, pateikė pakankamai įrodymų išvadoms dėl jo daryti ir nesant ginčo, įrodytas faktas nustatomas (CPK 444 str. 2 d. 9 p.), kadangi pareiškėjas galės paveldėti tėvo turtinę teisę, tai yra nusipirkti iš valstybės ne aukciono būdu sodo žemės sklypą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1443.patvirtintų Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių 3.1.1. p., 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2008 m. gegužės 13 d., palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Valstybinės žemės sklypo įsigijimo ne aukciono būdu tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam 2008 m. gegužės 13 d., 1981 metais tuometinio Kapsuko rajoninio gamybinio susivienijimo buvo suteiktas (paskirtas) 0,0600 ha žemės sklypas, kuris bendrajame sodo plane pažymėtas Nr. 144, esantis Kalvarijos savivaldybėje, Naujienėlės kaime, sodininkų bendrijoje „Orija1“.

Priteisti iš pareiškėjo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,16 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas teikti (siųsti) suinteresuotiems asmenims nedalyvavusiems teismo posėdyje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.