Utenos apylinkės teismo sprendimas

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Zajarskas, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Narjanta„ ieškinį atsakovei L. G., dėl skolos priteisimo ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal civilinio proceso kodekso reikalavimais ieškinys su visais jo priedais buvo išsiųstas atsakovei L. G.. Iš teismui grąžintos pažymos matyti, kad procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovės motinai 2008-12-13, tačiau per nurodytą terminą – 14 dienų atsakovė atsiliepimo nepateikė.

LR CPK 142 str. 4 d. numatyta, kad jeigu byloje negautas atsiliepimas į ieškinį, o ieškinyje yra pareikštas prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo, tai teismas neinformuodamas dalyvaujančių byloje asmenų apie tokio sprendimo priėmimo laiką ir vietą, pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui turi teisę iš karto priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje esančių įrodymų vertinimą. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad V. G. su ieškovu buvo sudaręs sutartį, pagal kurią iš ieškovo pirko produkciją ir privalėjo už ją atsiskaityti. Ką patvirtina pridėtos ir paminėtos PVM sąskaitos – faktūros. V. G. įsipareigojimų laiku neįvykdė ir liko ieškovui skolingas. 2003 m. spalio 10 d. ūkininkas V. G. mirė. Po jo mirties bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, siekiant išsiaiškinti V. G. palikimo įpėdinius (paveldėtojus). Taigi šiuo laikotarpiu Anykščių rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla, pagal pareiškėjo V. G. palikimo administratoriaus D. B. pareiškimą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo buvo prašoma nustatyti faktą, jog L. G. po vyro mirties priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti ir pagal suinteresuoto asmens Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog L. G. po vyro mirties priėmė palikimą. 2006-07-25 Anykščių rajono apylinkės teismas sprendimu buvo nustatęs, jog L. G. priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti. 2006-12-07 Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi minėtas sprendimas buvo paliktas nepakeistu. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. gegužės 8 d., nutartimi, išnagrinėjusi L. G. kasacinį skundą, panaikino 2006-07-25 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimą ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-12-07 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Anykščių rajono apylinkės teismui.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2008-03-27 d. iš naujo išnagrinėjęs bylą, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad teismine tvarka nustatomi tik tokie faktai, su kuriais susietas subjektinės teisės (civilinės, šeimos, darbo, socialinio aprūpinimo ir kt.) atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. Tuo tarpu pareiškėjo V. G. palikimo administratoriaus D.B. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir suinteresuoto asmens Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nesukurs teisinių padarinių (asmeninių ar turtinių teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo), todėl civilinė byla nutrauktina, kaip nenagrinėtina teisme pagal LR CPK 293 straipsnio 1 punktą. Teismas pažymėjo, jog V. G. ūkis buvo įkurtas santuokos metu. Pagal LR CK 3.91 straipsnį įmonė (ūkis, verslas), kurią įsteigė vienas sutuoktinis už bendras lėšas, ir jos duodamos pajamos priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Taigi santuokos metu įsteigus įmonę (ūkį, verslą), ji tampa bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o abu sutuoktiniai – santuokos metu įsteigtos įmonės (ūkio, verslo) dalyviai. Sutuoktiniams tokiu atveju atsiranda ne tik teisė į įmonės (ūkio, verslo) turtą ir jos pajamas, bet ir pareiga atsakyti pagal įmonės (ūkio, verslo) prievoles kreditoriams. LR CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog iš bendro sutuoktinių ūkio yra vykdomos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio nereikėjo, jeigu jie sudaryti šeimos interesais. Iš prijungtų civilinių bylų ir turto administratoriaus pateiktų dokumentų matyti, jog V. G. sandoriai buvo sudaryti ūkio poreikiams tenkinti. Gautos pajamos iš ūkio buvo naudojamos šeimos interesams. Tuo metu L. G. ūkyje buvo įdarbinta 0,5 etato, kitur niekur nedirbo, augino vaikus, todėl naudojosi pajamomis gautomis iš ūkio. L. G. neginčijo, nei vieno sudaryto sandorio. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens L. G. atstovė patvirtino, jog L. G. pripažįsta, jog prievolės daliai kreditorių, dėl vykdytos V. G. ūkio veiklos turi būti vykdytinos iš bendro sutuoktinių turto, tame tarpe ir kreditoriui .... „UAB „Narjanta„.... , kadangi tai yra reikalavimai, kylantys iš prievolių susijusių su bendro ūkio tvarkymu. Teismas, išklausęs šalių pasisakymus, bei išnagrinėjęs bylose surinktą medžiagą konstatavo, jog prievolės visiems išvardintiems kreditoriams turi būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Kaip matyti iš sudarytų sutarčių, esančių prijungtose bylose, bei iš turto administratoriaus pateiktų dokumentų, visos prievolės kreditoriams atsirado iš V. G. ūkininko ūkio, kuris buvo įsteigtas santuokoje. Tai buvo šeimos verslas, iš veiklos gautos pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti. Dėl to ir iš ūkio, įsteigto santuokos metu, veikos atsiradusios prievolės laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto. Būtent toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti kreditorių interesus. Tik įrodžius, kad ūkiu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir ūkio duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesams, galima daryti priešingą išvadą. Teismas nurodė, kad tokia yra suformuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šiuo klausimu. Suinteresuotas asmuo L. G. pripažino, jog pagal sutartis gauti pinigai, pašarai, degalai ir kiti daiktai, buvo naudojami ūkiui plėsti ir vystyti. Nei vienos iš sudarytų sutarčių L. G. neginčijo. Tai visi šie faktai leidžia daryti išvadą, kad prieš ūkininko ūkio kreditorius turi atsakyti abu naudos gavėjai, t.y. abu sutuoktiniai, todėl visos prievolės iš V. G. ūkio turi būti vykdytinos ir bendro sutuoktinių turto.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 17 d., nutartimi, paminėtą Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartį paliko nepakeistą, bei tuo pačiu metu ji įsiteisėjo.

Pagal LR Civilinio proceso kodekso 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas ar nutartis yra privalomas valstybės ar savivaldybės institucijomis, tarnautojams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikoje. Be to LR Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui ar nutarčiai įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų taip pat nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Bylos šalims įsiteisėjęs teismo sprendimas yra ne tik privalomas, bet ir turi prejudicinę, tiek res judicata galią.

Taigi įsiteisėjusi paminėta Anykščių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 27 d. nutartis yra taikytina ir šioje byloje. Kaip minėta nustatyta skola ieškovui UAB „Narjanta“ atsirado dėl to, kad ūkininkas V. G. savo ūkio reikmėms iš ieškovo pirko įvairių žemės ūkio technikai reikalingų prekių: degalų ir tepalų, tačiau pinigų už prekes nesumokėjo (b.l. 6-9,25).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal teismui ieškovo pateiktus įrodymus V. G. prievolės kilusios iš sutarties neįvykdė.

Vadovaujantis LR CPK 83, 93 str., iš atsakovės L. G. ieškovui priteistinas 493 Lt žyminis mokestis, kurį ieškovas sumokėjo paduodamas ieškinį ( b.l. 5).

Iš atsakovės L. G. į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos 11,60 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidos (CPK 88,92,93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. G. 16 441,20 Lt (šešiolika tūkstančių keturis šimtus keturiasdešimt vieną litą ir 20 centų) skolos bei 493 bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB “Narjanta” naudai.

Išieškoti iš atsakovės L. G. į valstybės biudžetą 11,60 Lt teismo turėtų pašto išlaidų. (įmokos kodas 6800, sąsk.Nr.LT037300010042016716)

Išaiškinti atsakovei L. G., jog ji šio sprendimo priimto už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Išaiškinti, jog atsakovė L. G. per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Anykščių rajono apylinkės teismui.

Ieškovas UAB “Narjanta” šį sprendimą per 30 dienų apeliaciniu skundu gali skųsti Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.