Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. M., jo atstovui advokatui M. V., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovui D. M., išnagrinėjo J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebausto, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. M. 2016 m. balandžio 16 d. apie 22 val. 14 min. buvo pasienio ruože, Šakių r. sav., Sudargo sen., Rociškių k., be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Asmuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-04-30 nutarimu, Nr. 598 (nauja redakcija Žin., 2008, Nr. 11-383) patvirtintų „Pasienio teisinio režimo taisyklių“ 6 punkte numatytą reikalavimą (Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir asmenims, kurie naudojasi Bendrijos laisvo judėjimo teise, vyresniems kaip 16 metų draudžiama būti pasienio ruože be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento) ir nevykdė reikalavimo vykti į tarnybines patalpas asmens tapatybei nustatyti. Šiais savo veiksmais J. M. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 205 str. 1 d. ir 187 str. 2 d.

Liudytojas P. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad vykdė tarnybą Rociškių užkardos veikimo teritorijoje nuo 20.30 val. iki 8.30 val. Apie 22.20 val. gavo iš kolegos skambutį, kad jis susistabdė transporto priemonę, kurioje asmenys nusiteikę priešiškai, viešoje vietoje geria alkoholinius gėrimus, todėl gali būti problemų, ir pasikvietė atvykti jų ekipažą. Atvykus į vietą buvo pastebėtas sustabdytas automobilis, prie kurio buvo triukšmaujama, geriami alkoholiniai gėrimai. Pirmiau atvykęs ekipažas tikrino piliečių dokumentus. Atvykus pastebėjo, kad asmenys priešiškai nusiteikę. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį prisimena – jis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Jo buvo paprašyta išlipti iš automobilio, tačiau jis atsisakė. Po ilgų raginimų jis šiaip ne taip išlipo ir bandė pasišalinti. J. M. nepakluso pareigūnų reikalavimui, bandė pasišalinti, sakė, kad eina namo. Asmuo buvo sulaikytas. Kadangi pilietis vengė sulaikymo, buvo panaudotos spec. priemonės ir uždėti antrankiai. Nurodė, kad kai atvyko, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo prie sustabdyto automobilio - stovėjo, kaip ir visi kiti to ekipažo keleiviai. Paskui jie visi sulipo į automobilį. Tuo metu visų asmenų dokumentai buvo paimti, todėl kilo triukšmas, kad juos per ilgai sustabdę laiko. Juos keikė. Patikslino, kad jis nedalyvavo, kai automobilis buvo sustabdytas ir prašoma pateikti dokumentus. Prie automobilio priėjo tada, kai visi asmenys jau sėdėjo mašinoje, o pažeidėjas atsisakė išlipti iš automobilio. Kai jie atvykome, visi sustabdyto automobilio keleiviai buvo išlipę iš automobilio, o paskui susėdo atgal ir sėdėjo. Kolega jam pasakė, kad J. M. neturi dokumentų ir jį reikės vežtis protokolo surašymui. Tuo metu visi asmenys jau buvo susėdę į automobilį, o jiems priėjus pažeidėjas atsisakė išlipti. Kai priėjo, J. M. sėdėjo ant galinės sėdynės, per vidurį. Paprašė asmens išlipti, bet jis pasakė, kad nelips, kad gyvena netoliese už kampo, kad yra vietinis gyventojas. Po ilgesnių įkalbinėjimų asmuo išlipo ir bandė pasišalinti – jis sakė, kad eina namo, tačiau jam buvo neleista eiti. Pažeidėjas sakė, kad asmens dokumentus pamiršo namie. J. M. bandė eiti, kolega bandė jį sustabdyti, sulaikyti ir tada ant pareigūno puolė jo sūnus. Prasidėjo sumaištis. Vyko sulaikymas, nes asmuo ėjo namo, nors jam buvo pasakyta būti vietoje, kadangi reikės vykti į užkardą protokolo surašymui. Nurodė, kad į įvykio vietą važiavo apie 5-10 min. J. M. juos keikė, vadino necenzūriniais žodžiais. Pristačius asmenis į užkardą išvyko toliau vykdyti savo tarnybą. Asmenys į užkardą buvo pristatyti po konflikto, gal apie 23 val. Tikslaus laiko pasakyti negali. Konfliktas vyko apie 30 min. Iki užkardos yra apie 2 km. atstumas. Nurodė, kad ATP protokolas buvo surašytas užkardoje. Asmenys į užkardą buvo pristatyti apie 22.30 val. Nurodė, kad juos įžeidinėjo ne vien J. M., bet ir kiti asmenys.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. balandžio 16 d. dirbo su P. D. ir iš M. K. gavo telefoninį iškvietimą. Atvyko maždaug per 5 min. Asmenys jau buvo sustabdyti. Prasidėjo sulaikymas. Asmenys buvo sustabdyti, tikrinimui buvo paimti dokumentai. Vienas asmuo neturėjo asmens tapatybės kortelės. Kai atvyko, asmenys dar nesipriešino.

Kai atvyko, sankryžoje stovėjo „BMW“ markės automobilis. Jis sulaikė vieną pilietį, nes jie priešinosi, pastūmė kolegą G. P.. Tada jis atbėgo jam į pagalbą ir asmenį surakino. Tas asmuo, kurį surakino, yra tarp liudytojų. Kai jie atvyko, „BMW“ keleiviai sėdėjo automobilyje. Jis buvo prie kolegų. Jam buvo pasakyta, kad vienas asmuo neturi asmens tapatybės kortelės. Du asmenys neleido tapatybės dokumento neturinčiam piliečiui išlipti iš mašinos ir tada prasidėjo keiksmai, buvo sakoma, kad nelips. Asmens dokumentų paprašė G. P.. Jis paties prašymo negirdėjo, jie tik atėjo į pagalbą kai asmenys nenorėjo lipti iš mašinos. Kai pažeidėjas atsisakė lipti iš automobilio, jie jau stovėjo prie jų. Asmuo sakė, kad nelips iš mašinos. Vėliau pažeidėją sūnus ar pažįstamas išleido ir jis pradėjo eiti namo, sakė, kad atneš tapatybės kortelę. M. K. pradėjo jį stabdyti. J. M. pradėjo priešintis - jis nesidavė sulaikomas, t. y. muistėsi, keikėsi, gėrė alkoholinius gėrimus. Matė, kad J. M. gėrė alkoholinius gėrimus. Jie visi buvo neblaivūs.

Taip pat matė kaip J. M. priešinosi. Jis bėgo link jo, bet pirmiau pribėgo M. K. ir jį surakino. Pamatė, kad yra pargriautas kitas asmuo, pribėgo ir jį surakino. Nurodė, kad nemoka apibūdinti kaip pažeidėjas priešinosi. M. K. J. M. uždėjo antrankius. Nurodė, kad asmenis jie sulaikė greitai. Jie pradėjo stumdytis, keiktis. J. M. vartojo necenzūrinius žodžius tiesiogiai pareigūnams. Patikslino, kad J. M. ėjo nuo automobilio, todėl M. K. jį sustabdė. Pažeidėjas buvo nuėjęs 10-15 metrų. Asmeniškai jis J. M. nesakė, kad jis yra sulaikomas. Kad kiti tai būtų sakę – neatsimena. ATP protokolas buvo surašytas užkardoje.

Nurodė, kad neatsimena kas nurodė J. M. lipti į tarnybinį automobilį. M. K. liepė J. M. sustoti, bet jis to reikalavimo nevykdė, jis priešinosi, t. y. muistėsi, todėl reikėjo panaudoti fizinę jėgą, kad asmeniui uždėti antrankius, kadangi jis priešinosi.

Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. balandžio 16 d.

apie 22 val., asmenų patikrinimui sustabdė transporto priemonę. Kartu buvęs kolega G. P. patikrino asmenų, transporto priemonės dokumentus, atsinešė juos į tarnybinį automobilį ir pasakė, kad vienas asmuo neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Buvo nuspręsta asmenį vežtis į užkardą ATP protokolo surašymui. Tikrinant transporto priemonę bei dokumentus asmenys buvo nepatenkinti, kad yra tikrinami, aiškino, kad yra vietiniai gyventojai. Visi asmenys, išskyrus vairuotoją, buvo neblaivūs, todėl buvo nuspręsta išsikviesti gretimai dirbančius kolegas, kad padėtų jeigu kiltų konfliktas. Matėsi, kad asmenys jų atžvilgiu nusiteikę nedraugiškai. Užkardai pranešė, kad parsiveš asmenį, neturintį asmens tapatybės dokumentų. Nuėjo prie transporto priemonės, paprašė asmenį išlipti ir vykti su jais. Jis necenzūriniais žodžiais tai daryti atsisakė. Pažeidėjas nelipo iš transporto priemonės, sėdėjo automobilio gale, per vidurį. Iš šonų sėdintys asmenys jo taip pat nesiteikė išleisti ir sakė, kad tėvo niekur neleis, kad jie jo niekur nesiveš. Tada asmuo išlipo per kitos pusės dureles, pasakė, kad eina namo ir niekur su jais nevažiuos. Jis pastūmė kolegą G. P., kuris norėjo asmenį sulaikyti. Tai pamatęs nuėjo į kitą mašinos pusę, asmeniui uždėjo antrankius ir nuvedė prie tarnybinio automobilio, kad vežtis į tarnybines patalpas protokolo surašymui. Kitus du asmenis, kurie nepaklauso reikalavimams ir trukdė sulaikyti šį pažeidėją, sulaikė kiti pareigūnai. Nurodė, kad J. M. vartojo necenzūrinius žodžius, kai parašė išlipti iš automobilio ir važiuoti protokolo surašymui. Jis išlipo per kitos pusės dureles ir norėjo pasišalinti – išeiti namo. Pažeidėjas tuo pačiu metu pastūmė jį norėjusį sulaikyti pareigūną, kuris norėjo jį paimti už rankos ir neleisti eiti.

Nurodė, kad pažeidėjas spartesniu žingsniu ėjo, bet nebėgo. Nurodė, kad pažeidėjas jį įžeidė tuo, kad išvadino necenzūriniais žodžiais. Šis asmuo taip pat nustūmė kolegą G. P.. Nurodė, kad asmuo buvo informuotas, kad jeigu nelips iš transporto priemonės, bus sulaikomas už reikalavimų nevykdymą. Jis aiškino, kad yra vietinis gyventojas ir jie jo niekur nesiveš. Nurodė, kad pažeidėjas nesakė jiems, kad negali išlipti dėl skausmo. Nurodė, kad nuo sustabdymo į užkardą atvyko per 20-30 min. Protokolą jis surašė užkardoje. Pažeidimo laikas protokole nurodytas teisingai.

Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jo tėvas. Nurodė, kad grįžtant nuo Jurbarko, Rociškiuose juos sustabdė pasienio pareigūnai ir paprašė dokumentų. Visi juos turėjo, tik tėtis ne. Pareigūnai nuėjo į džipą, užtruko 20-30 min., tada atėjo ir paprašė išlipti. Tėvas pasakė, kad yra neįgalus, kad jam sunku išlipti, bet pareigūnai į tai nelabai reagavo. Tėvas išlipo. Nurodė, kad jis mašinoje sėdėjo ir pamatė, kad tėvas parverstas ant žemės. Tada jis išlipo, bet irgi buvo parverstas. Nurodė, kad nežino ir nematė, kodėl tėvas buvo perverstas ant žemės. Buvo tamsu. Kai pareigūnai tėvo paprašė išlipti iš automobilio, šis atsakė, kad jam sunku išlipti. Pareigūnai vos netempė tėvo iš mašinos. Tėvas sėdėjo automobilio šone, kairėje pusėje. Gale sėdėjo trise. Nurodė, kad tėtis iš automobilio išlipo per kokią minutę. Kai tėtis pasakė, kad nelips, pareigūnai tai dar kartą pakartojo ir tėtis išlipo. Kai jis išlipo, nieko nematė, o paskui pamatė tėvą parverstą ant žemės. Visa tai užtruko 2-3 minutes. Negirdėjo, kad tėvas būtų vartojęs keiksmažodžius ar būtų keikęsi kiti kartu buvę asmenys. Nurodė, kad jis necenzūrinių žodžių pareigūnų atžvilgiu negirdėjo ir pats jų nevartojo.

Liudytoja M. M. – M. teismo posėdžio metu nurodė, kad pažeidėjas yra jos vyro tėtis. Nurodė, kad važiavo iš Jurbarko į Rociškius ir juos sustabdė pasienio pareigūnai. Visi, kurie turėjo dokumentus, juos pateikė. Ilgokai laukė kol patikrino. Vaikinai buvo išlipę iš automobilio, paskui vėl įlipo. Po kiek laiko atėjo pareigūnai, atnešė dokumentus, o kadangi J. M. jų neturėjo, tai liepė jam išlipti. Iš pat pradžių J. M. neišlipo, nes sėdėjo viduryje, o sūnūs iš šonų, bet paskui K. M. jį išleido. Susistumdymų nematė, tik išgirdo triukšmą, kai N. J. atidarė dureles. Tada ji išlipo, o jie jau gulėjo ant žemės su antrankiais. J. M. tuo metu pakėlinėjo nuo žemės. Kai pareigūnai grąžino dokumentus, pasakė, kad jie gali važiuoti, o kas neturi dokumentų, turi išlipti. Neatsimena ką uošvis atsakė, bet nebuvo taip, kad jis būtų sakęs, jog nelips. Neatsimena kas ką sakė, bet K. M. išleido Juozą išlipti. Nematė ką išlipęs iš mašinos darė J. M.. Tikriausiai N. J. pamatė, kad kažkas vyksta, nes kai jis atidarė dureles, tik tada išgirdo triukšmą. Kai išlipo, vyrus pamatė gulinčius ant žemės. Nurodė, kad ji sėdėjo vairuotojo vietoje. Nurodė, kad tikrai negirdėjo, jog J. M. įžeidinėtų pareigūnus.

Nurodė, kad lipant iš mašinos girdėjo kelis necenzūrinius žodžius, bet negali pasakyti, kuris tai pasakė, nes jai reikėjo apeiti mašiną. Kai apėjo mašiną, gulėjo ir Kazimieras, ir Juozas. Jos manymu, nuo sustabdymo iki susodinimo į tarnybinį automobilį praėjo pusvalandis. Ilgokai užtruko. Negirdėjo, kad J. M. būtų atsisakęs vykdyti pareigūnų reikalavimus. Suprato, kad tas nevykdymas, tai buvo neišlipimas iš automobilio.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (LR ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 str.), objektyvumo (LR ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 str.) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Joks viešo administravimo aktas, tame tarpe ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis (LR ATPK 287 str.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. LR ATPK 259, 2591, 260, 284, 286 str. nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius LR ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (LR ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą, negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinė atsakomybė atsiranda už Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Ši teisės norma priskiriama tai kategorijai administracinių teisės pažeidimų, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką. Kaip matyti, kad būtų šio administracinio teisės pažeidimo sudėtis, būtina nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis, susidedanti iš keturių elementų. Pirmiausia, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, kad atsirastų administracinė atsakomybė, pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte. (Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2006 m. rugpjūčio mėn. 23 d. nutartis byloje Nr. N-62-841-06).

Teismas pažymi, kad ATPK 187 str. 2 d. yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš jų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo arba reikalavimo nevykdymas, arba jo garbės ir orumo įžeidimas. Pirmuoju atveju yra būtina sąlyga, kad teisės pažeidimo metu pareigūnas vykdytų tarnybines pareigas ir jo veikla bei reikalauji atlikti veiksmai būti teisėti. Antruoju atveju konstatuotinas pareigūno pažeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso. Pareigūno įžeidimas suprantamas kai, pažeidėjas oficialias pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Šie žodžiai pareigūnų akyse negali būti vartojami jokiu kitu tikslu, kaip tik norint pareigūną įžeisti.

Teismas, atsižvelgdamas į liudytojų parodymus, mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įvykio metu pavartojo necenzūrinių žodžių, tačiau kaip jis pats teigia, jie nebuvo skirti tiesiogiai pareigūnams ir jų įžeisti tikrai nenorėjo. Įvykio metu buvę liudytojai K. M. ir M. M. – M. nurodė, kad negirdėjo, jog J. M. būtų vartojęs necenzūrinius žodžius, ar įžeidinėjęs pareigūnus. Teismas atsižvelgdamas į šiuos nuoseklius liudytojų parodymus bei į tai, kad kiti liudytojai - pasienio pareigūnai, duodami parodymus teismo posėdžio metu, skirtingai įvardijo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. M. pavartotus žodžius, kurie jų manymu buvo skirti jiems įžeisti, taip pat nenurodė tiksliai ką asmuo sakė, nevienodai davė parodymus dėl šių įvykių aplinkybių, todėl teismas konstatuoja, kad ši aplinkybė laikytina neįrodytina, pašalinant iš administracinio teisės pažeidimo protokolo teiginius dėl pareigūnų įžeidinėjimo ir jų atžvilgiu necenzūrinių žodžių vartojimo.

Teismas pažymi, kad bylos duomenimis nustatyta, jog pasienio pareigūnų nurodymas J. M. išlipti iš automobilio buvo aiškus ir suprantamas, nes jis buvo pakartotas kelis kartus, tai girdėjo ir su juo buvę kiti asmenys, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė išlipti ir pasakė pareigūnams, kad nelips, o paskui išlipęs pro kitas automobilio dureles bandė pasišalinti eidamas namo, nors buvo perspėtas, kad liktų vietoje. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino visi įvykę dalyvavę asmenys. Liudytojų - pasienio pareigūnų parodymais nustatyta, kad J. M. buvo perspėtas jog liktų savo vietoje, nes bus vežamas į pasienio užkardą administracinio teisės protokolo surašymui, tačiau išlipęs iš automobilio administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vis tiek bandė eiti namo ir pasišalinti iš įvykio vietos. Taigi nekyla abejonių, kad pareigūnai panaudojo specialiąsias priemones ir į tarnybinį automobilį J. M. atvesdino tam, kad dėl padaryto pažeidimo jis būtų pristatytas į pasienio užkardą ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tai turėjo suprasti. Be to, tuo atveju, jeigu J. M. būtų kilę neaiškumų dėl pareigūnų nurodymų, jis turėjo galimybę tai išsiaiškinti paprašydamas pareigūnų paaiškinti minėto nurodymo priežastį. Pats J. M. nurodė, kad jis suprato, pareigūnų ketinimą jį vežtis į užkardą protokolo surašymui, tačiau norėjo nueiti į namus ir atnešti dokumentus. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnų sutikimo tokiems veiksmams nebuvo. Bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu pareigūnai vykdė jiems pavestas tarnybines pareigas, todėl teismas konstatuoja, kad tokiais savo veiksmais (bandymu pasišalinti iš įvykio vietos) J. M. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir padarė ATPK 187 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą.

Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad K. M. padarytas pažeidimas pagal ATPK 187 str. 1 d. yra įrodytas nuosekliais liudytojų – pasienio pareigūnų parodymais, kurie atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokioje situacijoje, kai apie tam tikrą įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Tokioje situacijoje svarbu išsiaiškinti šių šaltinių patikimumą ir objektyvumą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad pasienio pareigūnai A. K., M. K. ir P. D. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Juolab, kad teisme jie pasirašė, jog yra įspėti dėl administracinės atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu teismas neturi pagrindo ir jais spręsdamas dėl J. M. administracinės atsakomybės remiasi pagrįstai. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. M. ir su juo kartu buvusių jo šeimos narių - liudytojų paaiškinimus dėl pažeidimų aplinkybių teismas negali laikyti besąlygiškai teisingai, nes atsižvelgiant į tai, kad dėl pažeidimo aplinkybių šie liudytojai teigė daug ko nematę, negirdėję, nors būnant kartu įvykio vietoje įvykio aplinkybės turėjo būti aiškesnės. Be to, parodymų objektyvumui įtakos gali turėti artimi giminystės ryšiai su atsakomybėn traukiamu asmeniu.

J. M. pripažino ir patvirtino, kad buvo pasienio ruože be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nes buvo pamiršęs pasiimti juos iš namų. Šios aplinkybės byloje niekas nepaneigė ir neginčijo, todėl teismas konstatuoja, kad J. M. savo veiksmais pažeidė pasienio teisinio režimo taisykles ir jo veika atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 205 str. 1 d. sudėtį.

J. M. kaltė įrodyta administracinės bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1), administracinio sulaikymo protokolu (b. l. 2), schema prie administracinio sulaikymo protokolo (b. l. 3), tarnybiniais pranešimais dėl sulaikytų LT piliečių (b. l. 4, 5, 6, 7), asmens blaivumo testo kopija (b. l. 9) ir kita bylos medžiaga.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas laiko, kad teisės pažeidimai padaryti neblaivaus asmens.

ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų. ATPK 205 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo keturiasdešimt trijų eurų iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Taigi matyti, jog šių straipsnių sankcijose numatytos alternatyvios nuobaudos rūšys – įspėjimas, piniginė bauda arba administracinis areštas. Nors įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija, tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų – nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų pažeidimų padarymo. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str.

Skiriant J. M. nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas aštuonis kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą, už administracinius teisės pažeidimus, kuriais kėsinamasi į nustatytą valdymo tvarką, nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi, pinigines nuobaudas sumokėjęs, į tai, kad nėra lengvinančių aplinkybių, į tai, kad yra sunkinanti aplinkybė, neįgalus, iš dalies nedarbingas, ir skirtini straipsnių sankcijose numatytų piniginių nuobaudų minimumai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d. galutinė (subendrinta) nuobauda skirtina sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius:

administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d., ir nubausti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) bauda;

administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 205 str. 1 d., ir skirti įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., galutinę subendrintą nuobaudą paskirti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.